Lietuva ir Lenkija – dvi kaimyninės valstybės, turinčios bendrą istoriją ir kultūrinių panašumų, tačiau jas skiria ir nemažai skirtumų, ypač kalbant apie gyvenimo būdą ir sveikatos rodiklius. Straipsnyje analizuojame, kaip šių dviejų šalių gyventojai rūpinasi savo sveikata ir kokius įpročius puoselėja, siekdami išsiaiškinti – ar lietuviai iš tiesų sveikesni už lenkus?
Vidutinė gyvenimo trukmė: pagrindinis sveikatos rodiklis
Vidutinė gyvenimo trukmė dažnai laikoma vienu objektyviausių gyventojų sveikatos būklės rodiklių. Remiantis naujausia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) statistika, lenkai gyvena šiek tiek ilgiau nei lietuviai:
- Lenkijoje vidutinė gyvenimo trukmė: 77,8 metai (vyrų – 74,0, moterų – 81,8)
- Lietuvoje vidutinė gyvenimo trukmė: 75,8 metai (vyrų – 70,9, moterų – 80,4)
Šis skirtumas – beveik dveji metai bendrame vidurkių palyginime – signalizuoja apie tam tikrus sveikatos skirtumus tarp abiejų šalių gyventojų. Ypač ryškus skirtumas matomas vyrų populiacijoje, kur lenkai vidutiniškai gyvena daugiau nei 3 metais ilgiau nei lietuviai.
Alkoholio vartojimas: probleminė sritis abiejose šalyse
Alkoholio vartojimas yra viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Tačiau skaičiai rodo reikšmingus skirtumus:
Lietuvos alkoholio vartojimo statistika:
- Grynojo alkoholio suvartojimas vienam gyventojui per metus: 11,2 litro
- Stiprių alkoholinių gėrimų dalis bendrame suvartojime: 34%
- Epizodinio girtavimo (daugiau nei 6 standartiniai vienetai per vieną progą) paplitimas: 36,3% vyrų ir 10,6% moterų
Lenkijos alkoholio vartojimo statistika:
- Grynojo alkoholio suvartojimas vienam gyventojui per metus: 10,6 litro
- Stiprių alkoholinių gėrimų dalis bendrame suvartojime: 36%
- Epizodinio girtavimo paplitimas: 30,5% vyrų ir 8,9% moterų
Nors skirtumas tarp bendro suvartojimo nėra labai didelis, lietuviai pasižymi didesniu epizodinio girtavimo paplitimu, kas gali lemti didesnę žalą sveikatai ir didesnius su alkoholiu susijusių ligų rodiklius. Lenkijoje per pastaruosius dešimtmečius stebimos sėkmingesnės alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimo tendencijos.
Tabako vartojimas: rūkymo įpročių palyginimas
Rūkymas išlieka viena pagrindinių išvengiamų mirties priežasčių abiejose šalyse, tačiau rūkymo paplitimas skiriasi:
Lietuvos rūkymo statistika:
- Reguliariai rūkančių suaugusiųjų dalis: 22,4%
- Vyrų, kurie rūko: 33,9%
- Moterų, kurios rūko: 12,3%
- Metančių rūkyti skaičius per metus: 4,2%
Lenkijos rūkymo statistika:
- Reguliariai rūkančių suaugusiųjų dalis: 24,0%
- Vyrų, kurie rūko: 28,8%
- Moterų, kurios rūko: 19,7%
- Metančių rūkyti skaičius per metus: 5,9%
Bendras rūkančiųjų procentas Lenkijoje šiek tiek didesnis, tačiau įdomu pastebėti, kad Lietuvoje rūkančių vyrų yra daugiau, o Lenkijoje – rūkančių moterų. Lenkijoje taip pat stebima didesnė dalis žmonių, sėkmingai metančių rūkyti, kas gali būti siejama su veiksmingesnėmis rūkymo prevencijos programomis ir didesniu sveikatos priežiūros sistemos dėmesiu šiai problemai.
Fizinis aktyvumas: judėjimo kultūros skirtumai
Fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių veiksnių, užkertančių kelią lėtinėms ligoms ir gerinančių bendrą gyvenimo kokybę:
Lietuvos fizinio aktyvumo statistika:
- Fiziškai aktyvių suaugusiųjų dalis: 17,9%
- Reguliariai sportuojančių asmenų dalis: 27,2%
- Dviračių infrastruktūros išvystymas miestuose: vidutinis
- Vaikščiojimo kultūra: stiprėjanti, ypač didesniuose miestuose
Lenkijos fizinio aktyvumo statistika:
- Fiziškai aktyvių suaugusiųjų dalis: 22,2%
- Reguliariai sportuojančių asmenų dalis: 28,9%
- Dviračių infrastruktūros išvystymas miestuose: gerai išvystytas
- Vaikščiojimo kultūra: stipri, ypač tradiciniai sekmadieniniai pasivaikščiojimai
Lenkijoje stebimas didesnis fizinis aktyvumas visose amžiaus grupėse. Ypač išsiskiria dviračių infrastruktūros išvystymas didesniuose Lenkijos miestuose, kas skatina kasdienį judėjimą. Tai gali būti vienas iš veiksnių, lemiančių ilgesnę lenkų gyvenimo trukmę.
Mityba: tradicijos ir pokyčiai
Abiejų šalių mitybos tradicijos turi panašumų, tačiau stebimi ir reikšmingi skirtumai:
Lietuvos mitybos ypatumai:
- Daržovių suvartojimas per dieną: vidutiniškai 277 g vienam asmeniui
- Vaisių suvartojimas per dieną: vidutiniškai 243 g vienam asmeniui
- Druskos suvartojimas: 8,75 g per dieną
- Tradicinių patiekalų riebalų kiekis: aukštas
Lenkijos mitybos ypatumai:
- Daržovių suvartojimas per dieną: vidutiniškai 286 g vienam asmeniui
- Vaisių suvartojimas per dieną: vidutiniškai 282 g vienam asmeniui
- Druskos suvartojimas: 11,5 g per dieną
- Tradicinių patiekalų riebalų kiekis: aukštas, bet stebima modernizacijos tendencija
Lenkai vidutiniškai suvartoja daugiau vaisių ir daržovių, kas prisideda prie geresnės bendros sveikatos. Tačiau jie taip pat suvartoja daugiau druskos, kas gali didinti hipertenzijos ir širdies ligų riziką. Abiejose šalyse tradicinė virtuvė pasižymi riebiais patiekalais, tačiau Lenkijoje stebima ryškesnė tendencija modernizuoti tradicinius receptus, juos pritaikant sveikesnei mitybai.
Streso valdymas ir psichinė sveikata
Psichinės sveikatos rodikliai atspindi visuomenės gebėjimą valdyti stresą ir bendrą psichologinę gerovę:
Lietuvos psichinės sveikatos statistika:
- Savižudybių skaičius 100 000 gyventojų: 23,5 (vienas aukščiausių ES)
- Depresijos paplitimas: 6,7% gyventojų
- Psichologų skaičius 10 000 gyventojų: 5,8
- Psichinei sveikatai skiriama BVP dalis: 5,9%
Lenkijos psichinės sveikatos statistika:
- Savižudybių skaičius 100 000 gyventojų: 11,2
- Depresijos paplitimas: 5,8% gyventojų
- Psichologų skaičius 10 000 gyventojų: 6,3
- Psichinei sveikatai skiriama BVP dalis: 6,3%
Psichinės sveikatos srityje matomi ryškūs skirtumai. Lietuva iš visų ES valstybių pasižymi vienais aukščiausių savižudybių rodiklių, kas rodo reikšmingas psichinės sveikatos problemas visuomenėje. Lenkijoje savižudybių skaičius yra beveik dvigubai mažesnis, o psichinei sveikatai skiriama didesnė dėmesio ir resursų dalis. Tai gali būti siejama su stipresniais socialiniais ryšiais ir tradicine bendruomenės parama Lenkijoje.
Sveikatos priežiūros sistema: prieinamumas ir kokybė
Sveikatos priežiūros sistemos veiksmingumas tiesiogiai veikia gyventojų sveikatos būklę:
Lietuvos sveikatos apsaugos sistema:
- Sveikatos priežiūrai skiriama BVP dalis: 6,7%
- Gydytojų skaičius 1000 gyventojų: 4,5
- Ligoninių lovų skaičius 1000 gyventojų: 6,6
- Pacientų pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis: 58%
Lenkijos sveikatos apsaugos sistema:
- Sveikatos priežiūrai skiriama BVP dalis: 6,9%
- Gydytojų skaičius 1000 gyventojų: 2,4
- Ligoninių lovų skaičius 1000 gyventojų: 6,5
- Pacientų pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis: 63%
Lietuva išsiskiria didesniu gydytojų skaičiumi, tačiau Lenkija skiria šiek tiek didesnę BVP dalį sveikatos priežiūrai. Lenkijoje taip pat stebimas didesnis pacientų pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis, nors gydytojų prieinamumas yra mažesnis. Tai gali būti susiję su veiksmingesnių sveikatos priežiūros programų įgyvendinimu.
Išvados: ar lietuviai sveikesni už lenkus?
Apibendrinus visus analizuotus rodiklius, galima teigti, kad pagal objektyvius sveikatos rodiklius lenkai šiuo metu demonstruoja geresnę bendrą sveikatos būklę nei lietuviai:
- Ilgesnė vidutinė gyvenimo trukmė
- Mažesnis epizodinio girtavimo paplitimas
- Didesnis fizinis aktyvumas
- Mažesnis savižudybių skaičius
- Didesnis pacientų pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis
Tačiau Lietuva taip pat turi sričių, kuriose demonstruoja geresnius rezultatus:
- Mažesnis bendras rūkymo paplitimas
- Mažesnis druskos suvartojimas
- Didesnis gydytojų prieinamumas
Abiejose šalyse pastaraisiais metais stebimos teigiamos tendencijos, susijusios su sveikesnio gyvenimo būdo propagavimu ir sveikatos politikos tobulinimu. Tiek Lietuva, tiek Lenkija įgyvendina įvairias programas, skirtas mažinti alkoholio ir tabako vartojimą, didinti fizinį aktyvumą ir gerinti psichinę sveikatą.
Apibendrinant, nors šiuo metu pagal daugelį rodiklių lenkai demonstruoja geresnę sveikatos būklę, tendencijos rodo, kad Lietuva sparčiai mažina šį atotrūkį, ypač jaunesnėse amžiaus grupėse, kur sveikesnio gyvenimo būdo propagavimas duoda rezultatų.
