Iš tikrųjų jums nereikia didesnės motyvacijos, nes veiksmas yra pirmesnis už emociją, o ne atvirkščiai. Kai žengiate mažus žingsnelius, jūsų smegenyse išsiskiria dopaminas, sukuriantis motyvaciją, kurios, kaip manėte, jums reikėjo prieš tai.
Daug pasiekę žmonės pasikliauja ne valia ar įkvėpimu, o sistemomis ir aplinkos dizainu. Kurdami erdves be trinties ir sutelkdami dėmesį į nuoseklumą, o ne į intensyvumą, susikursite tvarius įpročius, kuriems nereikia motyvacinio kuro.
Sužinokite, kaip šie neurologiškai pagrįsti principai gali pakeisti jūsų produktyvumo požiūrį.
Mitas apie motyvaciją: kodėl laukdami įkvėpimo užstringate
Nors daugelis žmonių mano, kad motyvacija yra pirmesnė už veiksmus, tyrimai rodo priešingą ryšį. Elgsenos mokslas atskleidžia, kad veiksmas paprastai sukelia motyvaciją, o ne atvirkščiai. Kai, prieš pradėdami užduotį, laukiate tobulos emocinės būsenos, sukuriate psichologinį barjerą, kuris sustiprina atidėliojimą.
Neuropsichologijos srities tyrimai rodo, kad net nedidelių užduočių atlikimas sukelia dopamino išsiskyrimą ir sukuria teigiamą grįžtamąjį ryšį, kuris skatina tęsti veiksmus. Šis „pažangos principas” paaiškina, kodėl maži laimėjimai skatina pagreitį. Užuot ieškoję motyvacijos kaip būtinos sąlygos, laikykite ją natūraliu šalutiniu įsitraukimo produktu.
Empiriniai duomenys rodo, kad efektyvesnis požiūris yra toks: įdiegti sistemas, kurios inicijuoja veiksmus nepriklausomai nuo emocinės būsenos. Teikdami pirmenybę nuoseklumui, o ne intensyvumui, išvystysite tvarius produktyvumo modelius, kurie nepriklauso nuo trumpalaikių įkvėpimo būsenų.
Veiksmai yra svarbesni už emocijas: Kaip pradedant nuo mažų dalykų atsiranda motyvacija.
Nagrinėjant neurologinį žmogaus motyvacijos pagrindą, išryškėja nelogiškas dėsningumas: veiksmas paprastai eina prieš emocinį įsitraukimą, o ne atvirkščiai. Šis reiškinys, žinomas kaip „veiksmo ir jausmo” kilpa, paaiškina, kodėl laukimas, kol pajusite motyvaciją prieš pradedant veikti, dažnai veda prie atidėliojimo.
Tyrimai rodo, kad net minimalaus veiksmo inicijavimas – vienos pastraipos parašymas, vieno atsispaudimo ar vieno stalčiaus sutvarkymas – sukelia dopamino išsiskyrimą smegenyse esančiuose atlygio keliuose. Ši neurocheminė reakcija sukelia teigiamus jausmus, kurie skatina tęsti veiksmus.
Sistemų, kurioms nereikia valios pastangų, kūrimas
Daug pasiekę žmonės, norėdami įgyvendinti savo tikslus, nuolat remiasi sistemomis, o ne atsitiktiniais motyvacijos protrūkiais. Jie supranta, kad valios stiprybė yra ribotas išteklius, kuris per dieną išsenka su kiekvienu priimtu sprendimu.
Veiksmingos sistemos pašalina sprendimų priėmimo taškus, automatizuodamos elgesį. Sutaupysite kognityvinius išteklius sukurdami aplinkos trigerius, skatinančius atlikti norimus veiksmus: prie lovos padėkite bėgimo batelius rytinei mankštai, darbo valandomis naudokite programėlių blokatorius arba kas savaitę ruoškite maistą. Tyrimai rodo, kad įpročiai formuojasi, kai susikerta nuoseklumas ir aplinkos dizainas.
Esminis skirtumas tarp sistemų ir motyvacijos yra tvarumas. Motyvacija svyruoja priklausomai nuo nuotaikos ir energijos lygio, o sistemos veikia nepriklausomai nuo to, kaip jaučiatės. Sutelkę dėmesį į procesą, o ne į rezultatus, pasieksite tvarios pažangos, kuriai nereikia nuolatinio emocinio peno.
Aplinkos dizainas: Erdvių, skatinančių produktyvų elgesį, kūrimas
Jūsų fizinė erdvė yra bet kokios veiksmingos sistemos pagrindas. Tyrimai rodo, kad aplinkos ženklai daro didelę įtaką elgesiui, dažnai visiškai aplenkdami sąmoningą sprendimų priėmimą. Sąmoningai tvarkydami aplinką, sukursite automatinius norimų veiksmų dirgiklius.
Pradėkite nuo trinties taškų, kurie trukdo produktyvumui. Svarbiausius įrankius išdėstykite taip, kad jie būtų pasiekiami ranka, pašalinkite vizualinius trukdžius ir sukurkite specialias zonas konkrečiai veiklai. Įrodymai rodo, kad net ir nedideli pakeitimai, pavyzdžiui, bėgimo batelių pastatymas prie durų arba vandens buteliuko laikymas matomoje vietoje, gali pastebimai padidinti numatyto elgesio laikymąsi.
Veiksmingiausi aplinkos projektai strategiškai panaudoja esamus įpročius. Naujus įpročius išdėstykite tiesiai priešais nusistovėjusius įpročius, kad išnaudotumėte elgsenos pagreitį. Atminkite: jūsų aplinka turėtų palengvinti produktyvius veiksmus, o ne neproduktyvius.
Nuoseklumas, o ne intensyvumas: Mažų kasdienių įpročių galia.
Keisčiausi rezultatai retai pasiekiami dėl pavienių pastangų proveržių, o veikiau dėl nuosekliai ir ilgą laiką atliekamų nedidelių veiksmų. Tyrimai rodo, kad nedideli 1 % patobulinimai, atliekami kasdien, duoda eksponentiškai didesnius rezultatus nei atsitiktinės intensyvios pastangos, kurių vėliau atsisakoma.
Per metus kasdien rašydami po 200 žodžių pasieksite daugiau nei bandydami parašyti 7000 žodžių per vieną savaitgalį kiekvieną mėnesį. Šis principas galioja visuotinai: fizinei būklei, mokymuisi, santykiams ir karjerai naudingas nuoseklumas, o ne intensyvumas.
Neurologinis šio reiškinio pagrindas – tai, kaip kartojant formuojasi įpročiai. Kiekvienas nuoseklus veiksmas stiprina nervų takus, todėl elgesys tampa vis automatiškesnis ir mažėja priklausomybė nuo svyruojančios motyvacijos. Galiausiai smegenims reikia mažiau kognityvinės energijos šiems veiksmams inicijuoti, todėl motyvacijos poreikis apskritai išnyksta.
