Tyrimai rodo, kad rašymas pieštuku gali gerokai pagerinti jūsų dėmesio sutelkimą ir kognityvinių procesų apdorojimą. Dėl didesnės trinties ir spaudimo į popierių suaktyvėja daugiau somatosensorinės žievės sričių, todėl 23 % geriau išsaugoma informacija, palyginti su rašikliu besinaudojančiais asmenimis.
Dėl galimybės trinti tekstą patirsite mažiau nerimo dėl rašymo, o lėtesnis tempas skatina giliau įsitraukti į turinį. Fizinis grafito pasipriešinimas sukuria ryškius nervinius ryšius, kurie gerina mokymąsi, ir dar daug ką galima sužinoti apie šį įdomų procesą.
Mokslas apie rašymą pieštuku ir smegenų veiklą
Naujausi neuromoksliniai tyrimai atskleidė tris skirtingus būdus, kaip rašymas pieštuku veikia smegenų veiklą kitaip nei rašymas rašikliu. Pirma, jūsų smegenų somatosensorinė žievė suaktyvėja dėl unikalios trinties ir pasipriešinimo, kurį grafitas sukuria popieriui. Antra, sustiprėja nervinis ryšys regionuose, susijusiuose su smulkiąja motorika, nes rašant pieštuku reikia tiksliau reguliuoti spaudimą nei rašant rašikliu.
Trečias skirtumas yra jūsų smegenų klaidų aptikimo sistemoje. Kai rašote pieštuku, jūsų priekinė cingulato žievė – smegenų klaidų stebėjimo centras – reaguoja į stresą silpniau nei rašant rašikliu. Šį mažesnį stresą lemia pasąmoningas suvokimas, kad klaidas galima lengvai ištrinti, todėl prefrontalinė žievė gali geriau sutelkti dėmesį į turinį, o ne į tobulumą.
Fizinė pieštuko naudojimo nauda kognityviniam apdorojimui
Fizinis rašymo pieštuku veiksmas suteikia išmatuojamų kognityvinių privalumų, kurie neapsiriboja pagrindiniu žymėjimu. Kai rašote pieštuku, jaučiate didesnę trintį į popierių, todėl, palyginti su rašikliu, reikia tikslesnės motorinės kontrolės ir didesnio jutiminio grįžtamojo ryšio.
Tyrimai rodo, kad šis papildomas pasipriešinimas suaktyvina tam tikrus smegenų motorinės žievės regionus, todėl pagerėja neuroninis ryšys ir atminties formavimasis. Pastebėsite, kad dėl kintamo grafito spaudimo jautrumo jūsų smegenys gali sukurti stipresnes asociacijas tarp fizinio judesio ir kognityvinių procesų. Tyrimai rodo, kad mokiniai, kurie užsirašinėja pieštukais, 23 % geriau įsimena informaciją nei tie, kurie naudoja rašiklius, ypač dalykuose, kuriuose reikia spręsti sudėtingas problemas. Rašant pieštuku taktilinis grįžtamasis ryšys taip pat stimuliuoja smegenų retikulinę aktyvuojančią sistemą, todėl mokymosi užduočių metu pagerėja susikaupimas ir dėmesio išlaikymas.
[Pastaba: vienetų perskaičiuoti nereikėjo, nes tekste nebuvo amerikietiškų metrinių vienetų.]Palyginimas Mental Focus: Pieštukų ir rašiklių palyginimas.
Nors abu rašymo įrankiai tarnauja svarbiems tikslams, moksliniai tyrimai atskleidžia aiškius skirtumus, kaip pieštukai ir rašikliai veikia protinį susitelkimą atliekant rašymo užduotis. Rašydami pieštuku paprastai mąstote sąmoningiau, nes dėl trinties tarp grafito ir popieriaus natūraliai sulėtėja rašymo tempas. Šis lėtesnis tempas gali padidinti jūsų dėmesį detalėms ir paskatinti gilesnį kognityvinį apdorojimą.
Pastebėsite, kad rašymas plunksna paprastai vyksta greičiau ir sklandžiau, o tai gali būti naudinga greitam užrašų rašymui, bet gali sumažinti jūsų sąmoningą įsitraukimą į turinį. Tyrimai rodo, kad pieštuko naudotojai 15 % dažniau įsimena užrašytą medžiagą, palyginti su plunksnos naudotojais, greičiausiai dėl didesnio lytėjimo grįžtamojo ryšio ir fizinio pasipriešinimo. Dėl to, kad pieštukus galima trinti, taip pat sumažėja nerimas dėl rašymo, todėl galite geriau sutelkti dėmesį į savo mintis.
Kaip rašymas pieštuku veikia atminties išsaugojimą
Kognityvinių procesų tyrimai parodė, kad rašymas pieštuku gerokai pagerina atminties išsaugojimą per daugelį neurologinių takų. Rašydami pieštuku jaučiate daugiau lytėjimo pojūčio, kuris reikalauja didesnio spaudimo ir raumenų kontrolės nei rašant rašikliu.
Tyrimai rodo, kad fizinis pasipriešinimas tarp pieštuko ir popieriaus suaktyvina papildomus jutiminius receptorius pirštų galiukuose ir sukuria stipresnius nervinius ryšius su atminties centrais. Pastebėsite, kad grafito trintis į popieriaus paviršių sukelia savitą jutiminį grįžtamąjį ryšį, kurį jūsų smegenys apdoroja kitaip nei sklandesnį rašalo tekėjimą. Dėl šio intensyvesnio jutiminio įsitraukimo geriau užkoduojama informacija ir geriau prisimenama užrašyta medžiaga. Be to, dėl mažesnio rašymo greičio, paprastai susijusio su rašymu pieštuku, smegenys turi daugiau laiko efektyviai apdoroti ir išsaugoti informaciją.
Taktilinio grįžtamojo ryšio vaidmuo mokantis
Jutiminio apdorojimo tyrimai rodo, kad taktilinis grįžtamasis ryšys vaidina svarbų vaidmenį formuojant ilgalaikius nervinius kelius mokymosi metu. Kai rašote pieštuku, dėl grafito ir popieriaus trinties patirsite aiškų jutiminį grįžtamąjį ryšį, kuris sukuria ryškesnį fizinį ryšį su mokymosi procesu.
Pastebėsite, kad rašant pieštuku reikia šiek tiek didesnio spaudimo nei rašant rašikliu, todėl jūsų propriocepcinė sistema veikia intensyviau. Tyrimai rodo, kad šis didesnis lytėjimas suaktyvina papildomas somatosensorinės žievės sritis ir sustiprina ryšį tarp fizinio judėjimo ir kognityvinių procesų. Jūsų smegenys šiuos mechaninius pojūčius apdoroja kartu su vizualiniais ir kognityviniais duomenimis, taip sukurdamos daugiajutiminę mokymosi patirtį, kuri pagerina informacijos įsiminimą. Toks sensorinio grįžtamojo ryšio integravimas paaiškina, kodėl rašymas ranka naudojant priemones, kurios aiškiai reaguoja į lytėjimą, dažnai duoda geresnius mokymosi rezultatus nei skaitmeninės alternatyvos.
Praktiniai patarimai, kaip maksimaliai sutelkti dėmesį rašant pieštuku
Norėdami maksimaliai padidinti dėmesio sutelkimo naudą rašant pieštuku, turite taikyti konkrečius metodus, pagrįstus kognityviniu mokslu. Pasirinkite 2B arba HB švino tankio pieštuką, kad būtų užtikrinta ideali trintis su popieriumi, ir laikykitės 45 laipsnių rašymo kampo, kad įsijungtų propriocepciniai grįžtamojo ryšio mechanizmai.
Geresnių rezultatų pasieksite rašydami ant popieriaus su nežymia tekstūra, nes tyrimai rodo, kad keičiantis taktiliniam pasipriešinimui suaktyvėja nervų veikla. Kas 25 minutes darykite pertraukas, kad pagaląstumėte pieštuką, ir naudokite šį laiką dėmesiui atstatyti. Tyrimai rodo, kad kintantis grafito nepermatomumas padeda smegenims tikslingiau apdoroti informaciją nei vienodi pieštuko brūkšniai.
Padėkite rašymo paviršių taip, kad jis būtų pakreiptas 20 laipsnių kampu, o tai, kaip rodo tyrimai, pagerina rankos ir akių koordinaciją ir sumažina kognityvinį krūvį. Laikykite, kad rankos spaudimas būtų vidutinis – per stiprus spaudimas riboja kraujotaką ir trukdo susikaupti.
