Dažnai nepavyksta diagnozuoti kelių skausmo šaltinių, įskaitant krūtinės ląstos išeinamosios angos sindromą (nervų suspaudimas tarp kaklo ir peties), piriformis sindromą (sėdmenų skausmas, panašus į sėdmenų skausmą), miofascijinius trigerinius taškus, smulkiųjų skaidulų neuropatiją (deginimo ir dilgčiojimo pojūtis) ir hipermobilumo spektro sutrikimus.
Šios būklės dažnai imituoja dažniau pasitaikančius negalavimus arba rodo normalius standartinių vaizdinių tyrimų rezultatus. Ieškant atsakymų dėl nuolatinio, nepaaiškinamo skausmo, kuris nereaguoja į įprastinius gydymo metodus, jums bus naudinga žinoti šias būkles.
Kai nervų suspaudimas prisidengia kitomis problemomis
Nors dažnai klaidingai diagnozuojamas kaip riešo kanalo sindromas arba kaklo radikulopatija, krūtinės ląstos išeinamosios angos sindromas (TOS) atsiranda, kai suspaudžiamas nervų ir kraujagyslių pluoštas, einantis tarp kaklo ir pažasties. Šis suspaudimas paprastai įvyksta trijose galimose vietose: tarpšonkauliniame trikampyje, kostioklavikulinėje erdvėje arba retropectoralis minor erdvėje.
Gali pasireikšti ketvirtojo ir penktojo pirštų tirpimas, susilpnėti suėmimo jėga arba skausmas, sklindantis žemyn ranka. Skirtingai nuo riešo kanalo sindromo, simptomai dažnai paūmėja dirbant virš galvos arba nešiojant sunkius daiktus.
Diagnozei nustatyti reikia kruopštaus įvertinimo, įskaitant Adsono testą, Raito testą ir kartais kraujagyslių tyrimus. Gydymas paprastai pradedamas konservatyviai, keičiant laikyseną, atliekant nervų slydimo pratimus ir tikslingą fizioterapiją, kad būtų sustiprinti aplinkiniai raumenys ir sumažintas suspaudimas.
Paslėptas šlaunikaulio skausmo kaltininkas
Piriformis sindromas – tai dar viena dažnai nepastebima skausmo būklė, imituojanti dažniau diagnozuojamus sutrikimus. Jis pasireiškia, kai piriformis raumuo, esantis giliai sėdmenyje, suspaudžia sėdimąjį nervą ir sukelia simptomus, kuriuos lengva supainioti su juosmens disko išvarža.
Paprastai jaučiate sėdmenų skausmą, sklindantį į užpakalinę šlaunies dalį, kuris dažnai sustiprėja sėdint, lipant laiptais ar sukantis klubais. Skirtingai nuo tikrosios sėdmenų ligos, piriformis sindromo skausmas retai tęsiasi žemiau kelio ir nėra susijęs su neurologiniais sutrikimais.
Diagnozei nustatyti reikia kruopštaus fizinio ištyrimo, įskaitant FAIR testą (fleksija, addukcija, vidinė rotacija), kuris gali atkurti simptomus. Magnetinio rezonanso tomografija gali parodyti piriformis uždegimą arba asimetriją. Gydymo būdai: fizinė terapija, skirta raumenims atpalaiduoti, tikslinės injekcijos ir veiklos keitimas. Tinkama diagnozė padeda išvengti nereikalingų intervencijų, nukreiptų į juosmeninę stuburo dalį, tuo pat metu šalinant tikrąjį skausmo šaltinį.
Miofascijinio skausmo sindromas ir trigeriniai taškai: Nematomas skausmo tinklas
Miofascialinio skausmo sindromas yra viena iš labiausiai paplitusių, tačiau dažnai klaidingai suprantamų skausmo būklių medicinoje. Gali būti, kad jaučiate nuolatinį raumenų skausmą, kuris panašus į mazgus ar įtemptas juostas po oda – tai trigeriniai taškai, padidėjusio jautrumo vietos, kurios gali nukreipti skausmą į kitas kūno vietas.
Skirtingai nuo ūmaus raumenų skausmo, negydomi miofascijiniai trigeriniai taškai gali išlikti mėnesius ar metus. Jie išsivysto dėl raumenų pervargimo, traumos, netinkamos laikysenos ar streso, todėl susidaro savaime besitęsiantis skausmo ciklas. Daugelis gydytojų praleidžia šias diagnozes, nes trigeriniai taškai nepasirodo standartinio vaizdavimo metu.
Gydymo metodai apima trigerinių taškų injekcijas, sausąją adatą, rankinio spaudimo technikas ir tempimo protokolus. Norint atsigauti, šalia tiesioginių trigerinių taškų intervencijų dažnai reikia spręsti pagrindines biomechanines problemas ir valdyti stresą.
Smulkiųjų skaidulų neuropatija: Kai standartiniai nervų tyrimai grįžta normalū
Nors miofascialiniam skausmui būdingi matomi trigeriniai taškai, nervų sistemoje beveik nepastebimai veikia kita skausmo būklė. Smulkiųjų skaidulų neuropatija (SFN) pažeidžia smulkias nervines skaidulas, kurios nustato temperatūrą ir skausmą, tačiau jos neužfiksuojamos atliekant standartinius nervų laidumo tyrimus ar EMG, todėl, nepaisant varginančių simptomų, gaunami varginantys „normalūs” tyrimų rezultatai.
- Deginimo, dilgčiojimo ar dilgčiojimo pojūčiai paprastai prasideda pėdose ir plaštakose, o paskui pereina į vidų.
- Dažnai klaidingai diagnozuojama kaip fibromialgija, lėtinio nuovargio sindromas arba psichosomatiniai sutrikimai.
- Diagnozę gali patvirtinti specializuoti tyrimai, pavyzdžiui, odos punkcinė biopsija arba kiekybinis sensorinis tyrimas.
- Pagrindinės priežastys: diabetas, autoimuniniai sutrikimai, vitaminų trūkumas arba toksinų poveikis.
SFN reikia gydytojo, norinčio pažvelgti plačiau nei įprasti tyrimai ir visapusiškai įvertinti jūsų simptomų modelį, ypač kai standartiniai neurologiniai tyrimai nerodo jokių pakitimų.
Hipermobilumo spektro sutrikimai: Sąnarių laisvumo ir lėtinio skausmo ryšys, į kurį neatsižvelgiama
Hipermobilumo spektro sutrikimams (HSS) būdingi trys skirtingi požymiai: pernelyg didelis sąnarių paslankumas, lėtinis raumenų ir kaulų sistemos skausmas ir varginantis diagnostikos kelias, kuris dažnai trunka ne vienerius metus. Jei galite išlenkti savo kūną į tokias padėtis, kurios kitiems atrodo neįmanomos, jums gali būti būdingas sąnarių hipermobilumas.
Nors lankstumas atrodo naudingas, jūsų sąnariams gali trūkti stabilumo, todėl gali atsirasti pasikartojančių išnirimų, subliuksacijų ir nuolatinių skausmų. HSD gali paveikti ne tik sąnarius, bet ir kitas kūno sistemas – sukelti nuovargį, disautonomiją (širdies ritmo ir kraujospūdžio reguliavimo problemas) ir virškinamojo trakto sutrikimus.
Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas turėtų įvertinti, ar nėra hipermobilumo, naudodamasis Beitono balu, ir nuodugniai įvertinti simptomus. Gydant paprastai derinama fizioterapija, skirta sąnarių stabilumui gerinti, skausmo valdymo strategijos ir gretutinių ligų šalinimas. Neatmeskite nepaaiškinamo skausmo kaip „tiesiog lankstumo” – tinkamai nustačius diagnozę galima pradėti veiksmingą gydymą.
