Odos spalvos pokyčiai dažnai tarnauja kaip ankstyvoji įspėjimo apie vidaus sveikatos problemas sistema. Medicinos specialistai pripažįsta, kad šie pokyčiai yra galimi pagrindinių ligų, kurias reikia ištirti, rodikliai. Geltoni atspalviai gali signalizuoti apie kepenų funkcijos sutrikimus, o nuolatinis paraudimas – apie autoimuninius sutrikimus. Melsva spalva paprastai rodo kraujotakos sutrikimus, į kuriuos reikia nedelsiant atkreipti dėmesį. Kai kurie pakitimai yra nekenksmingi, tačiau kiti yra svarbūs organizmo vidaus sistemų signalai. Šių matomų pokyčių supratimas gali būti pirmas žingsnis siekiant nustatyti rimtas sveikatos problemas, kol jos dar neprasidėjo.
Geltoni odos atspalviai: Ką jūsų kepenys gali jums sakyti?
Gelta, gelsva odos ir akių baltymų spalva, yra įspėjamasis galimų kepenų veiklos sutrikimų rodiklis. Ši būklė atsiranda, kai bilirubinas, geltonai oranžinis pigmentas, susidarantis skylant raudoniesiems kraujo kūneliams, kaupiasi kraujyje, nes kepenys nesugeba jo veiksmingai apdoroti.
Gelta gali atsirasti dėl kelių kepenų ligų, įskaitant hepatitą, kepenų cirozę, tulžies latakus blokuojančius tulžies akmenis ir tam tikrus vaistus, kurie sutrikdo kepenų funkciją.
Paprastai pirmiausia pagelsta skleros (akių baltymai), o tik po to oda, ypač pastebima natūralioje šviesoje.
Papildomi simptomai dažnai būna tamsus šlapimas, blyškios išmatos, pilvo skausmas ir nuovargis.
Atsiradus gelta būtina atlikti medicininę apžiūrą, nes ji gali signalizuoti apie įvairias būkles – nuo palyginti gerybinių iki pavojingų gyvybei.
Nuolatinis paraudimas: Be paprasto raudonavimo: daugiau nei paprastas raudonis
Nors atsitiktinis paraudimas yra normali fiziologinė reakcija į emocijas ar temperatūros pokyčius, nuolatinis veido paraudimas dažnai signalizuoja apie sveikatos sutrikimus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.
Rožinė, uždegiminė odos liga, paprastai pasireiškia nuolatiniu skruostų, nosies ir kaktos paraudimu, dažnai kartu su matomomis kraujagyslėmis ir kartais pūlinėliais.
Sisteminė raudonoji vilkligė gali pasireikšti ryškiu drugelio formos bėrimu per nosį ir skruostus.
Kontaktinis dermatitas sukelia paraudimą dėl alerginių reakcijų į produktus ar medžiagas.
Ilgalaikis paraudimas taip pat gali reikšti policitemiją, kraujo sutrikimą, kuriam būdinga raudonųjų kraujo kūnelių perprodukcija, arba karcinoidinį sindromą, kai hormonus gaminantys navikai sukelia epizodinį paraudimą.
Visi, kuriems nuolat pasireiškia veido paraudimas, turėtų kreiptis į dermatologą, kad būtų nustatyta tinkama diagnozė, nes veiksmingas gydymas priklauso nuo konkrečios priežasties nustatymo.
Blyški arba mėlyna spalva: Cirkuliacijos įspėjamieji ženklai
Staiga atsiradęs odos blyškumas ar melsva spalva yra svarbus įspėjamasis ženklas, kad sutriko kraujotaka ir reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Tokia cianozė atsiranda, kai audiniai gauna nepakankamai deguonies, dažnai dėl širdies ir kraujagyslių arba kvėpavimo sutrikimų.
Dažniausios priežastys yra periferinių kraujagyslių ligos, Raynaud fenomenas ir sunkios širdies ligos.
Paprastai šie pokyčiai pirmiausia pasireiškia galūnėse, pavyzdžiui, pirštuose, kojų pirštuose ir lūpose, nes jos yra labiausiai nutolusios nuo širdies.
Spalvos pakitimus gali lydėti tirpimas, dilgčiojimas ar temperatūros pokyčiai pažeistose vietose.
Nuolatiniai melsvi spalvos pokyčiai, ypač kai juos lydi dusulys ar krūtinės skausmas, gali reikšti skubią medicininę pagalbą, pavyzdžiui, plaučių emboliją ar širdies nepakankamumą.
Net ir trumpalaikiai epizodai reikalauja tyrimo, nes jie gali atskleisti pagrindinius kraujotakos sutrikimus, kol jie neišsivystė į rimtesnes komplikacijas.
Tamsios dėmės ir hormonų pusiausvyros sutrikimai: Ryšys
Tamsių dėmių atsiradimas ant odos dažnai signalizuoja apie hormonų svyravimus ar pusiausvyros sutrikimus organizme. Ši būklė, vadinama melasma arba chloasma, paprastai pasireiškia simetriškomis rudomis arba pilkšvomis dėmėmis ant veido, ypač ant skruostų, kaktos ir viršutinės lūpos.
Hormonus sukeliantys veiksniai yra nėštumas (iš čia ir terminas „nėštumo kaukė”), geriamųjų kontraceptikų vartojimas ir pakaitinė hormonų terapija. Estrogenas ir progesteronas stimuliuoja melanocitų aktyvumą, todėl polinkį turintiems asmenims padidėja melanino gamyba. Be to, tokios ligos kaip policistinių kiaušidžių sindromas ir antinksčių sutrikimai gali sukelti akantozę (acanthosis nigricans) – aksomines tamsias dėmeles kūno raukšlėse.
Dėl saulės poveikio šios hiperpigmentacijos problemos paūmėja, todėl apsauga nuo UV spindulių yra labai svarbi. Asmenys, kuriems atsiranda nepaaiškinamų tamsių dėmių, turėtų pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais ir išsiaiškinti galimą hormonų pusiausvyros sutrikimą, reikalaujantį medicininės intervencijos.
[Pastaba: šiame tekste nereikėjo perskaičiuoti metrinių vienetų, nes nebuvo minimi jokie konkretūs matavimai.]Drugelių bėrimai ir autoimuniniai rodikliai
Išskirtinis drugelio formos bėrimas, plintantis per nosį ir skruostus, yra vienas iš labiausiai atpažįstamų sisteminės raudonosios vilkligės (SLE) odos požymių. Šis smilkinių bėrimas paprastai būna raudonas arba violetinis, gali būti plokščias arba iškilęs ir dažnai pablogėja būnant saulėje. Maždaug 50-60 % vilklige sergančių pacientų ligos paūmėjimo metu atsiranda šis būdingas bėrimas.
Be vilkligės, apie kitas autoimunines ligas praneša odos pokyčiai. Dermatomiozitas pasireiškia violetiniu bėrimu ant akių vokų ir sąnarių, o psoriazė – žvynuotomis raudonomis dėmėmis. Vitiligo, kuriam būdingi depigmentuoti odos plotai, dažnai lydi skydliaukės sutrikimus.
Šie matomi dermatologiniai požymiai dažnai atsiranda mėnesiais ar metais anksčiau nei kiti sisteminiai simptomai, todėl gydytojams suteikia vertingų diagnostinių užuominų.
Ankstyvas šių požymių atpažinimas leidžia greitai ištirti ir gydyti pagrindines autoimunines patologijas.
Staigūs apgamų pokyčiai ir odos vėžio rizika
Apgamų pokyčiai yra įspėjamieji signalai, dėl kurių reikia kreiptis į gydytoją, priešingai nei su autoimuninėmis ligomis susiję odos pokyčiai, kurie paprastai būna nuspėjami.
Dermatologai, remdamiesi ABCDE kriterijais, nustato susirūpinimą keliančius apgamų pakitimus: Asimetrija, Krašto nelygumai, Spalvos pokyčiai, Didesnis nei 1,5 cm skersmuo ir Evoliucija arba pokyčiai laikui bėgant.
Melanoma, agresyviausia odos vėžio forma, dažnai išsivysto iš esamų apgamų. Pagrindiniai įspėjamieji požymiai yra spartus augimas, patamsėjimas, netaisyklingi kraštai, kraujavimas arba niežulys.
Tyrimai rodo, kad asmenims, turintiems daugiau kaip 50 apgamų, padidėja melanomos rizika, ypač kai apgamų atsiranda neįprastose vietose, pavyzdžiui, galvos odoje, pėdose ar lyties organuose.
Reguliari savikontrolė ir kasmetiniai dermatologiniai tyrimai tebėra labai svarbūs ankstyvajam nustatymui.
Anksti nustačius melanomą, penkerių metų išgyvenamumo rodiklis viršija 95 %, palyginti su 25 % vėlyvos stadijos melanomos atvejų.
Kada kreiptis į gydytoją dėl odos spalvos pokyčių
Nors daugelis odos spalvos pokyčių yra nekenksmingi, dėl tam tikrų pokyčių būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Pacientai turėtų nedelsdami kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus dėl staiga atsiradusio didelio blyškumo, kurį lydi silpnumas ar galvos svaigimas, nes tai gali reikšti vidinį kraujavimą ar šoką.
Taip pat reikia skubiai įvertinti, ar nėra kepenų funkcijos sutrikimų, jei pagelsta oda ar akys (gelta).
Kiti nerimą keliantys simptomai: mėlyna lūpų ar galūnių spalva (cianozė), rodanti deguonies trūkumą, nepaaiškinamas nuolatinis paraudimas su patinimu arba baltos dėmės burnoje.
Bet koks staigus spalvos pasikeitimas, apimantis didelius kūno plotus, taip pat naujų apgamų atsiradimas su asimetrija, netaisyklingomis ribomis, kintančia spalva ar didesniu nei 15 mm skersmeniu reikalauja tyrimo.
Ypatingo dėmesio reikalauja odos pokyčiai, kuriuos lydi karščiavimas, skausmas arba sisteminiai simptomai, tokie kaip svorio kritimas ar nuovargis, nes jie gali reikšti pagrindinę sisteminę ligą.
