Taip, kambaryje esantys augalai gali pagerinti jūsų sveikatą, nors jų gebėjimas valyti orą įprastose patalpose yra kuklus. Tyrimai rodo, kad patalpų žaluma 15-20 proc. sumažina streso lygį, 5-10 proc. padidina drėgmę ir pagerina kognityvines funkcijas.
Tam tikros rūšys, pavyzdžiui, voratinkliniai ir gyvatiniai augalai, yra naudingesnės konkrečioms problemoms spręsti. Nors jums nepavyks pasiekti ŠVOK filtravimo efektyvumo, dėl psichologinių ir nedidelių kvėpavimo takų privalumų kambariniai augalai yra verti jūsų gyvenamosios erdvės papildymo.
Kambarinių augalų oro valymo potencialas: Faktai ir prasimanymai.
Nors 1989 m. NASA atliktame švaraus oro tyrime iš pradžių buvo teigiama, kad kambariniai augalai gali veiksmingai pašalinti lakiuosius organinius junginius (LOJ) iš uždaros aplinkos, vėlesni tyrimai gerokai sušvelnino šiuos teiginius. Naujausi tyrimai rodo, kad reikėtų maždaug 10-1000 augalų viename kvadratiniame metre, kad prilygtų standartinių ŠVOK sistemų oro valymo galimybėms.
Laboratorinės sąlygos retai atitinka realaus pasaulio scenarijus. Uždarose kamerose esantys augalai rodo minimalų LOJ sumažėjimą tipiškoje namų aplinkoje, kur vyksta nuolatinė oro kaita. 2019 m. žurnale „Nature” paskelbtoje metaanalizėje nustatyta, kad praktinėje aplinkoje fitoremediacijos poveikis yra nereikšmingas.
Vis dėlto tam tikros rūšys, pavyzdžiui, gyvatžolės ir taikos lelijos, pasižymi geresniu lakiųjų organinių junginių sugėrimu, palyginti su kitomis, nors jų poveikis tebėra statistiškai nereikšmingas reikšmingam oro kokybės gerinimui gyvenamosiose patalpose.
Kaip augalai gali paveikti psichikos sveikatą ir streso mažinimą
Jei kambariniai augalai neturi išmatuojamos oro valymo naudos, jie pasižymi psichologiniu poveikiu, kuris buvo užfiksuotas atlikus daugybę empirinių tyrimų. Žurnale „Journal of Physiological Anthropology” paskelbti tyrimai rodo, kad bendravimas su kambariniais augalais gali sumažinti psichologinį ir fiziologinį stresą, nes slopina simpatinės nervų sistemos veiklą.
Tikėtina, kad veikiami žalumos pajusite sumažėjusį nerimo lygį, nes Hiogo universitete atlikti tyrimai rodo, kad su augalais laiką leidusių dalyvių kortizolio kiekis sumažėjo 15-20 %. Dėmesio atstatymo teorija taip pat rodo, kad augalai suteikia „švelnų susižavėjimą”, leidžiantį jūsų nukreiptam dėmesiui atsigauti po protinio nuovargio. Tai paaiškina, kodėl po bendravimo su augalais galite jaustis labiau susikaupę. Vizualus gamtos elementų buvimas sukelia parasimpatines reakcijas, kurios neutralizuoja streso hormonus – šis reiškinys aplinkos psichologijos literatūroje vadinamas „biofiliniu streso mažinimu”.
Patalpų žaluma ir nauda kvėpavimo takų sveikatai
Nors augalai negali visiškai išvalyti patalpų oro, kaip kažkada buvo manoma, jie teikia išmatuojamą naudą kvėpavimo takams dėl kelių mechanizmų. Tyrimai rodo, kad patalpų augmenija prisideda prie kvėpavimo takų gerovės dėl fitoremediacijos procesų ir drėgmės reguliavimo, kurie gali pagerinti jūsų kvėpavimo aplinką.
- Transpiracija 5-10 % padidina aplinkos drėgmę ir gali sumažinti kvėpavimo takų dirginimą.
- Kai kurios rūšys (voratinkliniai augalai, taikos lelijos) pašalina formaldehidą 1,5-6 μg/m³ per valandą.
- Fiziologiniai matavimai rodo, kad patalpose, kuriose yra daugiau nei 3 augalai, kietųjų dalelių kiekis sumažėja 4-7 proc.
- NASA tyrimai patvirtino lakiųjų organinių junginių mažinimo galimybes 50 įprastų kambarinių augalų rūšių
- Su kvėpavimo takų sukeltomis ligomis susijusių hospitalizacijų skaičius kvėpavimo takų ligoninėse sumažėja 20 % rajonuose, kuriuose yra didesnis augmenijos tankis
Šie procesai naudingi jūsų kvėpavimo sistemai, net jei valymo poveikis, palyginti su mechaninėmis oro filtravimo sistemomis, yra nedidelis.
Augalai – produktyvumą ir koncentraciją gerinanti priemonė
Kambariniai augalai turi ne tik kvėpavimo privalumų, bet ir didelę kognityvinę naudą jūsų darbo ir mokymosi aplinkai. Sidnėjaus technologijos universitete atlikti tyrimai rodo, kad į biurų patalpas įdiegus augalų galima 38 % sumažinti nuovargį, 37 % sumažinti nerimą ir 20 % padidinti dėmesio koncentraciją.
Sansevieria (gyvatžolė) ir Epipremnum aureum (lotosas) yra susiję su geresnėmis kognityvinėmis funkcijomis dėl kelių mechanizmų: vizualinės stimuliacijos, kuri padeda atkurti kryptingą dėmesį, sumažėjusio foninio triukšmo, kuris mažina kognityvinį krūvį, ir fitocheminių medžiagų emisijos, kuri optimizuoja smegenų deguonies panaudojimą. 2019 m. žurnale „Journal of Environmental Psychology” atliktame tyrime nustatyta, kad dalyviai, atlikdami sudėtingas užduotis šalia augalų, pasižymėjo 12 % greitesniu duomenų apdorojimo greičiu, palyginti su kontrolinėmis grupėmis sterilioje aplinkoje. Šie kognityviniai patobulinimai tiesiogiai lemia išmatuojamą produktyvumo padidėjimą darbo vietoje ir akademinėje aplinkoje.
Pasirinkti tinkamus augalus, kad jie būtų kuo naudingesni sveikatai
Kaip nustatyti, kurios augalų rūšys jūsų gyvenamojoje erdvėje duos idealią fiziologinę naudą? Pasirinkite augalus pagal jų specifines oro valymo galimybes, teršalų šalinimo efektyvumą ir gebėjimą prisitaikyti prie patalpų aplinkos.
Tyrimai rodo, kad šios rūšys yra naudingesnės sveikatai:
* *Chlorophytum comosum* (voratinklinis augalas) – per 24 valandas pašalina 95 % formaldehido ir reikalauja minimalios priežiūros.
Pipremnum aureum* (Pothos) – itin efektyviai filtruoja benzeną ir anglies monoksidą esant silpnam apšvietimui
ansevieria trifasciata* (gyvatžolė) – naktį gamina deguonį, idealiai tinka miegamiesiems, kad pagerintų miego kokybę.
icus elastica* (kaučiukinis augalas) – kontroliuojamų tyrimų duomenimis, pašalina ore esančias pelėsių sporas daugiau kaip 50 %.
racaena marginata* (drakono medis) – neutralizuoja ksileną ir trichloretileną iš sintetinių baldų 67 % veiksmingiau nei aktyviosios anglies filtrai
Optimalią naudą duoda strateginis išdėstymas ir tinkamas tankumas – maždaug vienas augalas 9 m², kad oro kokybė pagerėtų išmatuojamai.
