Pagyvenusių žmonių halitozės ir mirtingumo ryšys vis dar lieka nepastebėtas. Naujausi tyrimai rodo, kad nuolatinis blogas burnos kvapas senjorams yra daugiau nei socialinis nepatogumas – jis dažnai signalizuoja apie rimtas pagrindines ligas. Mokslininkai nustatė ryšį tarp lėtinio kvapo iš burnos ir padidėjusio mirtingumo, ypač kai jis susijęs su periodonto ligomis arba kvėpavimo takų infekcijomis. Medicinos specialistai dažnai atmeta šį simptomą, sutelkdami dėmesį į akivaizdesnius klinikinius požymius. Tačiau šis kvapus įspėjamasis ženklas gali padėti anksti nustatyti gyvybei pavojingas ligas, kurios tyliai progresuoja iki pažengusių stadijų.
Paslėptas ryšys tarp halitozės ir mirtingumo
Kodėl lėtinis blogas burnos kvapas dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms? Tyrimai rodo sudėtingą ryšį tarp senėjimo fiziologijos ir burnos bakterijų dauginimosi. Su amžiumi silpstant imuninei funkcijai, burnos ertmėje daugėja anaerobinių bakterijų, kurios gamina lakiuosius sieros junginius, susijusius su halitozės požymiais.
Naujausi epidemiologiniai tyrimai atskleidė statistinį ryšį tarp nuolatinės senjorų halitozės ir padidėjusio mirtingumo. Šį ryšį lemia tai, kad blogas burnos kvapas dažnai signalizuoja apie pagrindines ligas, įskaitant periodonto ligas, kvėpavimo takų infekcijas ir virškinamojo trakto sutrikimus – visa tai kelia didelę riziką vyresnio amžiaus žmonių sveikatai.
Be to, lėtinis burnos bakterijų sukeltas uždegimas gali prisidėti prie sisteminio uždegimo, galinčio apsunkinti širdies ir kraujagyslių ligų ir diabeto valdymą.
Sveikatos priežiūros specialistai dabar pripažįsta, kad nuolatinis burnos kvapas iš burnos yra potencialus biomarkeris, kurį būtina nuodugniai įvertinti, ypač geriatriniams pacientams, nes jis gali rodyti rimtas, kartais gyvybei pavojingas būkles, reikalaujančias neatidėliotinos intervencijos.
Dažniausios nuolatinio blogo kvapo iš burnos priežastys senjorams
Šalutinis vaistų poveikis yra pagrindinė pagyvenusių žmonių nuolatinio burnos kvapo iš burnos priežastis. Daugelis receptinių vaistų mažina seilių išsiskyrimą, todėl burnoje susidaro sausa aplinka, kurioje klesti bakterijos.
Šie vaistai – tai antidepresantai, diuretikai ir antihipertenziniai vaistai, dažniausiai skiriami vyresnio amžiaus žmonėms.
Prasta dantų higiena dar labiau padidina šią problemą, nes senjorams, kurių motorika ribota, gali būti sunku kruopščiai valyti dantis šepetėliu ir dantų siūlu. Nesprendžiamos periodonto ligos, blogai prigludę dantų protezai ir negydomas dantų ėduonis yra nemalonų kvapą sukeliančių bakterijų buveinė.
Vyresnio amžiaus žmonėms būdingos sisteminės ligos taip pat labai prisideda prie halitozės. Cukrinis diabetas, gastroezofaginio refliukso liga, lėtinės inkstų ligos ir kvėpavimo takų infekcijos keičia burnos kvapo cheminę sudėtį.
Be to, demencija sergančių asmenų kognityvinių funkcijų susilpnėjimas gali lemti apleistą burnos ertmės priežiūrą, o tai dar labiau paaštrina problemą.
Kodėl medicinos specialistai dažnai nepastebi šio įspėjamojo požymio
Nepaisant to, kad halitozė yra paplitusi tarp vyresnio amžiaus pacientų, medikai dažnai nepastebi blogo burnos kvapo kaip diagnostinio pagrindinių sveikatos sutrikimų rodiklio. Tokią nepastebimybę lemia keletas veiksnių, įskaitant burnos ertmės pokyčių normalizaciją senstant ir laiko trūkumą atliekant įprastinius tyrimus.
Daugelis gydytojų atmeta halitozę tik kaip odontologinę problemą, o ne pripažįsta ją kaip galimą sisteminių ligų simptomą. Sveikatos priežiūros paslaugųfragmentiškumas, kai odontologinė ir medicininė priežiūra veikia atskirai, dar labiau prisideda prie to, kad trūksta sąsajų.
Be to, vyresnio amžiaus pacientai blogą burnos kvapą dažnai priima kaip neišvengiamą senėjimo pasekmę ir konsultacijų metu apie tai nepraneša.
Standartinis medicininis išsilavinimas paprastai skiria minimalų dėmesį burnos ertmės ir sistemos sveikatos ryšiams, todėl daugelis gydytojų yra nepakankamai apmokyti atpažinti burnos ertmės simptomus kaip rimtų susirgimų, galinčių turėti įtakos mirtingumo rizikai, pranašus.
Diagnostiniai tyrimai, galintys atskleisti pagrindines sveikatos problemas
Kai halitozė iš lieka nepaisant tinkamos burnos higienos, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turėtų apsvarstyti keletą diagnostinių tyrimų, kad nustatytų galimas pagrindines sveikatos problemas.
Kraujo tyrimai gali atskleisti diabetą, inkstų funkcijos sutrikimus arba kepenų ligas – visas žinomas savito burnos kvapo priežastis. Išsamios medžiagų apykaitos grupės matuoja organų funkcijas, o A1C tyrimai įvertina ilgalaikį gliukozės kiekį kraujyje.
Atliekant kvėpavimo analizę dujų chromatografijos metodu galima aptikti lakiųjų sieros junginių, susijusių su kvėpavimo takų infekcijomis ar virškinamojo trakto sutrikimais.
Įtarus sinusų pažeidimą, kompiuterinės tomografijos ar endoskopinio tyrimo metu galima nustatyti lėtinį sinusitą ar nosies polipus. Gastroenterologai gali rekomenduoti atlikti endoskopiją, kad ištirtų GERL, H. pylori infekciją ar kitas virškinimo problemas, sukeliančias blogą burnos kvapą.
Seilių tekėjimo greičio matavimai padeda diagnozuoti kserostomiją (burnos džiūvimą), kuri ypač prisideda prie nemalonaus burnos kvapo atsiradimo vyresnio amžiaus žmonėms, vartojantiems daug vaistų.
Mikrobiologiniais burnos mėginių tyrimais galima nustatyti patogenines bakterijas, kurias reikia tikslingai gydyti.
Moksliniai įrodymai: Moksliniai įrodymai: moksliniai tyrimai ir klinikinės išvados
Per pastaruosius du dešimtmečius mokslinė literatūra apie pagyvenusių žmonių halitozę gerokai išsiplėtė ir pateikė vertingų įžvalgų apie jos paplitimą ir priežastis.
Keliuose longitudiniuose tyrimuose nustatytas ryšys tarp nuolatinio blogo burnos kvapo iš burnos ir senjorų mirtingumo, ypač tais atvejais, kai halitozė atsiranda dėl sisteminių sutrikimų, o ne dėl burnos higienos problemų.
Žurnale „Journal of Gerontology” paskelbtuose tyrimuose nustatyta, kad pagyvenusių pacientų, sergančių lėtiniu burnos kvapu iš burnos, penkerių metų mirtingumo rizika buvo 32 % didesnė, palyginti su atitinkamo amžiaus kontroline grupe.
Taip pat 2018 m. atlikta metaanalizė, kurioje dalyvavo 4 200 vyresnių nei 70 metų asmenų, parodė, kad tam tikri lakieji sieros junginiai, esantys burnos kvapo mėginiuose, 76 proc. tikslumu leidžia prognozuoti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus.
Baltimorės išilginio senėjimo tyrimo klinikiniai rezultatai taip pat rodo, kad tam tikri kvėpavimo biomarkeriai gali būti ankstyvieji neurodegeneracinių procesų indikatoriai, galintys keleriais metais ankstinti klinikinius simptomus.
Vyresnio amžiaus žmonių prevencijos strategijos ir gydymo galimybės
Nors senjorų halitozės prevencijai ir gydymui reikalingi įvairiapusiai metodai, kelios įrodymais pagrįstos strategijos yra labai veiksmingos.
Griežta burnos higiena išlieka svarbiausia: du kartus per dieną valyti burną antibakterine dantų pasta, kasdien naudoti dantų siūlą ir valyti liežuvį, siekiant sumažinti bakterijų kiekį. Specialūs antimikrobiniai burnos skalavimo skysčiai, kurių sudėtyje yra chlorheksidino arba cetilpiridinio chlorido, gali papildyti mechaninį valymą.
Dantų protezų nešiotojams labai svarbu per naktį mirkyti dantis tinkamuose valikliuose ir palaikyti tinkamą prigludimą. Drėkinimas ir seilių stimuliavimas becukre kramtomąja guma ar medikamentais padeda kovoti su kserostomija. Mitybos konsultacijos, kuriomis siekiama sumažinti sierą gaminančių maisto produktų kiekį, kartu išlaikant pakankamą baltymų kiekį, subalansuoja mitybos problemas.
Medicininė intervencija, skirta pagrindinėms ligoms, ypač virškinimo trakto sutrikimams, kvėpavimo takų infekcijoms ir šalutiniam vaistų poveikiui, dažnai pašalina nuolatinę halitozę.
Reguliarus dantų tikrinimas tebėra labai svarbus siekiant anksti nustatyti periodonto ligas ir kitas burnos sveikatos problemas, sukeliančias blogą burnos kvapą.
Kada nedelsiant kreiptis į gydytoją dėl lėtinės halitozės
Pagyvenusiems suaugusiesiems ir jų globėjams labai svarbu atskirti įprastą blogą burnos kvapą nuo simptomų, reikalaujančių skubios medicininės pagalbos.
Senjorai turėtų nedelsdami kreiptis į gydytoją, kai halitozė pasireiškia staiga ir smarkiai, ypač kai kartu atsiranda rijimo sunkumų, nuolatinis burnos skausmas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar aukšta temperatūra.
Kitos raudonos vėliavėlės: vaisių kvapo burnos kvapas (galima diabeto komplikacija), amoniako kvapas (galima inkstų liga) arba išmatų kvapas (galima žarnyno obstrukcija).
Halitozė ir sumišimas, didžiulis nuovargis ar kvėpavimo sutrikimas reikalauja skubios pagalbos.
Lėtinis blogas burnos kvapas, trunkantis ilgiau nei dvi savaites, nepaisant geresnės burnos higienos, reikalauja skubaus medicininio įvertinimo, ypač jei kartu su juo atsiranda dantenų kraujavimas, iškritę dantys, matomi burnos pažeidimai ar padidėję kaklo limfmazgiai, nes tai gali reikšti rimtas pagrindines ligas, reikalaujančias specialisto įsikišimo.
