Nors norėdami apsaugoti širdį galite vengti cigarečių, lėtinis stresas gali sukelti didesnę žalą. Streso hormonai nuolat užtvindo jūsų širdies ir kraujagyslių sistemą, didina uždegimą ir siaurina kraujagysles.
Skirtingai nei rūkymas, stresas vienu metu veikia kelias sistemas – spartina ląstelių senėjimą, ardo nervų takus ir silpnina imuninę sistemą. Dar blogiau, kad visuomenė šlovina stresą sukeliantį elgesį, o rūkymą stigmatizuoja.
Supratus tikrąjį streso poveikį, paaiškėja, kodėl jį valdyti gali būti dar svarbiau nei vengti tabako.
Tylioji epidemija: kaip lėtinis stresas persmelkia šiuolaikinį gyvenimą
Nors dauguma žmonių pripažįsta, kad stresas yra nemaloni emocinė būsena, tik nedaugelis supranta, kokią didelę įtaką jis daro fiziologinei sveikatai. Tikėtina, kad lėtinį stresą patiriate to nesuvokdami – važiuodami į darbą, gaudami skaitmeninius pranešimus ir patirdami finansinį spaudimą. Šis nuolatinis organizmo reakcijos į stresą sistemų įjungimas neleidžia būtinai atsigauti.
Skirtingai nuo rūkymo, kuris reikalauja sąmoningų veiksmų, stresas skverbiasi į jūsų gyvenimą nepastebimai. Labiausiai nukenčia jūsų širdies ir kraujagyslių sistema: kortizolis ir adrenalinas užtvindo kraują, padidindami kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį. Tuo tarpu padaugėja uždegiminių citokinų, kurie pažeidžia arterijų sieneles ir skatina aterosklerozę.
Šių vidinių sutrikimų nematote, tačiau jie tokie pat realūs, kaip ir į plaučius patenkantys cigarečių dūmai. Ši tylioji epidemija šiuolaikinėje visuomenėje tapo įprasta, todėl jos padarinius sveikatai lengva atmesti, kol nepasireiškia rimta žala.
Biologinis karas: streso hormonai prieš jūsų kūną
Kai organizmas patiria stresą, jis pradeda sudėtingą, bet žalingą biocheminę kaskadą, kuri labai panaši į vidinį karo paskelbimą. Kraują užplūsta kortizolis ir adrenalinas, iš pradžių skirti reakcijai „kovok arba bėk” skatinti. Nors protėviams tai puikiai pasitarnavo, šiuolaikinis organizmas retai susiduria su fizinėmis grėsmėmis, reikalaujančiomis tokios reakcijos.
Vietoj to šie streso hormonai valandų valandas ar dienas išlieka padidėję ir sistemingai niokoja organizmą. Jie siaurina kraujagysles, didina kraujospūdį ir slopina imuninę sistemą. Lėtėja virškinimo sistema, didėja uždegimas ir silpnėja ląstelių atstatymo mechanizmai. Nukenčia net jūsų DNR, nes per anksti sutrumpėja telomerai – apsauginiai chromosomų dangteliai, o tai pagreitina ląstelių senėjimą.
Skirtingai nuo cigarečių, streso negalite išmesti į peleninę, todėl jo biologinis poveikis gali būti dar stipresnis ir žalingesnis nei rūkymo.
Už širdies ribų: Streso žala įvairioms sistemoms, palyginti su tabako žala
Už širdies ribų: Streso žala įvairioms sistemoms, palyginti su tabako žala
Visi žino, kad rūkymas kenkia plaučiams, tačiau lėtinis stresas panašiai, o kartais ir stipriau, pažeidžia beveik visas organizmo organų sistemas. Tabakas pirmiausia veikia kvėpavimo ir širdies ir kraujagyslių sistemas, o stresas kenkia imuninei sistemai, spartina ląstelių senėjimą ir kartu trikdo virškinimo procesus.
Dėl ilgalaikio streso fiziškai keičiasi jūsų smegenų struktūra, o kortizolis ardo neuroninius kelius hipokampe – žala, kurios paprastai nepastebima rūkant. Skirtingai nei nikotinas, kuris veikia specifinius receptorius, streso hormonai įvairiais keliais prasiskverbia beveik į kiekvieną ląstelę. Toks platus poveikis paaiškina, kodėl stresą patiriančių žmonių telomerų trumpėjimas (ląstelių senėjimo požymis) gali viršyti intensyviai rūkančiųjų rodiklius. Skirtumas? Galite visiškai atsisakyti cigarečių, bet niekada nepavyks visiškai atsikratyti streso, todėl jo valdymas gali būti svarbesnis nei tabako vengimas.
Socialinio priimtinumo problema: kodėl mes šloviname užimtumą
Bene klastingiausias chroniško streso aspektas yra tai, kad mūsų kultūroje jis laikomas garbės ženklu. Nors niekada su pasididžiavimu nepaskelbtumėte apie savo įprotį rūkyti, greičiausiai pasigirsite, kad dirbate 60 valandų per savaitę arba dirbate mažai miegodami. Šis kultūrinis užimtumo šlovinimas sukuria pavojingą aklą sveikatos sąmoningumo dėmę.
Pagalvokite, kodėl tai svarbu jūsų širdies ir kraujagyslių sveikatai:
- Kai nuolatinė kova arba bėgimas tampa jūsų pagrindine užduotimi, jūsų širdis patiria nuolatinį kortizolio poveikį.
- Vėluojanti intervencija – Mažiau tikėtina, kad ieškosite pagalbos dėl būklės, kurią švenčia visuomenė.
- Socialinis pritarimas sustiprina elgesį, keliantį stresą, ir taip sukuriamas savaiminis ciklas.
Priešingai nei tabako stigmatizavimas, padedantis atgrasyti nuo vartojimo, stresas sulaukia visuomenės pritarimo, todėl jo žala širdies ir kraujagyslių sistemai yra labiau paplitusi ir sunkiau pašalinama.
Ląstelių senėjimas: Kaip stresas trumpina telomerus greičiau nei cigaretės
Ląstelių senėjimas: Kaip stresas trumpina telomerus greičiau nei cigaretės
Pagrindinis mechanizmas, kuriuo stresas sukelia ilgalaikę žalą, yra telomerų – apsauginių chromosomų dangtelių, kurie veikia kaip biologiniai laikrodžiai – degradacija. Kalifornijos universitete atlikti tyrimai parodė, kad lėtinis psichologinis stresas pagreitina telomerų trumpėjimą labiau nei rūkančiųjų.
Kai nuolat patiriate stresą, organizme išsiskiria kortizolis, sukeliantis uždegimą ir oksidacinį stresą. Ši biocheminė kaskada tiesiogiai pažeidžia telomerų vientisumą, todėl ląstelės sensta per anksti. Cigaretės kenkia telomeroms oksidaciniu būdu, o lėtinis stresas jas pažeidžia keliais mechanizmais vienu metu.
Ypač didelį nerimą kelia tai, kad streso suvokimas turi didesnę reikšmę nei objektyvūs streso veiksniai. Netgi streso jausmas be didelio išorinio spaudimo gali paskatinti telomerų trumpėjimą, galintį sutrumpinti jūsų gyvenimo trukmę 4-7 metais, o tai prilygsta dešimtmečius kasdien rūkyti po pakelį cigarečių.
Ciklo nutraukimas: Efektyvios streso valdymo strategijos
Beveik 75 proc. streso sukeltos žalos galima pašalinti taikant nuoseklias, įrodymais pagrįstas intervencines priemones, skirtas organizmo reakcijos į stresą sistemai. Jūsų parasimpatinę nervų sistemą – atsvarą kovai arba skrydžiui – reikia reguliariai aktyvuoti, kad būtų galima pašalinti streso padarytą žalą ląstelėms.
Norėdami nutraukti lėtinio streso ciklą, pirmenybę teikite šiems moksliniais tyrimais patvirtintiems metodams:
- Gilus diafragminis kvėpavimas du kartus per dieną po 10 minučių stimuliuoja klajoklinį nervą ir sumažina kortizolio kiekį iki 23 %.
- Pasinėrimo į gamtą terapija – vos 20 minučių natūralioje aplinkoje mažina streso hormonų kiekį ir uždegimo žymenis.
- Kognityvinio restruktūrizavimo praktika – tikslinga sąmoningumo meditacija arba kognityvinės elgsenos metodai per 8 savaites gali pakeisti smegenų reakcijos į stresą modelius.
Širdies ir kraujagyslių sistema, imuninė sistema ir telomerų vientisumas priklauso nuo nuoseklaus šių strategijų įgyvendinimo.
Ekonominis mokestis: Streso poveikio sveikatos priežiūros išlaidoms vertinimas
Nors dauguma žmonių pripažįsta, kad stresas yra asmeninė sveikatos našta, tik nedaugelis supranta jo stulbinamą ekonominį poveikį sveikatos priežiūros sistemoms visame pasaulyje. Tikriausiai nežinote, kad su stresu susijusios būklės JAV sveikatos priežiūros sistemai kasmet kainuoja apie 190 mlrd. dolerių – maždaug 8 proc. visų sveikatos priežiūros išlaidų.
Kai patiriate nuolatinį stresą, pas gydytojus lankotės 40 % dažniau nei atsipalaidavę kolegos. Jūsų darbdavys taip pat nėra apsaugotas: streso sukeltas neatvykimas į darbą ir sumažėjęs produktyvumas įmonėms kasmet kainuoja 300 mlrd. dolerių. Finansinė našta apima ir streso sukeltų ligų, tokių kaip hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligos bei depresija, gydymą.
Skirtingai nuo rūkymo, kuriam taikomi aiškūs metimo rūkyti protokolai, streso valdymas nepakankamai naudojamas prevencinėse sveikatos priežiūros strategijose. Jūsų draudimo įmokos atspindi šią realybę – mes visi mokame už epidemiją, kurios iš esmės galima išvengti ir kuri nejučia nuskurdina mūsų ekonomiką.
