Apie socialines kaukes, asmenybės formavimąsi ir kaip atsikratyti primestų lūkesčių.
Kas iš tiesų esi tu?
Ar kada nors susimąstei, kiek tavo identiteto yra tikras ir kiek sukurtas aplinkos, kurioje gyveni? Kiekvienas iš mūsų tiki, kad puikiai save pažįsta – savo pomėgius, vertybes, idealus. Tačiau psichologai teigia, kad mūsų tapatybė yra daug sudėtingesnė, nei galime įsivaizduoti.
„Žmogaus tapatybė – tai ne medžiagiška substancija, o nuolat kintantis procesas,” – sako psichologė dr. Eglė Rimkutė. „Ji formuojasi per santykius su aplinka, kitais žmonėmis ir mūsų pačių savirefleksiją.”
Socialinės kaukės, kurias dėvime
Kiek kartų per dieną keiti savo elgesį, priklausomai nuo aplinkybių? Su draugais juokauji vienaip, su kolegomis bendrauji kitaip, o šeimoje galbūt atsiskleidžia dar kita tavo pusė. Socialinis psichologas Ervinas Goffmanas tai pavadino „savęs pristatymu kasdieniame gyvenime” – mes visi dėvime skirtingas kaukes skirtingose situacijose.
Problema kyla tuomet, kai pamiršti, jog tai tėra kaukės. Kai pradedi tikėti, kad esi toks, kokį tave mato kiti – sėkmingas profesionalas, tobulas tėvas ar motina, visada paslaugus draugas – tai tampa tavo tapatybės kalėjimu.
Kaip formuojasi mūsų tapatybė?
Mūsų savimonė pradeda formuotis ankstyvoje vaikystėje. Pirmiausia suprantame, kad esame atskira būtybė nuo mamos, vėliau – kad turime savo norus ir jausmus, dar vėliau – kad priklausome tam tikroms grupėms:
- Veidrodinis atspindys – save pradedame matyti per kitų reakcijas į mus
- Socialinis palyginimas – lyginame save su bendraamžiais ir grupėmis
- Kultūriniai naratyvai – perimame visuomenės istorijas apie tai, koks žmogus turėtų būti
- Asmeninė patirtis – patyrę sukrėtimus ar pasiekimus, perkuriame savo tapatybės istoriją
„Problema ta, kad dažnai nesame sąmoningi šių procesų,” – aiškina sociologas prof. Tomas Kavolis. „Mes tiesiog įsisaviname šiuos modelius ir pradedame tikėti, kad tai ir yra tikrasis ‘aš’.”
Tarp autentiškumo ir primestų lūkesčių
Šiuolaikinėje visuomenėje nuolat girdime raginimą „būti savimi”. Tačiau kaip būti savimi, kai nesi tikras, kas tas „aš” iš tikrųjų yra? Ar tai tavo profesija? Tavo santykiai? Tavo pomėgiai? O gal tai, ką matai socialiniuose tinkluose?
„Autentiškumas nėra kažkas, ką atrandi, bet kažkas, ką nuolat kuri,” – teigia filosofė dr. Laura Jurkevičiūtė. „Tai nėra kažkokia esencija, kurią reikia iškasti iš savęs, bet sąmoningas pasirinkimas, kaip gyventi.”
Kaip išsilaisvinti iš iliuzijų?
Štai keli praktiniai žingsniai, kaip pradėti pažinti save giliau ir galbūt atsisakyti primestų vaidmenų:
1. Stebėk, kaip keičiasi tavo elgesys skirtingose aplinkose
Savęs stebėjimas be vertinimo yra pirmasis žingsnis. Pastebėk, kaip keičiasi tavo kalba, laikysena, nuotaika skirtingose situacijose. Tai nebūtinai blogai – tai gali būti tiesiog adaptacija.
2. Klausk savęs: „Ar tai mano noras, ar kitų lūkestis?”
Kai priimi sprendimą, verta paklausti: ar tai darau, nes iš tiesų to noriu, ar todėl, kad to tikisi kiti? Kai pradedi atpažinti šiuos skirtumas, pradedi atrasti savo tikruosius norus.
3. Išeik iš komforto zonos
Naujose situacijose, kur niekas tavęs nepažįsta, gali pastebėti, kokie elgesio modeliai išlieka, o kurie keičiasi. Tai gali būti užuomina apie gilesnius tapatybės sluoksnius.
4. Praktikuok savireflekcija
Skirti laiko apmąstyti savo patirtis, jausmus ir mintis padeda geriau pažinti save. Rašyk dienoraštį, medituok ar tiesiog pasivaikščiok gamtoje be telefono – tai padės atsitraukti nuo išorinių įtakų.
Gyvenimas be kaukių?
Visiškai atsisakyti socialinių kaukių ne tik neįmanoma, bet ir nenaudinga. Tai padeda mums prisitaikyti visuomenėje ir palaikyti santykius. Tačiau svarbu suvokti, kad šios kaukės nėra tikrasis „aš”.
„Tikroji laisvė ateina ne tada, kai atsikratai visų kaukių, bet kai pradedi sąmoningai jas rinktis,” – teigia psichoterapeutas Andrius Kalvaitis. „Kai supranti, kad tavo tapatybė yra ne kažkas fiksuoto, bet nuolatinis kūrybinis procesas, kuriame tu esi ir kūrėjas, ir kūrinys.”
Pabaigos mintys
Tapatybės iliuzijos atpažinimas gali būti ir bauginantis, ir išlaisvinantis. Bauginantis, nes kvestionuoja viską, kuo laikei save esant. Išlaisvinantis, nes suteikia erdvės kurti tokį gyvenimą, kuris atspindi ne primestus lūkesčius, bet gilesnius troškimus.
Galbūt nėra tokio dalyko kaip „tikrasis aš”. Galbūt mes esame nuolat kintantys, prisitaikantys, augantys. Ir galbūt būtent šis kintamumas ir yra tikroji mūsų prigimtis.
O tu – ar pasiruošęs pasižiūrėti už kaukės?
