Nors nutukimas sulaukia daugiausia dėmesio, lėtinis stresas gali būti labiau žalingas medžiagų apykaitai. Nuolat padidėjęs kortizolio kiekis tiesiogiai blogina insulino signalą, didina visceralinių riebalų kiekį ir sukelia sisteminį uždegimą – net ir esant normaliam KMI.
Maždaug 30 % „sveiko svorio” žmonių turi nutukimui būdingų medžiagų apykaitos sutrikimų, kuriuos lemia streso sukelti hormoniniai sutrikimai. Lėtinį stresą patiriantys žmonės, nepriklausomai nuo jų svorio, susiduria su 2,2 karto didesne diabeto rizika. Supratus šį ryšį, paaiškėja, kodėl streso valdymas yra labai svarbi medžiagų apykaitos intervencija, pranokstanti tradicinius metodus.
Kaip streso hormonai užgrobia jūsų medžiagų apykaitą
Kai jūsų organizmas patiria stresą, iš karto išsiskiria kortizolis – pagrindinis streso hormonas, kuris organizuoja medžiagų apykaitos adaptacijų, skirtų išgyventi, kaskadą. Ši „kovos arba bėgimo” reakcija išsivystė tam, kad būtų laikina, tačiau lėtinis nerimas neribotą laiką palaiko padidėjusį kortizolio kiekį.
Už tai sumoka jūsų medžiagų apykaita. Ilgalaikis kortizolio poveikis didina visceralinių riebalų kaupimąsi, ypač aplink pilvo organus, ir sukuria metaboliškai aktyvų audinį, kuris priešinasi insulinui. Padidėja gliukozės kiekis kraujyje, sumažėja raumenų baltymų sintezė, sutrinka skydliaukės funkcija – bazinė medžiagų apykaita sulėtėja iki 15 %.
Kortizolis taip pat sutrikdo leptino ir grelino – alkio reguliavimo hormonų – signalus. Dėl šio biocheminio užvaldymo trokštate daug kalorijų turinčio, maistinių medžiagų stokojančio maisto ir tuo pat metu kaupiate daugiau riebalų – tai dvigubas medžiagų apykaitos sutrikimas, ypač neatsparus įprastiniams svorio reguliavimo metodams.
Daugiau nei KMI: Kai „normalus svoris” nėra lygus medžiagų apykaitos sveikatai.
Plačiai paplitęs rėmimasis kūno masės indeksu (KMI) kaip pagrindiniu metabolinės sveikatos rodikliu užgožia pavojingą realybę: tikėtina, kad, nepaisant „normalaus” svorio, turite didelių metabolinių sutrikimų.
Šis reiškinys, vadinamas „normalaus svorio metaboliniu nutukimu”, būdingas iki 30 % asmenų, kurių KMI yra mažesnis nei 25. Streso sukeltas kortizolio kiekio padidėjimas sutrikdo insulino signalinius kelius ir skatina visceralinių riebalų kaupimąsi – metaboliškai aktyvių riebalų aplink gyvybiškai svarbius organus, kurie nebūtinai turi įtakos svoriui.
Jūsų kūno sudėties riebalų ir raumenų santykis dažnai atskleidžia daugiau apie medžiagų apykaitos sveikatą nei vien KMI. Padidėję uždegimo žymenys, dislipidemija ir sutrikęs gliukozės toleravimas dažnai pasireiškia lėtinį stresą patiriantiems asmenims, kurių KMI yra „sveikas”. Šie biožymenys tiksliau nei svorio matavimai prognozuoja širdies ir kraujagyslių ligų ir diabeto riziką.
Nepainiokite „normalaus” KMI su medžiagų apykaitos gerove, kai lėtinis stresas tyliai pažeidžia jūsų ląstelių funkciją.
Streso, atsparumo insulinui ir diabeto ryšys
Sudėtinga organizmo gliukozės reguliavimo sistema smarkiai susilpnėja patiriant ilgalaikį psichologinį stresą, dažnai daug metų prieš pasireiškiant klinikiniam diabetui. Kortizolis, pagrindinis streso hormonas, tiesiogiai slopina insulino poveikį ląstelių receptoriams ir sukelia fiziologinį atsparumą insulinui, kuris nukreipia gliukozę į raumenis, laukiančius atsako „kova arba skrydis”.
Kai šis mechanizmas yra lėtinis, jis tampa patologinis. Iš pradžių kasos beta ląstelės kompensuoja tai išskirdamos daugiau insulino, bet galiausiai išnaudoja savo pajėgumus. Kortizolis kartu stimuliuoja kepenų gliukoneogenezę, todėl gliukozės kiekis kraujyje dar labiau padidėja, nepaisant jau sumažėjusio jautrumo insulinui.
Tyrimai rodo, kad asmenys, patiriantys lėtinį psichologinį stresą, turi 2,2 karto didesnę riziką susirgti antrojo tipo diabetu, palyginti su mažai streso patiriančiais asmenimis, nepriklausomai nuo KMI. Šis streso sukeltas medžiagų apykaitos sutrikimas vyksta skirtingais neuroendokrininiais keliais, kurie gali aplenkti tradicinius nutukimo sukeltus mechanizmus.
Žarnyno ir smegenų ašis: kaip nerimas keičia virškinimo funkciją
Dvipusis centrinės nervų sistemos ir žarnyno nervų sistemos ryšys sukuria vadinamąją žarnyno ir smegenų ašį – sudėtingą tinklą, kuriame lėtinis stresas smarkiai sutrikdo normalią virškinimo fiziologiją. Kai nerimas suaktyvina HPA ašį, padidėjęs kortizolio kiekis keičia žarnyno pralaidumą, mikrobų sudėtį ir žarnyno judrumą.
Šiuos sutrikimus pajusite įprastomis apraiškomis: IBS simptomai, maistinių medžiagų malabsorbcija ir uždegiminiai žarnyno susirgimai. Tyrimai rodo, kad streso sukelti žarnyno mikrobiomo pokyčiai turi tiesioginės įtakos medžiagų apykaitos signalams, veikia alkio hormonus, tokius kaip grelinas ir leptinas. Dėl šio sutrikimo susidaro savaime pasikartojantis ciklas, kai virškinimo sutrikimai dar labiau padidina kortizolio kiekį.
Klinikinė reikšmė apima ne tik diskomfortą, bet ir lėtinį žarnyno uždegimą, kuris sukelia sisteminius medžiagų apykaitos sutrikimus, galinčius pranokti su nutukimu susijusių uždegimų sukeliamą naštą ir kartu pakenkti organizmo maistinių medžiagų panaudojimo efektyvumui.
Lėtinis stresas ir uždegimas: Paslėptas medžiagų apykaitos ligų veiksnys
Lėtinis uždegimas yra pagrindinis patofiziologinis mechanizmas, jungiantis nuolatinį stresą ir medžiagų apykaitos pablogėjimą – ryšys, kuris apima ne tik žarnyno ir smegenų ašį. Kai patiriate lėtinį stresą, organizme padidėja prouždegiminių citokinų, tokių kaip IL-6 ir TNF-α, kiekis, todėl susidaro nuolatinė žemo lygio uždegiminė būsena, kuri sutrikdo insulino signalinius kelius.
- Sutrikęs kortizolio reguliavimas sukelia visceralinį riebalinį uždegimą ir 41 % padidina metabolinio sindromo riziką.
- Streso sukeltos uždegiminės kaskados blogina gliukozės pasisavinimą skeleto raumenų ląstelėse ir didina atsparumą insulinui
- Lėtinė HPA ašies aktyvacija didina C reaktyvaus baltymo – biomarkerio, stipriai susijusio su širdies ir kraujagyslių patologijomis, – kiekį.
Šis uždegiminis krūvis iš esmės keičia tai, kaip jūsų ląstelės perdirba maistines medžiagas ir kaupia energiją. Ypač nerimą kelia ne tik tiesioginė medžiagų apykaitos žala, bet ir tai, kaip šie uždegiminiai mechanizmai sukuria savaime pasikartojančius ciklus, kuriuos vis sunkiau nutraukti.
Ciklo nutraukimas: Įrodymais pagrįsti metodai medžiagų apykaitos pusiausvyrai atkurti
Nors streso, uždegimo ir metabolizmo ciklo nutraukimas yra didelis klinikinis iššūkis, nauji moksliniai tyrimai rodo keletą įrodymais pagrįstų intervencijų, kurios gali veiksmingai atkurti medžiagų apykaitos homeostazę. Sužinosite, kad struktūruota dėmesingo įsisąmoninimo meditacija tiesiogiai susilpnina kortizolio sekrecijos modelius, o tyrimai rodo, kad po 8 savaičių trukmės programų uždegiminių biomarkerių sumažėja 30 %.
Laiko apriboto maitinimosi protokolai, ypač 16:8 grafikai, sureguliuoja jautrumą insulinui, o normalizuoti cirkadiniai kortizolio ritmai pagerina medžiagų apykaitos efektyvumą. Atsitiktinių imčių kontroliuojamais tyrimais įrodytas tikslinis fosfatidilserino (600 mg per dieną) ir rodiolos (Rhodiola rosea) vartojimas, reguliuojantis kortizolio kiekį. Norint optimaliai įsikišti, reikia taikyti multimodalinius metodus, kurie sujungia fiziologinius ir psichologinius mechanizmus – spręsti HPA ašies disreguliacijos problemas ir tuo pat metu veikti uždegimines kaskadas, kurios įtvirtina medžiagų apykaitos sutrikimus.
