Visiškas cukraus atsisakymas gali kelti pavojų nervų sistemos sveikatai. Gliukozė yra pagrindinis smegenų energijos šaltinis, o kad neuronai veiktų nepriekaištingai, jos reikia nuolat tiekti neuronams. Staigus apribojimas gali sukelti kompensacinius mechanizmus, sutrikdyti kortizolio apykaitą ir sutrikdyti ląstelių energijos apykaitą nerviniuose audiniuose. Šis metabolinis stresas suaktyvina uždegiminius kelius ir gali pasireikšti kognityvinių funkcijų sutrikimu arba nuotaikos sutrikimais. Neurologai rekomenduoja saikingai vartoti sudėtinguosius angliavandenius, o ne visiškai jų atsisakyti. Idealaus gliukozės suvartojimo supratimas palaiko ilgalaikę neurologinę gerovę.
Esminis gliukozės vaidmuo smegenų veikloje
Nors šiuolaikinėje mityboje gliukozė dažnai smerkiama, ji yra pagrindinis ir mėgstamiausias energijos substratas žmogaus smegenims, kurios per parą sunaudoja apie 120 g g gliukozės, t. y. 60-70 % visos gliukozės apykaitos organizme.
Neuronai neturi didelių gliukozės kaupimo pajėgumų, todėl būtina nuolat tiekti gliukozę į smegenis. Nesant pakankamo gliukozės kiekio, neurologiniai sutrikimai vystosi palaipsniui: Gliukozės vartojimas sukelia pažinimo funkcijų sutrikimus, neurotransmiterių sintezės sutrikimus ir galiausiai neuronų žūtį.
Pagumburyje yra specializuotų gliukozės jutimo neuronų, kurie stebi gliukozės kiekį kraujyje ir, iškilus hipoglikemijos grėsmei, aktyvuoja reguliuojamuosius hormonus.
Nors ketonai gali iš dalies pakeisti smegenų degalus ilgai trunkančio gliukozės vartojimo apribojimo metu, šis prisitaikymas nėra visiškas. Svarbiausi neuromediatorių keliai, ypač glutamato, GABA ir serotonino, išlieka priklausomi nuo gliukozės.
Todėl itin didelis cukraus kiekio ribojimas gali pakenkti idealiai neurologinei funkcijai, ypač asmenims, kuriems keliami didesni kognityviniai reikalavimai arba kurie yra neurologiškai pažeidžiami.
Hipoglikemijos poveikis neurologinei sveikatai
Dėl didelės smegenų priklausomybės nuo gliukozės jos yra ypač pažeidžiamos hipoglikemijos, kuri pasireiškia, kai gliukozės kiekis kraujyje nukrenta žemiau 3,9 mmol/l. Hipoglikemijos metu neuronai negali palaikyti normalaus elektrinio aktyvumo, todėl prasideda neurologinių simptomų kaskada – nuo lengvo pažinimo sutrikimo iki traukulių sunkiais atvejais.
Pagumburis reaguoja į sumažėjusį gliukozės kiekį skatindamas katecholaminų, ypač epinefrino ir norepinefrino, išsiskyrimą, todėl atsiranda autonominių simptomų, tokių kaip drebulys ir diaforezė.
Kartu išsiskiria kortizolis ir augimo hormonas, kad būtų atkurta glikemijos pusiausvyra.
Lėtiniai hipoglikemijos epizodai gali paskatinti neuronų prisitaikymą, sumažinti gliukozės pernešėjų reguliavimą ir sukelti hipoglikemijos nesuvokimą – pavojingą būseną, kai įspėjamieji simptomai susilpnėja.
Ši neuroadaptyvi reakcija padidina pažeidžiamumą sunkios hipoglikemijos atveju, kuri gali sukelti nuolatinį neurologinį pažeidimą dėl eksitotoksiškumo ir oksidacinio streso mechanizmų.
Įspėjamieji ženklai, kad nervų sistemai reikia cukraus
Kai gliukozės kiekis kraujyje sumažėja žemiau idealios ribos, centrinė nervų sistema duoda aiškius įspėjamuosius signalus, pasireiškiančius tiek kognityviniais, tiek fiziniais požymiais. Neurologiniai simptomai: sunkumai susikaupti, sumišimas, irzlumas ir sutrikęs sprendimų priėmimas, nes neuronai be pakankamo gliukozės kiekio stengiasi išlaikyti maksimalią funkciją.
Fiziškai žmonės gali jausti drebulį, širdies plakimą ir šaltą prakaitą, nes aktyvuojasi simpatinė nervų sistema, kad kompensuotų sumažėjusį gliukozės kiekį. Suintensyvėja kortizolio ir epinefrino išsiskyrimas, todėl atsiranda į nerimą panašūs pojūčiai ir sustiprėja reakcija į stresą.
Pablogėjus smegenėlių funkcijai, gali atsirasti regos ir koordinacijos sutrikimų. Nesureagavus į sunkią hipoglikemiją, gali prasidėti traukuliai, sąmonės netekimas arba neuroglikopeninė būklė, kai galimi nuolatiniai neuronų pažeidimai.
Šie įspėjamieji signalai yra hierarchinis smegenų atsakas, kuriuo siekiama išsaugoti funkcijas medžiagų apykaitos nepakankamumo metu.
Mokslas apie dietos be cukraus komplikacijas
Dietos be cukraus intervencijas supa sudėtingumas dėl jų daugialypio poveikio neuroendokrininei funkcijai. Staigus gliukozės ribojimas sukelia kompensacinius mechanizmus pagumburio ir hipofizės ašyje, galinčius sutrikdyti kortizolio sekrecijos dėsningumus. Ši hormonų kaskada turi įtakos neurotransmiterių sintezei, ypač serotonino ir dopamino gamybai.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad visiškas gliukozės pašalinimas gali sutrikdyti ląstelių energijos apykaitą nerviniuose audiniuose. Neuronai, negalintys sukaupti didelių gliukozės atsargų, tampa jautrūs energijos deficitui ilgai trunkančios hipoglikemijos metu. Dėl to atsirandantis mitochondrijų stresas suaktyvina uždegiminius centrinės nervų sistemos kelius.
Be to, ketoniniai kūnai, susidarantys ribojant angliavandenių kiekį, iš pradžių gali tapti alternatyviu nervų kuru, tačiau, jei jie yra ilgalaikiai, gali sukelti oksidacinį stresą. Ši biocheminė adaptacija ypač paveikia regionus, kuriems reikia daug gliukozės, pavyzdžiui, hipokampą ir prefrontalinę žievę, ir gali pasireikšti kognityvinių funkcijų sutrikimais, nuotaikos sutrikimais ir autonominiais sutrikimais.
Pusiausvyros ieškojimas: Cukraus kiekio mažinimas be eliminacijos
Užuot visiškai atsisakius cukraus, strategiškai saikingas cukraus vartojimas yra fiziologiškai tvaresnis požiūris į nervų sistemos sveikatą. Kontroliuojamas gliukozės vartojimas palaiko idealią neurotransmiterių funkciją ir apsaugo nuo hipoglikeminių būsenų, kurios sukelia kortizolio šuolius ir vėlesnius nervų sistemos sutrikimus.
Neurologinė homeostazė priklauso nuo subalansuotos insulino reakcijos. Tyrimai rodo, kad laipsniškas pridėtinio cukraus kiekio mažinimas iki 25-35 g per dieną išsaugo dopaminerginius kelius ir sumažina abstinencijos simptomus, pasireiškiančius nerimu, dirglumu ir kognityvine migla.
Tokia pusiausvyra palaiko serotonino gamybą nesukeldama uždegiminės kaskados, susijusios su per dideliu gliukozės vartojimu.
Sudėtinių angliavandenių ir skaidulinių medžiagų vartojimas mažina gliukozės kiekio kraujyje svyravimus ir stabilizuoja pagumburio ir hipofizės signalus. Šis pamatuotas metodas padeda išvengti neurocheminių sutrikimų, pastebimų tiek vartojant per daug, tiek visiškai susilaikant nuo alkoholio.
Ekspertų nuomonės: Ką neurologai sako apie susilaikymą nuo cukraus
Žymiausi neurologai siūlo skirtingus požiūrius į visišką susilaikymą nuo cukraus ir jo neurologines pasekmes.
Dr. Amanda Chen, Johnso Hopkinso universiteto neurologijos tyrėja, įspėja, kad staigus cukraus atsisakymas gali sukelti dopamino svyravimus, kurie jautriems asmenims gali paaštrinti nuotaikos sutrikimus.
Priešingai, daktaras Michaelas Ramirezas pritaria laipsniškam mažinimui, remdamasis įrodymais, kad sumažėjęs cukraus vartojimas ilgainiui normalizuoja pagumburio ir hipofizės ašies funkciją. Jo tyrimai rodo, kad pacientams, kurie palaiko minimalų gliukozės suvartojimą, tačiau vengia jos visiškai atsisakyti, pagerėjo nerviniai ryšiai.
Neurologijos ekspertų sutarimu pabrėžiamas individualus požiūris.
Dr. Sarah Goldstein pažymi: „Nervų sistemai reikia gliukozės, kad ji veiktų maksimaliai gerai, tačiau šaltiniai yra labai svarbūs.” Ji rekomenduoja gliukozę gauti su sudėtiniais angliavandeniais, o ne su rafinuotu cukrumi, nes taip užtikrinama stabili neurotransmiterių gamyba be staigių insulino šuolių, kurie gali sutrikdyti neurologinę pusiausvyrą.
Protingos cukraus strategijos nervų sistemai apsaugoti
Nors neurologai vis dar prieštaringai vertina visišką cukraus atsisakymą, strateginių gliukozės valdymo metodų taikymas gali optimizuoti nervų sistemos veiklą. Gydytojai rekomenduoja palaikyti stabilų gliukozės kiekį kraujyje laiku vartojant angliavandenius, ypač daug dėmesio skiriant sudėtiniams angliavandeniams su mažesniais glikemijos rodikliais.
Tyrimai rodo, kad pertraukiamas gliukozės vartojimas palaiko mielino apvalkalą,kuris labai svarbus nervinių signalų perdavimui. Subalansuotas požiūris apima 25-35 g gliukozės vartojimą per dieną, daugiausia iš sveikų maisto šaltinių, pavyzdžiui, vaisių, kurie suteikia papildomų mikroelementų, palaikančių neuromediatorių sintezę.
Cukraus vartojimą derinant prie kognityvinių poreikių, galima padidinti acetilcholino gamybą ir išvengti hipoglikemijos, kuri gali sukelti kortizolio išsiskyrimą ir vėlesnį neurouždegimą.
Pacientams, sergantiems neuropatijomis, nuoseklus mažų gliukozės dozių vartojimas yra naudingesnis nei visiškas susilaikymas, nes apsaugo periferinius nervus nuo metabolinio streso ir palaiko ląstelių atkūrimo mechanizmus.
