Taip, jūsų emocijos daro tiesioginę įtaką jūsų fiziniam skausmui. Kai jaučiate nerimą ar depresiją, jūsų smegenyse suaktyvėja keliai, kurie sustiprina skausmo signalus ir sukuria sudėtingą grįžtamąjį ryšį.
Priešingai, teigiamos emocijos sukelia endorfinus ir suaktyvina skausmą slopinančias sistemas, todėl skausmo intensyvumas sumažėja iki 22 %. Tai vyksta per bendras nervų grandines priekinėje cingulinėje žievėje ir pagumburio, hipofizės ir antinksčių ašyje.
Supratus šį ryšį paaiškėja, kodėl veiksmingas skausmo gydymas apima ir emocinius, ir fizinius komponentus.
Emocijų ir skausmo sąsajų neuromokslas
Trys pagrindiniai nerviniai keliai paaiškina, kaip emocijos daro didelę įtaką fizinio skausmo suvokimui. Pirma, priekinė cingulinė žievė (ACC) apdoroja ir emocinio streso, ir fizinio skausmo signalus, taip sukurdama biologinį jų tarpusavio ryšio pagrindą. Kai jaučiate nerimą ar depresiją, ACC hiperaktyvumas gali sustiprinti skausmo pojūčius.
Antra, neigiamų emocijų suaktyvinta pagumburio, hipofizės ir antinksčių (HPA) ašis išskiria kortizolį ir kitus streso hormonus, kurie gali padidinti periferinių audinių uždegimą ir jautrumą skausmui.
Trečia, nusileidžiančios skausmą moduliuojančios grandinės, atsirandančios periakveduktinėje pilkojoje medžiagoje, gali slopinti arba palengvinti skausmo signalų patekimą į smegenis. Teigiamos emocijos paprastai suaktyvina skausmą slopinančius kelius, o neigiamos emocijos gali išjungti šias natūralias nuskausminimo sistemas. Ši neurologinė trejybė paaiškina, kodėl jūsų emocinė būsena daro didelę įtaką jūsų patiriamam skausmui.
Kaip nerimas ir depresija sustiprina fizinį diskomfortą
Dvi psichologinės būsenos – nerimas ir depresija – smarkiai sustiprina fizinį skausmą dėl skirtingų, tačiau sutampančių mechanizmų. Kai nerimaujate, jūsų kūnas išlieka padidinto budrumo, todėl raumenys įsitempia ir padidėja jautrumas skausmo signalams. Jūsų nervų sistema iš esmės sustiprina nemalonius pojūčius, kurie kitu atveju galėtų būti mažesnio intensyvumo.
Depresija veikia kitaip – dėl jos smegenyse sumažėja natūralių skausmą slopinančių neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir noradrenalinas. Dėl šio neurocheminio deficito sumažėja jūsų gebėjimas reguliuoti skausmo signalus, todėl įprasti pojūčiai tampa intensyvesni ir atkaklesni. Tyrimai rodo, kad depresija sergantys asmenys paprastai patiria 2-3 kartus stipresnį skausmą nei depresija nesergantys asmenys, patiriantys tokius pačius dirgiklius.
Abi būklės sukuria grįžtamąjį ryšį: skausmas blogina emocinę būseną, kuri sustiprina fizinį diskomfortą, todėl patenka į ratą, kurį sunku nutraukti vienu metu nesprendžiant abiejų problemų.
Skausmą malšinanti teigiamų emocijų galia
Nerimas ir depresija stiprina skausmą, o teigiamos emocijos yra natūralūs analgetikai, galintys pastebimai sumažinti skausmo suvokimą. Tyrimai rodo, kad džiaugsmas, pasitenkinimas ir laimė skatina endorfinų ir oksitocino išsiskyrimą, tiesiogiai neutralizuojantį skausmo signalus nervų sistemoje.
Tyrimai rodo, kad juokas gali padidinti skausmo slenkstį iki 10 %, o sąmoningumu pagrįstas pozityvus mąstymas vidutiniškai 22 % sumažina skausmo intensyvumą. Pastebėsite, kad net trumpos teigiamos emocinės būsenos sukelia ilgalaikį nuskausminamąjį poveikį – dalyviai, vos penkias minutes žiūrėję malonius vaizdinius, pranešė apie sumažėjusį jautrumą skausmui iki 30 minučių po to.
Šis neurobiologinis ryšys veikia per nusileidžiančią skausmo moduliavimo sistemą, kai teigiamos emocinės būsenos suaktyvina prefrontalinės žievės sritis, slopinančias skausmo apdorojimą nugaros smegenyse, veiksmingai uždarant „skausmo vartus”.
Kultūriniai ir socialiniai skausmo suvokimo veiksniai
Kultūriniai ir socialiniai skausmo suvokimo veiksniai
Nepaisant panašių neurobiologinių skausmo mechanizmų, jūsų kultūrinė aplinka daro didelę įtaką tam, kaip jaučiate, išreiškiate ir valdote fizinį diskomfortą. Tyrimai rodo, kad tarpkultūriniai skausmo slenksčiai ir reakcijos į jį labai skiriasi. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad stoiškų kultūrų atstovai, patirdami identiškus dirgiklius, dažnai nurodo mažesnį skausmo intensyvumą nei emociškai ekspresyvių visuomenių atstovai.
Socialinė aplinka taip pat daro įtaką skausmo suvokimui modeliuodama elgesį. Vaikai išmoksta tinkamai reaguoti į skausmą stebėdami šeimos narių reakcijas į sužeidimus. Be to, kultūriniai pasakojimai apie skausmą – ar jis laikomas bausme, ar iššūkiu, ar neišvengiamu – turi įtakos psichologiniam požiūriui į fizinę kančią.
Sveikatos priežiūros specialistai vis dažniau pripažįsta šiuos kultūrinius aspektus, nes neteisingai interpretuojant kultūrines skausmo išraiškas gali atsirasti gydymo skirtumų. Šių veiksnių supratimas padeda kurti veiksmingesnes, kultūriškai jautresnes skausmo valdymo strategijas.
Praktinės proto ir kūno technikos skausmui valdyti
Pasitelkus proto ir kūno ryšį galima žymiai sumažinti fizinį skausmą be farmacinės intervencijos. Tyrimai rodo keletą įrodymais pagrįstų metodų, kuriuos galite įgyvendinti iš karto. Meditacijos praktika, ypač sąmoningumu grįstas streso mažinimas (MBSR), klinikiniuose tyrimuose parodė, kad, moduliuojant prefrontalinės žievės aktyvumą, skausmas sumažėja 30-50 proc. Panašiai, vedami vaizdiniai suaktyvina parasimpatines reakcijas, kurios mažina skausmo signalus.
Kognityvinės elgesio terapijos (CBT) metodai padeda permąstyti su skausmu susijusias mintis, sumažinti katastrofizavimo tendencijas, kurios sustiprina diskomfortą. Progresyvi raumenų relaksacija mažina raumenų įtampą, kuri dažnai sustiprina skausmą. Biologinio grįžtamojo ryšio mokymas leidžia sąmoningai reguliuoti autonomines funkcijas, pavyzdžiui, širdies ritmą ir raumenų įtampą.
Kad šie metodai būtų maksimaliai veiksmingi, įtraukite juos į kasdienę veiklą, o ne taikykite tik skausmo epizodų metu. Nuoseklumas stiprina nervinius kelius, kurie palaiko skausmo reguliavimo sistemas.
Nauji moksliniai tyrimai ir būsimos gydymo kryptys
Nauji moksliniai tyrimai ir būsimos gydymo kryptys
Tobulėjant neuromokslinėms technologijoms, tyrėjai atranda revoliucinių metodų, kaip gydyti skausmą, susijusį su emocijomis. Neurovaizdavimo tyrimai dabar kartografuoja realiuoju laiku vykstantį emocinį apdorojimą skausmo metu, nustatydami konkrečias neuronines grandines, į kurias galima nukreipti tikslines intervencijas.
Netrukus pamatysite gydymo būdus, kuriuose, taikant tikslią neuromoduliaciją, naudojami emocinės reguliacijos keliai. Transkranijinės magnetinės stimuliacijos (TMS) ir fokusuoto ultragarso technologijos žada moduliuoti skausmo ir emocijų tinklus be vaistų. Tuo tarpu kuriami dirbtinio intelekto algoritmai, leidžiantys nuspėti individualias reakcijas į skausmą pagal emocines būsenas.
Individualizuoti metodai, integruojantys genetinius, psichologinius ir neurobiologinius požymius, greičiausiai pakeis universalų skausmo gydymą. Ankstyvieji klinikiniai tyrimai, kuriuose virtualioji realybė derinama su biologiniu grįžtamuoju ryšiu, rodo geresnius rezultatus tiesiogiai veikiant emocijų ir skausmo ryšį. Šie pokyčiai rodo, kad įžengiame į erą, kai emocinės intervencijos taps standartinėmis skausmo valdymo protokolų sudedamosiomis dalimis.
