Taip, galite pakeisti savo asmenybę. Tyrimai rodo, kad nors 40-60 % pagrindinių bruožų yra genetiniai, jūsų smegenų neuroplastiškumas leidžia reikšmingai keistis sąmoningai dedant pastangas.
Terapija, meditacija ir nuoseklus įpročių formavimas gali veiksmingai pakeisti bruožus, iš kurių neurotiškumas ir ekstraversija yra plastiškiausi. Gyvenimo pokyčiai natūraliai keičia asmenybę, nes smegenys prisitaiko prie naujų reikalavimų.
Tvariai transformacijai reikia strateginės praktikos, įsitikinimų iššūkių ir aplinkos koregavimo, o ne esminių asmenybės pokyčių.
Mokslas apie asmenybės stabilumą ir lankstumą
Kiek stabili yra žmogaus asmenybė per visą gyvenimą? Tyrimai rodo, kad yra įvairių niuansų. Jūsų pagrindiniai bruožai, matuojami tokiais modeliais kaip „didysis penketukas” (atvirumas, sąžiningumas, ekstraversija, sutariamumas ir neurotiškumas), laikui bėgant yra vidutiniškai stabilūs. Tyrimai rodo, kad apie 40-60 % asmenybės savybių priklauso nuo genetikos, todėl jos yra gana pastovios.
Tačiau jūsų bruožai nėra visam laikui užrakinti. Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad asmenybės natūraliai vystosi visą gyvenimą, o dauguma žmonių su amžiumi tampa sąžiningesni ir malonesni. Šį lankstumą patvirtina neuroplastiškumas – jūsų smegenys, atsižvelgdamos į patirtį ir sąmoningą praktiką, formuoja naujus nervų takus.
Naujausi tyrimai rodo, kad tikslingos intervencijos, įskaitant terapiją, meditaciją ir nuoseklų elgesio koregavimą, laikui bėgant gali lemti išmatuojamus asmenybės pokyčius. Jūsų asmenybė – tai dinamiška genetinių polinkių ir aplinkos poveikio sąveika.
Įrodymais pagrįsti požiūriai į sąmoningą asmenybės keitimą
Remiantis mūsų supratimu apie asmenybės plastiškumą, moksliniais tyrimais nustatyta keletas įrodymais pagrįstų metodų, kaip sąmoningai keisti konkrečius bruožus.
Įrodyta, kad kognityvinė elgesio terapija yra veiksminga keičiant neurotiškumą, ypač su nerimu ir depresija susijusį elgesį. Tyrimai rodo, kad struktūruotos intervencijos, nukreiptos į konkrečius bruožus, per 8-16 savaičių gali duoti išmatuojamų pokyčių. Sąmoningumo meditacijos praktika yra susijusi su atvirumo padidėjimu ir neurotiškumo sumažėjimu.
Kitas perspektyvus metodas – įpročių formavimas. Nuosekliai praktikuodami elgesį, susijusį su pageidaujamomis savybėmis (pvz., socialinį bendravimą, siekiant ekstraversijos), iš esmės pertvarkote nervų takus. Skaitmeninės intervencijos, įskaitant išmaniuoju telefonu pagrįstas mikrointervencijas, duoda daug žadančių rezultatų modifikuojant bruožus.
Veiksmingiausiose strategijose paprastai derinami keli metodai: sąmoninga praktika, aplinkos modifikavimas ir metakognityvinis savo modelių suvokimas. Be to, intervencijos, pritaikytos konkrečiam jūsų asmenybės profiliui, duoda geresnių rezultatų, palyginti su bendraisiais metodais.
Kokie bruožai yra jautriausi sąmoningam modifikavimui
Asmenybės pokyčių mokslas atskleidė, kad skirtingi bruožai labai skirtingai reaguoja į sąmoningas modifikavimo pastangas. Tyrimai nuosekliai rodo, kad emocinis stabilumas (neurotiškumas) ir ekstraversija yra labiausiai paslankūs bruožai, kuriuos galima reikšmingai pagerinti taikant tikslines intervencijas.
Sąžiningumą galima sustiprinti struktūriškai formuojant įpročius ir įgyvendinant ketinimus. Atvirumas patirčiai gerai reaguoja į naujas patirtis ir kūrybinius iššūkius, o sutariamumas pasirodė esąs atsparesnis pokyčiams, tačiau jį galima paveikti mokantis atjautos ir atliekant perspektyvos suvokimo pratimus.
Jūsų gebėjimas keistis taip pat priklauso nuo motyvacinių veiksnių – pastebėsite didesnius pokyčius, jei nuoširdžiai norėsite pakeisti savo savybes. Šis selektyvus plastiškumas rodo, kad reikia laikytis strateginio požiūrio: sutelkti pastangas į bruožus, į kuriuos galima reaguoti, o ne stengtis iš esmės pertvarkyti asmenybę, nes, kaip rodo moksliniai tyrimai, tai nėra nei realu, nei būtina prasmingam asmeniniam tobulėjimui.
Kaip gyvenimo įvykiai ir aplinka formuoja tai, kuo tampate
Dideli gyvenimo pokyčiai iš esmės keičia asmenybės raidą naudodami mechanizmus, kurie neapsiriboja sąmoningomis pastangomis keistis. Tyrimai rodo, kad svarbūs etapai, pavyzdžiui, tėvystė, karjeros pokyčiai ar geografinis persikėlimas, gali pakeisti jūsų bruožus dėl aplinkos reikalavimų ir naujų socialinių vaidmenų.
Šios natūralios intervencijos dažnai lemia reikšmingesnius pokyčius nei tyčiniai bandymai keisti savybes. Pavyzdžiui, kai išvykstate į užsienį, atsiduriate situacijose, kuriose reikia prisitaikyti, o tai gali padidinti jūsų atvirumą. Taip pat traumuojanti patirtis gali sumažinti emocinį stabilumą, o palaikantys santykiai jį padidinti.
Jūsų neuroplastiškumas leidžia reaguoti į aplinką, o smegenys fiziškai persitvarko reaguodamos į ilgalaikę patirtį. Tai paaiškina, kodėl kolegijų studentai paprastai pasižymi didesniu sąmoningumu ir kodėl skirtingos kultūrinės aplinkos skatina skirtingus asmenybės modelius. Savo asmenybę ne tik pasirenkate – ją nuolat formuoja aplinka, kurioje gyvenate, ir sukaupta patirtis.
Asmenybės ugdymo strategijos
Trys moksliniais įrodymais pagrįsti metodai yra svarbiausi tikslingo asmenybės ugdymo srityje. Tyrimai rodo, kad nuoseklūs mikroįpročiai, kognityvinis restruktūrizavimas ir aplinkos modifikavimas gali palaipsniui pakeisti jūsų pagrindinius bruožus. Šios strategijos skatina neuroplastiškumą – jūsų smegenų gebėjimą visą gyvenimą formuoti naujus nervų takus.
Norėdami sukurti ilgalaikius asmenybės pokyčius:
- Praktikuokite tikslinį elgesį nuosekliai bent du mėnesius, kol jis taps automatine reakcija.
- kovoti su ribojančiais įsitikinimais nustatant kognityvinius iškraipymus ir pakeičiant juos įrodymais pagrįstomis alternatyvomis
- Pakeiskite aplinką, kad ji palaikytų pageidaujamas savybes (pašalinkite trigerius, pridėkite teigiamų ženklų).
- Ieškokite atsakomybės pasitelkdami terapiją, koučingą arba struktūrines programas su išmatuojamais rezultatais.
Šių metodų veiksmingumas priklauso nuo jūsų įsipareigojimo, savęs pažinimo ir noro patirti diskomfortą. Asmenybės ugdymas – tai ne visuotinė transformacija, o strateginis konkrečių savybių, atitinkančių jūsų vertybes, tobulinimas.
