Naujausi tyrimai rodo, kad buitinės valymo priemonės gali padidinti vėžio riziką. Tyrimuose nustatytos kelios susirūpinimą keliančios sudedamosios dalys: ketvirtiniai amonio junginiai, ftalatai, 1,4-dioksanas, formaldehidas ir natrio hipochloritas. Šios cheminės medžiagos gali pažeisti ląstelių DNR įkvėpus ir absorbavus odai.
Be vėžio, jos susijusios su kvėpavimo takų ligomis, endokrininės sistemos sutrikimais ir neurologinėmis problemomis. Perėjimas prie saugesnių alternatyvų, tokių kaip actas, soda ir valymas garais, sumažina šių kenksmingų junginių poveikį. Įrodymai rodo, kad informacija paremtas valymo pasirinkimas yra labai naudingas sveikatai.
Mokslo žinios apie susirūpinimą keliančias valymo priemones
Nors įprastos buitinės valymo priemonės veiksmingai šalina nešvarumus ir naikina mikrobus, jų sudėtyje dažnai yra cheminių junginių, kurie kelia mokslininkų susirūpinimą dėl galimų kancerogeninių savybių. Mokslininkai nustatė kelias problemines sudedamąsias dalis, įskaitant ketvirtinius amonio junginius (kvatus), ftalatus ir 1,4-dioksaną.
Šios cheminės medžiagos veikia kaip antimikrobinės medžiagos, kvapiosios medžiagos ir tirpikliai, tačiau jų molekulinės struktūros gali sąveikauti su žmogaus ląstelių DNR. Epidemiologiniais tyrimais įrodytas ryšys tarp ilgalaikio poveikio ir padidėjusio sergamumo vėžiu, ypač pažeidžiančiu kvėpavimo sistemą ir krūties audinius.
Kancerogeninis kelias paprastai apima tiesioginį DNR pažeidimą arba endokrininės sistemos sutrikimą. Labiausiai pažeidžiami įkvepiant lakiųjų junginių ir absorbuojant per odą. Dabartiniuose toksikologiniuose tyrimuose didžiausią susirūpinimą tebekelia kumuliacinis mažų dozių lėtinio poveikio poveikis.
Potencialiai kenksmingos cheminės medžiagos, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį
Suprasdami konkrečius cheminius junginius, esančius buitiniuose valikliuose, galėsite priimti pagrįstus sprendimus dėl produktų, patenkančių į jūsų namus. Moksliniais tyrimais nustatyta keletas galimai kancerogeninių medžiagų, paprastai randamų įprastiniuose valymo produktuose:
- Formaldehidas: Yra oro gaivikliuose ir konservantuose
- Ftalatai: Ftalatai: randami kvapniuose produktuose, susiję su endokrininės sistemos sutrikimais.
- 1,4-dioksanas: Šalutinis ploviklių gamybos produktas
- Perchloretilenas: Paplitęs dėmių šalinimo priemonėse ir kilimų valikliuose
- Ketvirtiniai amonio junginiai („kvatai”) : Naudojami antibakteriniuose valikliuose
- Natrio hipochloritas: Veiklioji chloro baliklio sudedamoji dalis
Laboratoriniais tyrimais įrodyta, kad šios cheminės medžiagos gali būti kancerogeninės, nors epidemiologiniai įrodymai apie žmonių kancerogeniškumą skiriasi. Ypač didelį susirūpinimą kelia kumuliacinis poveikis, nes mažų cheminių medžiagų dozių deriniai gali kelti pavojų, kuris nėra akivaizdus atliekant atskirų cheminių medžiagų tyrimus. Patikrinkite sudedamųjų dalių etiketes ir apsvarstykite alternatyvas, pavyzdžiui, actą, sodą ir sertifikuotus netoksiškus produktus.
Tyrimų duomenimis, didžiausią susirūpinimą keliančios buitinės valymo priemonės
Remiantis išsamiais toksikologiniais vertinimais, kelios buitinių valiklių kategorijos mokslinėje literatūroje nuolat keliamos raudonos vėliavos dėl jų kancerogeninio potencialo. Didžiausią susirūpinimą kelia orkaičių valikliai, kurių sudėtyje yra natrio hidroksido, oro gaivikliai su ftalatais ir vonios kambario valikliai su chloro balikliais.
Žurnale „Environmental Health Perspectives” paskelbtuose tyrimuose nurodoma, kad purškiamieji valikliai, kuriuose yra ketvirtinių amonio junginių, yra ypač problemiški, nes jie yra susiję su kvėpavimo takų ligomis ir galimu DNR pažeidimu. Daugelio tyrimų metu nustatyta, kad didelės koncentracijos dezinfekcinės priemonės, kurių sudėtyje yra formaldehido išsiskyrimo medžiagų, pasižymi mutageninėmis savybėmis.
Ypač atsargiai elkitės su baldų poliravimo priemonėmis, kurių sudėtyje yra naftos distiliatų, ir drenažo valikliais, kurių sudėtyje yra trichloretileno, nes Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra šiuos junginius priskyrė prie tikėtinų žmogaus kancerogenų.
Pavojus sveikatai ne tik dėl vėžio: Ką rodo tyrimai
Buitinių valymo priemonių keliamo pavojaus sveikatai įrodymai neapsiriboja vien kancerogeniškumu, bet apima daugybę organizmo sistemų ir fiziologinių procesų. Tyrimai rodo, kad reguliarus įprastinių valiklių poveikis susijęs su dažnesnėmis kvėpavimo takų ligomis, įskaitant astmos paūmėjimą ir sumažėjusią plaučių funkciją. Žurnale „American Journal of Respiratory and Critical Medicine” publikuotas ilgalaikis tyrimas parodė, kad kasdienis valymo priemonių naudojimas prilygsta 20 cigarečių per dieną surūkymui.
Taip pat randama vis daugiau įrodymų, siejančių šias chemines medžiagas su endokrininės sistemos sutrikimais, turinčiais įtakos hormonų pusiausvyrai ir reprodukcinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad ftalatai valikliuose yra susiję su vaisingumo problemomis, o glikolio eteriai – su prastesne spermos kokybe. Be to, neurologinis poveikis apima galvos skausmus, pažinimo sutrikimus ir galimą ilgalaikį poveikį nervų vystymuisi, ypač prenatalinio poveikio vaikams.
Saugesnės alternatyvos namams be cheminių medžiagų
Kaip vartotojai gali veiksmingai sumažinti galimai kenksmingų cheminių medžiagų poveikį ir kartu išsaugoti švarią gyvenamąją aplinką? Tyrimai rodo, kad įprastus gaminius pakeitus įrodymais pagrįstomis alternatyvomis smarkiai sumažėja patalpų oro užterštumas ir per odą patenkančių galimai kancerogeninių junginių absorbcija.
Apsvarstykite šias moksliškai pagrįstas alternatyvas:
- actas (5 % acto rūgšties): Demonstrates antimicrobial efficacy against common household pathogens, including E. coli and S. aureus
- Natrio bikarbonatas: Veikia kaip efektyvus abrazyvinis valiklis, išlaikydamas neutralų ekologinį poveikį
- Valymas garais: Atliekama terminė dezinfekcija (>65 °C) be cheminių medžiagų likučių.
- Mikropluošto šluostės: Tinkamai naudojamos pašalina iki 99 % bakterijų, palyginti su 33 %, kai naudojamos įprastos medžiagos.
Sköld ir kt. tyrimai (2019 m.) rodo, kad namų ūkiuose, pereinančiuose prie šių alternatyvų, su endokrininės sistemos trikdžiais susijusių cheminių metabolitų koncentracija šlapime sumažėja 43 %.
Kaip skaityti etiketes ir apsaugoti savo šeimą
Nors saugesnių alternatyvų pasirinkimas yra pagrindinė apsaugos strategija, produktų etikečių supratimas yra kita apsaugos nuo galimų kancerogeninių medžiagų buitiniuose valikliuose linija. Iš pradžių atidžiai išnagrinėkite sudedamųjų dalių sąrašus, ar juose nėra nustatytų kancerogenų, tokių kaip formaldehidas, 1,4-dioksanas ir ketvirtiniai amonio junginiai („kvatai”).
Nesigilinkite į neaiškius terminus, pavyzdžiui, „kvapiosios medžiagos”, už kurių teisiškai gali slypėti dešimtys neatskleistų cheminių medžiagų. Tokie sertifikatai kaip „EPA Safer Choice” arba „USDA Certified Biobased” rodo, kad produktai atitinka griežtesnius saugos standartus. Nesileiskite suklaidinami rinkodaros teiginių, tokių kaip „natūralus” ar „ekologiškas”, kurie nėra patikrinti.
Jei abejojate dėl sudedamosios dalies, apsilankykite Aplinkosaugos darbo grupės duomenų bazėje arba Nacionalinės medicinos bibliotekos toksikologijos šaltiniuose. Atminkite, kad svarbu koncentracija – sudedamųjų dalių, išvardytų pirmuoju numeriu, kiekiai yra didesni, todėl jas reikia atidžiau išnagrinėti.
