Nors laimės siekis atrodo idealus, nuolatinis pozityvumo vertimas gali pakenkti jūsų savijautai. Kai slopinate neigiamas emocijas, pavyzdžiui, liūdesį ar pyktį, ignoruojate jų svarbias evoliucines funkcijas ir didinate fiziologinį stresą.
Šie jausmai yra jūsų vidinė pavojaus sistema, padedanti įveikti iššūkius ir ugdyti atsparumą. Skirtingose kultūrose pripažįstama, kad emocinė pusiausvyra, o ne nuolatinė laimė lemia tikrąją gerovę. Viso emocinio spektro suvokimas yra tvaresnis kelias į tikrą psichologinę sveikatą.
Toksiško pozityvumo spąstai
Kada paskutinį kartą jums buvo pasakyta „tiesiog pozityviai mąstyti”, kai kovojote su tikrais sunkumais? Šis geranoriškas patarimas – tai toksiškas pozityvumas, t. y. perdėtas ir neveiksmingas laimingos, optimistinės būsenos apibendrinimas visose situacijose.
Nesate vieni, jei jautėte spaudimą slopinti neigiamas emocijas. Tyrimai rodo, kad teisėtų jausmų, tokių kaip liūdesys, nerimas ar nusivylimas, neigimas iš tikrųjų gali sustiprinti psichologinę kančią. Tai paradoksalus poveikis: kuo labiau stengiatės priversti laimę, tuo labiau ji tampa nepasiekiama.
Ypač žalinga tai, kad toksiškas pozityvumas paneigia jūsų autentiškus išgyvenimus. Sukurdami aplinką, kurioje priimtinos tik teigiamos emocijų išraiškos, neturite sveikų šaltinių sudėtingoms emocijoms apdoroti – iš esmės mokote save, kad dalis jūsų emocinės tikrovės yra nepriimtina.
Kai laimė tampa našta
Trys skirtingi būdai, kaip laimė gali virsti psichologine našta, mūsų į pasiekimus orientuotoje kultūroje dažnai lieka nepastebėti. Pirma, kai manote, kad privalote nuolat palaikyti laimę, natūralūs emociniai svyravimai tampa nerimo ir tariamos nesėkmės šaltiniu. Pradedate bijoti neišvengiamų silpnų akimirkų, kurios iš tikrųjų yra būtinos psichologinei pusiausvyrai užtikrinti.
Antra, laimės siekimas kaip pagrindinio tikslo paradoksaliai didina nepasitenkinimą. Esate labiau linkę griežtai vertinti patirtis, kai jos nesuteikia laukiamo džiaugsmo, taip sukurdami nusivylimo, o ne pasitenkinimo ratą.
Galiausiai, jausdami pareigą atrodyti laimingi dėl kitų, sukuriame emocinį disonansą. Kad išlaikytumėte pozityvų fasadą, galite nuslopinti autentiškus jausmus ir atsiskirti nuo savo tikrosios emocinės būsenos. Toks elgesys išeikvoja jūsų psichologinius išteklius ir trukdo užmegzti nuoširdžius ryšius su kitais žmonėmis.
Neigiamų emocijų evoliucinė vertė
Keturios svarbiausios neigiamos emocijos – baimė, pyktis, liūdesys ir pasibjaurėjimas – per visą mūsų evoliucijos istoriją saugojo žmogaus išlikimą. Baimė sukelia reakciją kovoti arba bėgti susidūrus su grėsme, o pyktis mobilizuoja jus ginti ribas ir įveikti kliūtis. Šios reakcijos nėra charakterio ydos, o sudėtingi prisitaikymo mechanizmai.
Po netekties liūdesys jus sulėtina, sukurdamas erdvę apmąstymams ir persitvarkymui. Jis signalizuoja kitiems, kad jums reikia paramos, ir taip stiprina socialinius ryšius. Tuo tarpu pasibjaurėjimas apsaugo jus nuo užteršimo ir ligų, todėl instinktyviai vengiate galimų ligų sukėlėjų.
Kai slopinate šiuos emocinius signalus, ignoruojate savo vidinę pavojaus sistemą. Neigiamų emocijų keliamas diskomfortas nėra malonus, tačiau jis atlieka esmines funkcijas. Jūsų psichologinei ekosistemai reikalinga emocinė įvairovė, įskaitant sunkius jausmus, kad išsaugotumėte sveikatą ir atsparumą nenuspėjamame pasaulyje.
Emocijų slopinimas ir jo pasekmės
Siekdami nuolatinės laimės, žmonės dažnai slopina neigiamas emocijas ir taip sukuria psichologinį spaudimo katilą, turintį rimtų pasekmių. Kai slopinate tokius jausmus kaip liūdesys, pyktis ar nerimas, jų nepanaikinate – tiesiog atidedate jų išraišką.
Tyrimai rodo, kad emocijų slopinimas didina fiziologinę reakciją į stresą, didina kortizolio kiekį ir kraujospūdį. Tai taip pat susiję su atminties pablogėjimu ir sumažėjusia imunine funkcija. Galbūt manote, kad saugote save, bet iš tikrųjų apkraunate savo organizmo išteklius.
Be to, užgniaužtos emocijos neišnyksta – jos paprastai pasireiškia netikėtais būdais: fiziniais simptomais, emociniais protrūkiais ar lėtiniu psichologiniu stresu. Pripažindami visą savo emocijų spektrą, išsiugdysite atsparumą ir emocinį intelektą, kurie pasitarnaus geriau nei netvarus nuolatinės laimės siekis.
Kultūrų skirtumai apibrėžiant gerovę
Vakarų kultūrose laimė dažnai laikoma svarbiausiu gyvenimo tikslu, tačiau įvairiose pasaulio šalyse gerovė įgauna labai skirtingas formas. Rytų Azijos visuomenėse daugiau dėmesio skiriama ne individualioms teigiamoms emocijoms, o socialinei harmonijai ir pusiausvyrai. Japonų sąvoka „shikata ga nai” (susitaikymas su tuo, ko negalima pakeisti) labiau vertina atsparumą nei nuolatinį pozityvumą.
Galite pastebėti, kad rusų kultūrose vertinamas melancholijos gilumas ir autentiškumas, o daugelyje Afrikos bendruomenių gerovė apibrėžiama per socialinius ryšius, o ne per asmeninius jausmus. Šie skirtumai nėra vien tik akademiniai – jie lemia tai, kaip patiriate ir vertinate savo psichikos sveikatą.
Kai savo gerovę vertinate tik per vakarietišką laimės prizmę, galite prarasti kultūrinę išmintį, kuri apima visą emocinį gyvenimo spektrą, įskaitant vertingas patirtis, kurios nėra įprastai „laimingos”.
Ieškoti pusiausvyros emocijų raiškoje
Nors nuolatinės laimės siekimas gali atrodyti vertas susižavėjimo tikslas, tačiau viso savo emocinio spektro aprėpimas teikia daug didesnę psichologinę naudą. Pamatysite, kad emocinis lankstumas – gebėjimas patirti tiek teigiamus, tiek neigiamus jausmus be nuoskaudų – sukuria tvaresnį požiūrį į gerovę.
- Jūsų neigiamose emocijose dažnai slypi vertinga informacija apie būtinus pokyčius jūsų gyvenime.
- Liūdesio, pykčio ar baimės slopinimas gali sukelti fizinių simptomų, pavyzdžiui, galvos skausmą ir virškinimo sutrikimus.
- Kultūrinėse žinutėse dažnai pernelyg pabrėžiama laimė ir stigmatizuojamos kitos normalios emocijos.
- Tyrimai rodo, kad sunkių jausmų priėmimas iš tikrųjų sumažina jų intensyvumą ir trukmę
- Rasti pusiausvyrą reiškia pripažinti visas emocijas ir jų nekontroliuoti
Kai leidžiate sau jausti visą žmogiškųjų emocijų spektrą, jūs nesate negatyvus – jūs esate vientisas.
Tikrojo atsparumo ugdymas, ne tik priverstinis optimizmas
Nors pozityvus mąstymas turi savo vietą, tikrasis atsparumas atsiranda ne dėl priverstinio optimizmo, o sąžiningai susidūrus su gyvenimo iššūkiais. Kai pripažįstate sunkias emocijas, užuot jas slopinę, išvystote autentiškus sunkumų įveikimo mechanizmus, kurie pasitarnaus jums tikrais sunkumais.
Tikrasis atsparumas apima įvairių emocinių priemonių rinkinio kūrimą – mokėjimą susitaikyti su nepatogumais, užuojautą sau nesėkmių metu ir prasmės ieškojimą kovose. Šis požiūris iš esmės skiriasi nuo toksiško pozityvumo, dėl kurio galite likti nepasiruošę neišvengiamiems nusivylimams.
Priimdami visą savo emocinių patirčių spektrą, o ne ieškodami vien tik pozityvumo, galėsite geriau prisitaikyti. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie apgalvotai apdoroja neigiamus įvykius, laikui bėgant pasižymi didesne psichologine stiprybe nei tie, kurie tiesiog „mąsto laimingomis mintimis”. Kelias į emocinę gerovę veda ne per nuolatinę laimę, o per emocinį sąžiningumą.
