Taip, pernelyg švari mityba gali pakenkti jūsų sveikatai. Peržengus kraštutinumus, tai gali virsti nervine ortoreksija, t. y. nesveika maisto švaros manija. Dėl maisto produktų grupių atsisakymo galite patirti mitybos trūkumų, socialinę izoliaciją dėl vengimo valgyti kartu ir psichologinį stresą dėl griežtų maisto taisyklių.
Jūsų santykiai su maistu yra tokie pat svarbūs kaip ir pats maistas. Subalansuotas ir lankstus požiūris paprastai užtikrina geresnę fizinę ir psichinę gerovę.
Kai mitybos grynumas tampa ortoreksija
Kartais tai, kas prasideda kaip sąmoningas požiūris į sveiką mitybą, virsta nesveika „švaraus” maisto manija. Ši būklė, vadinama nervine ortoreksija, išsivysto, kai dėmesys mitybos grynumui tampa psichologiškai ribojantis.
Įspėjamuosius ženklus pastebėsite, kai maisto pasirinkimas sukels didelį nerimą, kai negalėsite valgyti nieko, kas nelaikoma „švariu”, arba kai dėl griežtų mitybos įpročių atsiras socialinė izoliacija. Skirtingai nuo anoreksijos, kuri daugiausia dėmesio skiria kiekybei, ortoreksija orientuojasi į suvokiamą kokybę.
Tyrimai rodo, kad ortoreksija gali sukelti netinkamą mitybą, imuninės sistemos sutrikimus ir psichologinius sutrikimus. Amerikos psichiatrų asociacija nėra oficialiai pripažinusi ortoreksijos kaip valgymo sutrikimo, tačiau gydytojai vis dažniau pripažįsta jos žalingą poveikį. Jei pernelyg daug laiko praleidžiate planuodami „tobulus” valgius arba jausdami moralinį pranašumą dėl savo mitybos, apsvarstykite galimybę pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.
Fizinė našta, atsirandanti išbraukus visas maisto produktų grupes
Daugelis švarios mitybos režimų skatina visiškai atsisakyti tokių maisto produktų grupių kaip pieno produktai, grūdai ar ankštiniai augalai, dažnai remiantis abejotinais moksliniais teiginiais. Išbraukdami iš savo raciono ištisas maisto produktų grupes, rizikuojate susidaryti mitybos spragų, kurios gali pakenkti jūsų sveikatai.
Atsisakius pieno produktų, gali sumažėti kalcio ir vitamino D suvartojimas, todėl ilgainiui gali susilpnėti kaulų tankis. Atsisakius neskaldytų grūdų, netenkama svarbiausių B grupės vitaminų, skaidulų ir mineralų, pavyzdžiui, magnio. Be ankštinių daržovių negausite koncentruotų augalinių baltymų šaltinių ir geležies.
Šis trūkumas pasireiškia ne iš karto, bet gali išsivystyti palaipsniui. Tyrimai rodo, kad nepagrįstai griežtos dietos dažnai sukelia nuovargį, imuninės sistemos veiklos sutrikimus, hormonų pusiausvyros sutrikimus ir virškinimo problemas. Išskyrus tuos atvejus, kai jums diagnozuota medicininė būklė, reikalaujanti specialių išimčių, labiau subalansuotas požiūris į mitybą paprastai geriau pasitarnauja jūsų organizmui.
Socialinė izoliacija ir švarios mitybos gyvenimo būdas
Be fizinės sveikatos pasekmių, susijusių su griežtomis dietomis, socialinės švarios mitybos pasekmės gali būti ne mažiau svarbios. Laikydamiesi griežtų mitybos protokolų, dažnai negalėsite dalyvauti bendruose patiekaluose, šventėse ir kultūrinėse maisto tradicijose.
Žurnale „Journal of Eating Disorders” paskelbti tyrimai rodo, kad griežtos mitybos taisyklės gali lemti socialinį uždarumą, nes viešoje aplinkoje stengiatės laikytis dietos. Galite atsisakyti kvietimų vakarieniauti, vengti restoranų arba jausti nerimą valgydami ne savo kontroliuojamoje aplinkoje.
Ši izoliacija gali turėti įtakos jūsų psichikos sveikatai, nes prasmingi socialiniai ryšiai yra labai svarbūs psichologinei gerovei. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie reguliariai dalijasi maistu su kitais, yra labiau patenkinti gyvenimu ir rečiau serga depresija. Kai dėl savo mitybos pasirinkimų nuolat nedalyvaujate bendravime, aukojate esminį žmogiškosios patirties komponentą.
Psichologinis maisto perfekcionizmo poveikis
- Nerimas padidėja, kai negalite gauti „patvirtintų” maisto produktų
- Savivertė tampa pavojingai susieta su dietos laikymusi
- Socialinės situacijos virsta streso, o ne malonumo šaltiniais
- Kognityvinis pralaidumas mažėja, nes mintys apie maistą sunaudoja protinę energiją.
- Po neišvengiamų „švaraus valgymo” nuopuolių išsivysto gėdos ciklai
Perfekcionizmas sukuria psichologinę naštą, kuri kenkia bendrai gerovei. Stresas dėl griežtų maisto taisyklių gali suaktyvinti uždegimo procesus ir kortizolio gamybą, o tai, kaip bebūtų keista, kenkia sveikatai, kurios siekiate savo mityba.
Pusiausvyros ieškojimas: Saikingumas vs. ribotumas.
Nors gali atrodyti, kad griežtos mitybos taisyklės yra kelias į idealią sveikatą, moksliniai tyrimai vis dažniau patvirtina nuosaikesnį požiūrį į mitybą. Tyrimai rodo, kad lankstūs mitybos įpročiai lemia geresnį ilgalaikį mitybos režimo laikymąsi ir geresnę psichologinę savijautą nei griežti apribojimai.
80/20 principas yra praktinis pagrindas: 80 % laiko siekite rinktis maistingą maistą, o likusius 20 % palikite sau laisvę. Šiuo požiūriu pripažįstama, kad atsitiktiniai pasimėgavimai nesužlugdys jūsų sveikatos tikslų ir gali juos paremti, nes padės išvengti ribojimo ir persivalgymo ciklo, būdingo pernelyg griežtoms dietoms.
Tikėtina, kad jums pavyks pasiekti ilgalaikės sėkmės, jei daugiausia dėmesio skirsite maistingųjų medžiagų turintiems maisto produktams, o ne „blogiesiems” maisto produktams šalinti. Atminkite, kad jūsų santykis su maistu yra ne mažiau svarbus nei pats maistas.
Kaip į sveiką mitybą žiūri medicinos specialistai
Medikai paprastai propaguoja požiūrį į sveiką mitybą, kuris atitinka anksčiau aptartus saikingumo principus. Jie pripažįsta, kad pernelyg griežti „švarios mitybos” režimai gali lemti mitybos trūkumus, netvarkingą mitybą ir psichologinį stresą.
Konsultuodamiesi su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais mitybos klausimais greičiausiai susidursite su šiomis įrodymais pagrįstomis rekomendacijomis:
- daugiausia dėmesio skirkite mitybos modeliams, o ne atskiriems „geriems” ar „blogiems” maisto produktams.
- pabrėžti maistingųjų medžiagų turinčius visaverčius maisto produktus, kartu suteikiant lankstumo retkarčiais pasimėgauti skanėstais.
- Atsižvelkite į savo unikalius sveikatos poreikius, sveikatos būklę ir vaistų sąveiką.
- palaikykite socialinius ryšius, susijusius su maistu, užuot izoliavę save griežtomis taisyklėmis
- Spręskite nerimo ar perfekcionizmo problemą, jei ji skatina ekstremalų valgymo elgesį.
Dauguma dietologų ir gydytojų dabar propaguoja tvarius įpročius, kurie palaiko tiek fizinę, tiek psichinę gerovę, ir pripažįsta, kad idealią sveikatą užtikrina subalansuota mityba, o ne tobulumas.
