Tyrimai rodo, kad keto ir mėsėdžių dietos nėra savaime pavojingos, jei jų tinkamai laikomasi, tačiau jos susijusios su tam tikromis sveikatos problemomis. Be naudos, pavyzdžiui, nuoseklaus svorio mažėjimo (0,45-0,9 kg per savaitę) ir pagerėjusio medžiagų apykaitos efektyvumo, pastebima ir rizika, įskaitant galimą maistinių medžiagų trūkumą ir pakitusias žarnyno bakterijas. Nors klinikiniai tyrimai atskleidė nevienareikšmiškus ilgalaikius širdies ir kraujagyslių sistemos rezultatus, jūsų individualus atsakas priklauso nuo tokių veiksnių kaip laikymasis ir esamos sveikatos būklės. Supratę visus mokslinius įrodymus, galėsite pagrįsti savo mitybos pasirinkimą.
Ketogeninės ir mėsėdžių dietos pagrindai
Pastaruoju metu ketogeninė ir mėsėdžių dietos tapo populiarios kaip mitybos būdai, kurie drastiškai riboja angliavandenių vartojimą. Ketogeninė dieta riboja angliavandenių kiekį iki 20-50 g per parą, kartu pabrėždama didelį riebalų (70-80 %) ir saikingą baltymų (20-25 %) vartojimą. Toks makroelementų santykis priverčia jūsų organizmą pereiti į ketozę, kai jis degina riebalus, o ne gliukozę.
Mėsėdžių dieta dar labiau apriboja maistą, nes atsisakoma visų augalinių maisto produktų ir vartojami tik gyvūninės kilmės produktai: mėsa, žuvis, kiaušiniai ir ribotas kiekis pieno produktų. Nevartojate beveik jokių angliavandenių, tačiau suvartojate daug baltymų ir riebalų. Abi dietos skiriasi nuo tradicinių mitybos rekomendacijų, kuriose rekomenduojama 45-65 % kalorijų gauti iš angliavandenių. Laikydamiesi vienos ar kitos dietos, sąmoningai keičiate savo medžiagų apykaitą, kad ji nebūtų priklausoma nuo gliukozės, o tai lemia reikšmingus fiziologinius organizmo energijos panaudojimo sistemų pokyčius.
Ilgalaikis poveikis širdies ir inkstų veiklai
Nors pirminiai svorio mažinimo rezultatai gali atrodyti daug žadantys, ilgalaikis ketogeninių ir mėsėdžių dietų poveikis širdies ir kraujagyslių bei inkstų sveikatai tarp medicinos ekspertų tebėra prieštaringas.
Tyrimai rodo, kad didelis baltymų ir riebalų kiekis gali padidinti aterosklerozės ir padidėjusio MTL cholesterolio kiekio riziką. Tyrimai rodo, kad vartojant per daug gyvūninių baltymų gali būti apkraunami inkstai, todėl gali padidėti kreatinino kiekis ir sumažėti filtracijos greitis, ypač jei jau anksčiau sirgote inkstų ligomis.
Dėl šių dietų poveikio širdies veiklai rasite prieštaringų duomenų. Vieni tyrimai rodo, kad pagerėjo DTL cholesterolio ir trigliceridų kiekis, kiti – kad dėl sočiųjų riebalų vartojimo padidėjo širdies ir kraujagyslių sistemos rizika. Laikui bėgant gali sutrikti inkstų gebėjimas apdoroti didelį baltymų kiekį, ypač jei nėra tinkamos hidratacijos ir mineralų pusiausvyros.
Mokslo žinios apie medžiagų apykaitos pokyčius ir svorio metimą
Metabolinės adaptacijos ketogeninės ir mėsėdžių dietų metu yra susijusios su sudėtingais biocheminiais procesais, dėl kurių keičiasi pagrindinis organizmo kuro šaltinis. Apribojus angliavandenių kiekį iki 50 g per parą, kepenys pradeda keisti riebalų rūgštis į ketonus, kurie tampa alternatyviu smegenų energijos šaltiniu. Ši medžiagų apykaitos būsena, vadinama ketoze, paprastai pasireiškia per 2-4 dienas.
Jūsų organizme labai sumažėja insulino kiekis, todėl pagerėja riebalų oksidacija ir išsaugoma raumenų masė. Tyrimai rodo, kad ketozės metu padidėja mitochondrijų efektyvumas ir sumažėja oksidacinis stresas. Tyrimai rodo, kad dėl tokio medžiagų apykaitos pokyčio kas savaitę galima nuosekliai numesti 0,45-0,9 kg svorio, daugiausia iš riebalų atsargų, o ne iš raumeninio audinio. Tačiau, norint išlaikyti tokią medžiagų apykaitos naudą, reikia išlaikyti griežtą makroelementų santykį (70-80 % riebalų, 20-25 % baltymų, 5-10 % angliavandenių).
Mitybos trūkumai ir žarnyno sveikatos problemos
Nepaisant to, kad ketogeninės ir mėsėdžių dietos yra veiksmingos metant svorį, jos kelia didelį susirūpinimą dėl mitybos pakankamumo ir žarnyno sveikatos.
Pašalinus arba labai apribojus angliavandenių šaltinius, gali trūkti skaidulinių medžiagų, vitaminų C ir E bei įvairių augalinės kilmės antioksidantų. Tyrimai rodo, kad ilgai laikantis tokių dietų gali pakisti žarnyno mikrobiomo įvairovė, todėl gali sumažėti naudingųjų bakterijų populiacija ir sutrikti žarnyno barjero funkcija.
Tyrimai rodo, kad, laikantis mėsėdžių dietų, ypač gresia kalcio, magnio ir kalio trūkumas, o laikantis keto dietos dažnai sumažėja folatų ir tiamino kiekis. Jūsų žarnyno sveikata gali nukentėti dėl nepakankamo prebiotinių junginių, kurie paprastai gaunami iš augalinio maisto. Klinikiniai įrodymai rodo, kad šie mitybos trūkumai gali turėti įtakos imuninei funkcijai, kaulų sveikatai ir ląstelių atstatymo procesams, jei jie nėra tinkamai šalinami vartojant maisto papildus.
Realios sėkmės istorijos ir klinikinių tyrimų rezultatai
Daugelis ketogeninių ir mėsėdžių dietų šalininkų remiasi įtikinamais asmeniniais liudijimais, tačiau šios nepatvirtintos sėkmės istorijos dažnai prieštarauja kontroliuojamų klinikinių tyrimų rezultatams. Tūkstančiai žmonių pasakoja apie ženkliai sumažėjusį svorį, pagerėjusį protinį aiškumą ir sumažėjusį uždegimą, tačiau moksliniai tyrimai rodo daugiau niuansų.
Klinikiniai tyrimai rodo nevienareikšmiškus rezultatus: vieni tyrimai patvirtina trumpalaikę naudą, pavyzdžiui, greitą svorio kritimą ir pagerėjusį jautrumą insulinui, kiti kelia susirūpinimą dėl ilgalaikės širdies ir kraujagyslių sveikatos ir medžiagų apykaitos adaptacijos. Susiduriate su neatitikimu tarp laboratorinių tyrimų rezultatų ir realios patirties. Metaanalizės rodo, kad individualūs genetiniai veiksniai, gyvenimo būdo skirtumai ir skirtingas laikymosi lygis gali paaiškinti, kodėl vieni žmonės puikiai laikosi šių dietų, o kiti patiria neigiamą poveikį. Tai rodo, kad vietoj universalių mitybos rekomendacijų svarbu taikyti individualizuotus mitybos metodus.
