Aštrus maistas yra naudingas ir rizikingas organizmui. Kapsaicinas suaktyvina TRPV1 receptorius, sukeldamas neurologines reakcijas ir nedidelį medžiagų apykaitos pagreitį. Tyrimai rodo galimus širdies ir kraujagyslių sistemos privalumus, įskaitant geresnę kraujotaką ir mažesnį cholesterolio kiekį. Tačiau aštrus maistas gali paaštrinti virškinimo sutrikimus, pavyzdžiui, IBS ar rūgšties refliuksą. Gyventojų tyrimai rodo ryšį tarp saikingo prieskonių vartojimo ir ilgesnio gyvenimo trukmės. Individualios reakcijos priklauso nuo genetikos, sveikatos būklės ir tolerancijos lygio. Visas fiziologinis poveikis neapsiriboja vien trumpalaikiu nudegimu.
Mokslas apie deginimą: kaip kapsaicinas veikia nervų sistemą
Kapsaicinas, pagrindinis junginys, sukeliantis ugnies pojūtį čili pipiruose, sąveikauja su tam tikrais žmogaus nervų sistemos receptoriais, kad sukeltų jam būdingą deginantį poveikį.
Ši molekulė jungiasi prie TRPV1 receptorių (angl. transient receptor potential vanilloid 1), kurie paprastai atpažįsta ir reaguoja į karščio dirgiklius ir rūgštines sąlygas.
Kai kapsaicinas suaktyvina šiuos receptorius, jis sukelia tokią pačią neurologinę reakciją kaip ir tikras šiluminis karštis, nors temperatūra iš tikrųjų nepadidėja.
Smegenys šiuos signalus supranta kaip deginimo pojūtį, kuris skatina fiziologines reakcijas, įskaitant padažnėjusį širdies ritmą, prakaitavimą ir endorfinų išsiskyrimą.
Įdomu, kad pakartotinis poveikis gali sukelti desensibilizaciją, nes laikui bėgant TRPV1 receptoriai tampa mažiau jautrūs, o tai paaiškina, kodėl įprastai karštą maistą vartojantiems žmonėms išsivysto tolerancija prieskoniams.
Medžiagų apykaitos gerinimas: Ar aštrus maistas iš tikrųjų gali padėti kontroliuoti svorį?
Kiek stiprus yra aštrus maistas, kai kalbama apie organizmo medžiagų apykaitos variklio suaktyvinimą? Tyrimai rodo, kad kapsaicinas, veiklioji aitriųjų paprikų medžiaga, per procesą, vadinamą termogeneze, gali laikinai padidinti medžiagų apykaitą maždaug 8-10 %. Šis poveikis paprastai trunka 30-40 minučių po vartojimo.
Tyrimai rodo, kad kapsaicino turtingų maisto produktų vartojimas gali padidinti riebalų oksidaciją ir sumažinti apetitą. 2012 m. žurnale „International Journal of Obesity” paskelbtoje metaanalizėje nustatyta, kad reguliariai vartojamas kapsaicinas sumažina energijos suvartojimą maždaug 310 kilodžaulių per valgį.
Tačiau nauda medžiagų apykaitai yra nedidelė – vien aštraus maisto vartojimas turi tik nedidelį poveikį svorio reguliavimui. Kad poveikis būtų reikšmingas, kapsaicino vartojimas turi būti papildytas papildomais gyvenimo būdo veiksniais, tokiais kaip subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas.
Laikinas medžiagų apykaitos pagreitėjimas egzistuoja, tačiau jis yra tik viena iš sudėtingos svorio valdymo lygties sudedamųjų dalių.
Poveikis virškinimo sistemai: Nuo dirginimo iki galimos naudos
Nors daugelis žmonių, suvalgę aštraus maisto, jaučia deginimo pojūtį, kapsaicino ryšys su virškinimo sistemos sveikata neapsiriboja vien tik dirginimu. Tyrimai rodo, kad kapsaicinas gali stimuliuoti apsauginius virškinamojo trakto mechanizmus, galinčius sumažinti opų atsiradimo riziką, nes padidėja gleivių gamyba ir pagerėja skrandžio audinių kraujotaka.
Kapsaicinas pasižymi antimikrobinėmis savybėmis prieš H. pylori – bakteriją, susijusią su pepsinėmis opomis.
Tačiau sergantiesiems dirgliosios žarnos sindromu, uždegimine žarnyno liga ar rūgšties refliuksu aštrus maistas dėl padidėjusio žarnyno jautrumo dažnai sustiprina simptomus.
Šis poveikis labai skiriasi priklausomai nuo genetikos, žarnyno mikrobiomo sudėties ir esamų virškinimo sutrikimų.
Reguliarus vartojimas gali lemti tolerancijos vystymąsi, todėl laikui bėgant neigiamas poveikis mažėja, o potenciali nauda išlieka – tai rodo, kodėl bendros rekomendacijos dėl aštraus maisto vartojimo gastroenterologijoje tebėra problemiškos.
Poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai: Kas atsitinka jūsų širdžiai, kai valgote aštrų maistą?
Širdies ir kraujagyslių sistema aiškiai reaguoja į aštraus maisto vartojimą, todėl fiziologinis poveikis peržengia virškinamojo trakto ribas. Kapsaicinas, pagrindinis čili pipirų junginys, sukelia laikiną širdies ritmo ir medžiagų apykaitos aktyvumo padidėjimą, o ilgainiui gali sumažinti kraujospūdį.
Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant aštrų maistą tam tikrose populiacijose sumažėja sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis. Atrodo, kad šis junginys mažina cholesterolio kiekį spartindamas lipidų apykaitą ir stabdydamas cholesterolio kaupimąsi arterijų sienelėse.
Be to, kapsaicinas pasižymi kraujagysles plečiančiomis savybėmis, atpalaiduoja kraujagysles ir gerina kraujotaką.
Tačiau asmenys, turintys hipertenziją ar širdies aritmiją, turėtų būti atsargūs, nes tiesioginis stimuliuojantis poveikis gali laikinai pabloginti šias ligas.
Širdžiai ir kraujagyslėms naudingas poveikis labiausiai pasireiškia tada, kai aštrus maistas vartojamas kaip subalansuotos, daug maistinių medžiagų turinčios dietos dalis.
Aštrus maistas ir ilgaamžiškumas: Kvapiųjų maisto produktų poveikis gyvenimo trukmei: tyrimų apie poveikį gyvenimo trukmei analizė
Daugelyje žemynų atlikti gyventojų tyrimai nuolat rodo teigiamą ryšį tarp reguliaraus aštraus maisto vartojimo ir ilgesnio gyvenimo trukmės. Svarbiame Kinijos tyrime, kuriame dalyvavo 220 000 dalyvių, sveriančių 220 000 kg, nustatyta, kad 1-2 kartus per savaitę vartojančių aštrų maistą mirtingumo rizika buvo 10 % mažesnė, palyginti su dalyviais, kurie aštrų maistą valgė rečiau nei kartą per savaitę.
Atrodo, kad mechanizmas yra daugialypis. Kapsaicinas, aktyvusis čili pipirų junginys, pasižymi priešuždegiminėmis, antioksidacinėmis ir antimikrobinėmis savybėmis, kurios gali prisidėti prie ląstelių sveikatos ir ligų prevencijos.
Žurnale „BMJ” paskelbti tyrimai rodo, kad ši nauda labiau pasireiškia, kai aštrus maistas vartojamas kartu su subalansuota mityba, kurioje gausu daržovių ir neskaldytų grūdų.
Tačiau mokslininkai įspėja, kad ryšys neįrodo priežastinio ryšio – šiuos rezultatus iš dalies gali paaiškinti gyvenimo būdo veiksniai.
Savo tolerancijos karščiui nustatymas: Aštraus maisto vartojimo individualizavimas
Genetiškai nustatant, kaip individai jaučia aštrų maistą, galima suasmeninti toleranciją karščiui. Tyrimais nustatyta, kad už jautrumą kapsaicinui pirmiausia atsakingas TRPV1 receptoriaus genas, o jo variacijos paaiškina, kodėl vieni žmonės mėgaujasi itin dideliu karščiu, o kitiems švelni salsa atrodo pribloškianti.
Norint išsiugdyti toleranciją karščiui, reikia palaipsniui. Pradėkite nuo švelnesnių paprikų, tokių kaip poblanos ar jalapeños, kad jutimo sistema prisitaikytų, o tik tada pereikite prie habaneros ar pipirų vaiduoklių. Toks laipsniškas metodas padeda išsiugdyti fiziologinę toleranciją ir suvokti ne tik karštį, bet ir sudėtingą skonį.
Individuali sveikatos būklė taip pat lemia tinkamą prieskonių kiekį. Sergantiesiems dirgliosios žarnos sindromu, rūgštiniu refliuksu ar vartojantiems tam tikrus vaistus gali tekti būti atsargesniems.
Galiausiai idealus prieskonių vartojimas suderina asmeninį malonumą ir organizmo reakciją, taip sukuriant tvarų santykį su karščiu alsuojančiais patiekalais.
