Galbūt nesuvokiate, kokią įtaką akių sveikatai turi jūsų fizinis aktyvumas. Sportuojant ir mankštinantis galima pagerinti kraujotaką ir sumažinti rimtų akių ligų riziką, tačiau reikia atsižvelgti ir į galimus pavojus. Nors nauda akivaizdi, fizinio aktyvumo ir akių saugumo ryšys ne visada aiškus. Ar pagalvojote, kaip tam tikra veikla gali paveikti jūsų regėjimą ir kokių apsaugos priemonių turėtumėte imtis? Atsakymai gali jus nustebinti ir pakeisti jūsų požiūrį į kitą treniruotę ar žaidimą.
Fizinio aktyvumo nauda akims
Reguliari fizinė veikla labai naudinga akių sveikatai. Sportuodami ar mankštindamiesi aktyviai stimuliuojate akių sistemą ir skatinate geresnę bendrą regėjimo funkciją. Didesnis fizinis aktyvumas skatina maistinių medžiagų patekimą į akis, o tai labai svarbu norint palaikyti idealią tinklainės sveikatą ir išvengti degeneracinių ligų, pavyzdžiui, geltonosios dėmės degeneracijos.
Be to, fiziniai pratimai padeda reguliuoti akispūdį ir mažina glaukomos riziką. Tai ypač svarbu, nes padidėjęs spaudimas gali negrįžtamai pažeisti regos nervą. Užsiimdami aerobine veikla, pavyzdžiui, bėgiojimu ar važinėjimu dviračiu, galite labai pagerinti kraujotaką, todėl į akis pateks būtino deguonies ir maistinių medžiagų.
Be to, fizinis aktyvumas padeda sumažinti sisteminių ligų, tokių kaip diabetas ir hipertenzija, kurios yra žinomi regėjimo praradimo rizikos veiksniai, riziką. Reguliariai mankštindamiesi ir palaikydami sveiką svorį, sumažinsite šių komplikacijų išsivystymo tikimybę.
Be to, sportuojant lavinami regėjimo įgūdžiai, įskaitant rankų ir akių koordinaciją ir gylio suvokimą, kurie yra svarbūs kasdienėje veikloje.
Kraujotakos poveikis
Nors apie kraujotaką, susijusią su akių sveikata, iš karto nepagalvojate, jos reikšmės negalima pervertinti. Tinkama kraujotaka į akis tiekia svarbiausias maistingąsias medžiagas ir deguonį, todėl akys puikiai funkcionuoja ir ilgą laiką yra sveikos. Kai sportuojate ar užsiimate fizine veikla, jūsų širdis perpumpuoja daugiau kraujo, todėl padidėja kraujotaka į įvairias kūno dalis, įskaitant akis.
Geresnė kraujotaka padeda palaikyti tinklainės audinių sveikatą ir palaiko regos nervą. Ji taip pat skatina medžiagų apykaitos atliekų šalinimą ir mažina tokių ligų, kaip tinklainės degeneracija, riziką. Be to, akys priklauso nuo pastovaus kraujo tiekimo, kad galėtų reguliuoti akispūdį, kuris yra labai svarbus regėjimo aiškumui palaikyti.
Širdies ritmą didinanti veikla, pavyzdžiui, bėgimas ar važiavimas dviračiu, gali labai pagerinti akių mikrocirkuliaciją. Ši padidėjusi kraujotaka taip pat gali paskatinti svarbiausių su akimis susijusių junginių, pavyzdžiui, antioksidantų, gamybą.
Lėtinių ligų rizikos mažinimas
Reguliarus sportas gali gerokai sumažinti lėtinių ligų, kurios gali neigiamai paveikti akių sveikatą, riziką. Fizinis aktyvumas padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, todėl sumažėja tikimybė susirgti 2 tipo diabetu, kuris yra susijęs su diabetine retinopatija. Reguliariai mankštindamiesi ir palaikydami sveiką svorį, taip pat galite sumažinti hipertenzijos, kuri yra susijusi su tinklainės pažeidimais, riziką.
Be to, nuolatinis fizinis aktyvumas gerina širdies ir kraujagyslių sveikatą, gerina akių kraujotaką ir aprūpinimą deguonimi. Pagerėjusi kraujotaka palaiko akių audinių sveikatą ir gali atitolinti su amžiumi susijusias ligas, pavyzdžiui, geltonosios dėmės degeneraciją.
Be to, įrodyta, kad sportas gerina psichinę sveikatą, mažina stresą ir nerimą, dėl kurių gali atsirasti nesveikų įpročių, turinčių įtakos akių sveikatai. Reguliari mankšta taip pat gali pagerinti miego kokybę, o tai dar labiau prisideda prie bendros sveikatos, įskaitant akių funkciją, gerinimo.
Akių traumos kontaktinio sporto metu
Sportas gali pagerinti jūsų fizinę savijautą, tačiau jis taip pat kelia pavojų, ypač kontaktiniame sporte, kuriame dažnai pasitaiko akių traumų. Šios traumos gali būti įvairių formų, pavyzdžiui, bukos traumos, penetruojantys sužalojimai arba cheminių medžiagų poveikis, dėl kurių gali sutrikti regėjimas arba jis gali būti prarastas. Tokiose sporto šakose kaip futbolas, ledo ritulys ir boksas žaidėjams kyla didesnis pavojus dėl fizinių susidūrimų ir sviedinių.
Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas apsauginiams akiniams. Standartiniai akiniai neužtikrina tinkamos apsaugos; būtina naudoti specializuotus sportinius akinius arba smūgį sugeriančius veido skydelius. Tyrimai rodo, kad tinkama akių apsauga gali sumažinti su sportu susijusių akių traumų skaičių iki 90 %.
Kitas svarbus aspektas – aplinkos suvokimas. Suprasdami savo sporto šakos dinamiką, pavyzdžiui, ritulio trajektoriją ar varžovo padėtį, galite numatyti galimus pavojus. Reguliariai tikrinant akis taip pat galima anksti pastebėti pagrindines problemas ir užtikrinti puikų regėjimą bei sveikatą.
Galiausiai, nors kontaktinio sporto azartas neabejotinas, pirmenybę teikiant akių saugai galima gerokai sumažinti riziką ir mėgautis sportu nepakenkiant regėjimui.
Laikas prie ekrano ir akių pervargimas
Šiuolaikiniame skaitmeniniame amžiuje pernelyg daug laiko, praleidžiamo prie ekrano, tapo įprasta problema, dėl kurios įvairaus amžiaus žmonės vis dažniau patiria akių įtampą. Kai ilgai naršote, žaidžiate ar dirbate kompiuteriu, akys dažnai pavargsta.
Šį nuovargį lemia keletas veiksnių, įskaitant sumažėjusį mirksėjimą, netinkamą žiūrėjimo atstumą ir ekranų skleidžiamą mėlyną šviesą.
Akių nuovargio simptomai gali būti sausumas, neryškus matymas ir galvos skausmas. Pagrindinė priežastis yra per didelis akių raumenų krūvis, kuris gali sukelti laikiną diskomfortą. Be to, dėl natūralios organizmo reakcijos į nuovargį galite užsimerkti, o tai dar labiau padidina įtampą.
Kad sušvelnintumėte šį poveikį, turėtumėte laikytis taisyklės 20-20-20-20: kas 20 minučių bent 20 sekundžių žiūrėkite į kokį nors daiktą, esantį 20 pėdų atstumu.
Be to, įsitikinkite, kad ekranas yra patogiame aukštyje ir patogiu atstumu. Taip pat labai svarbu tinkamai apšviesti ekraną; venkite atspindžių nuo langų ar viršutinių šviestuvų.
Maistinė parama akių sveikatai
Per daug laiko, praleidžiamo prie ekrano, ne tik vargina akis, bet ir gali paveikti jų ilgalaikę sveikatą. Norint kovoti su šiuo poveikiu, labai svarbus vaidmuo tenka mitybai. Maistas, kuriame gausu antioksidantų, ypač vitaminų A, C ir E, padeda apsaugoti akis nuo oksidacinio streso.
Vitaminas A, kurio yra morkose ir lapiniuose žalumynuose, yra labai svarbus geram regėjimui palaikyti. Jis palaiko tinklainės sveikatą ir gali sumažinti su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracijos riziką.
Tinklainės sveikatai palaikyti būtina vartoti omega-3 riebalų rūgščių, kurių paprastai randama riebiose žuvyse, pavyzdžiui, lašišoje. Šios riebiosios rūgštys padeda sumažinti sausumą ir uždegimą, kurie gali paūmėti ilgai būnant prie ekrano.
Be to, įrodyta, kad kopūstuose, špinatuose ir kiaušiniuose esantys liuteinas ir zeaksantinas filtruoja kenksmingą mėlynąją šviesą ir suteikia papildomą apsaugos nuo šviesos sukeliamos žalos sluoksnį.
Drėkinimas taip pat svarbus; pakankamas vandens kiekis padeda palaikyti idealią akių drėgmę.
Apskritai, subalansavus mitybą su šiomis maistinėmis medžiagomis, galima labai pagerinti akių sveikatą, taip užtikrinant reikiamą paramą, kad būtų neutralizuotas neigiamas pernelyg ilgo buvimo ekrane poveikis.
Teikite pirmenybę šioms mitybos strategijoms, kad išsaugotumėte regėjimą.
Saugaus dalyvavimo sporte patarimai
Užsiimdami sportu galite žymiai pagerinti bendrą sveikatą ir gerovę, tačiau labai svarbu užtikrinti saugumą sportuojant. Kad sportuodami apsaugotumėte regėjimą, visada naudokite tinkamus akinius. Sportiniai ak iniai arba akiniai, specialiai sukurti taip, kad būtų atsparūs smūgiams, gali gerokai sumažinti akių traumų riziką .
Prieš pradėdami užsiimti bet kokia sporto šaka, įsitikinkite, kad esate susipažinę su taisyklėmis ir įranga. Supratimas apie apribojimus ir tinkamą techniką padeda išvengti nelaimingų atsitikimų, galinčių sukelti traumas, įskaitant tas, kurios gali paveikti akis.
Be to, įvertinkite žaidimo aplinką, ar joje nėra galimų pavojų, pavyzdžiui, palaidų šiukšlių ar netinkamo apšvietimo, kurie gali pabloginti regėjimą ir padidinti nelaimingų atsitikimų riziką.
Taip pat labai svarbu palaikyti sveiką fizinį pasirengimą. Reguliarus kondicionavimas gali pagerinti jūsų judrumą ir koordinaciją, todėl mažiau rizikuojate nukristi ar susidurti.
Galiausiai apsvarstykite galimybę reguliariai tikrintis akis pas optometrijos gydytoją, ypač jei užsiimate rizikingomis sporto šakomis. Tokių patikrinimų metu galima anksti nustatyti regėjimo problemas ir laiku įsikišti.
Išvada
Reguliarus sportas ir fizinis aktyvumas yra labai naudingas akių sveikatai, nes gerina kraujotaką, mažina lėtinių ligų riziką ir gerina regėjimo įgūdžius. Dalyvaujant kontaktiniame sporte būtina imtis apsaugos priemonių, kad būtų išvengta akių traumų. Be to, subalansuokite laiką, praleidžiamą prie ekrano, ir užtikrinkite tinkamą mitybą, kad dar labiau apsaugotumėte savo regėjimą. Teikdami pirmenybę šiems veiksniams, ne tik pagerinsite bendrą savijautą, bet ir optimizuosite akių funkciją, taip sudarydami sąlygas sveikesnei ateičiai.
