Pelyno arbata pavasarį – stebuklas ar pavojus? Ką reikia žinoti prieš geriant

Pavasario detoksikacijos madai plintant socialiniuose tinkluose, šį sezoną vienas kontroversiškiausių žolelių gėrimų – pelyno arbata – sukėlė audringų diskusijų!

Ar žinojote, kad ši kartaus skonio arbata, kurią mūsų senoliai naudojo nuo neatmenamų laikų, pavasarį gali turėti visiškai netikėtą poveikį jūsų organizmui? Daugelis žolininkų ir alternatyviosios medicinos entuziastų prisiekia pelyno arbatos naudingumu, tačiau medicina perspėja – ne viskas taip paprasta, kaip atrodo.

Kodėl pelyno arbata tapo populiari būtent pavasarį?

Tradiciškai pelynas (lot. Artemisia absinthium) buvo naudojamas pavasario detoksikacijai, kai organizmas po žiemos tampa išsekęs ir prisisotinęs toksinų. Socialiniuose tinkluose gausu liudijimų apie stebuklingą pelyno arbatos poveikį:

„Po dviejų savaičių pelyno arbatos kurso jaučiuosi atjaunėjusi 10 metų! Energija tiesiog liejasi per kraštus!” – rašo influencerė Monika savo Instagram paskyroje, turinčioje 50 tūkst. sekėjų.

Tačiau ar tikrai pelyno arbata yra tas stebuklingas eliksyras, kuris išspręs visas pavasario problemas? Gydytojai ir žolininkai įspėja – yra ir kita medalio pusė.

Pelyno nauda: ką sako tradicinė medicina?

Pelynas – vienas seniausių vaistinių augalų, naudojamų įvairiose kultūrose. Pavasarį jo nauda gali būti ypač reikšminga:

1. Virškinimo sistemos stimuliavimas. Pelyne esančios karčiosios medžiagos skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą, o tai ypač naudinga po žiemos režimo.
2. Detoksikacinis poveikis. Pelynas padeda kepenis ir inkstams efektyviau šalinti toksinus, kurių žiemos sezonu organizme galėjo susikaupti daugiau dėl mažesnio fizinio aktyvumo ir sunkesnio maisto.
3. Antioksidantinis poveikis. Pelynas turi flavonoidų ir kitų antioksidantų, kurie kovoja su laisvaisiais radikalais.
4. Parazitų šalinimas. Tradiciškai pelynas buvo naudojamas kaip natūrali priemonė šalinti žarnyno parazitus – problema, kuri pavasarį gali paūmėti.

Tačiau prieš skubant į žolininkų parduotuvę, būtina susipažinti ir su galimais pavojais.

Pelyno pavojai: ką slepia gražūs pažadai?

„Pastaruoju metu pastebiu vis daugiau pacientų, kurie ateina su problemomis po savarankiško ‘pelyno detokso’,” – pasakoja gydytoja gastroenterologė Vaida Butkienė. „Pelynas nėra nekaltas augalas – jame yra tujono, kuris dideliais kiekiais gali būti neurotoksiškas.”

Štai pagrindiniai pavojai, apie kuriuos nutyli daugelis pelyno arbatos entuziastų:

1. Tujono toksinis poveikis. Pelyne esantis tujonas didelėmis dozėmis gali sukelti haliucinacijas, traukulius ir net psichozes. Būtent dėl šios medžiagos absento gėrimas ilgą laiką buvo uždraustas daugelyje šalių.
2. Padidėjęs jautrumas pavasarį. Pavasarį organizmas tampa jautresnis įvairiems alergenams, todėl reakcija į pelyną gali būti stipresnė nei kitais metų laikais.
3. Sąveika su vaistais. Pelynas gali sąveikauti su įvairiais vaistais, ypač kraują skystinančiais ir priešuždegiminiais preparatais, kurių vartojimas pavasarį dėl peršalimo ligų gali padidėti.
4. Nėščioms ir žindančioms moterims – griežtai draudžiama. Pelynas gali sukelti gimdos susitraukimus ir padidinti persileidimo riziką.

Kaip saugiai vartoti pelyno arbatą pavasarį?

Jei vis dėlto nusprendėte išbandyti pelyno arbatą, štai keli patarimai, kaip tai daryti saugiai:

1. Pradėkite nuo mažų dozių. Niekada nepradėkite nuo stiprios koncentracijos. Rekomenduojama pradėti nuo pusės šaukštelio džiovinto pelyno, užpilto stikline verdančio vandens.
2. Stebėkite organizmo reakciją. Jei atsiranda galvos svaigimas, pykinimas ar odos išbėrimas – nedelsdami nutraukite vartojimą.
3. Nevartokite ilgiau nei 2 savaites. Net ir nepajaučiant neigiamų pasekmių, pelyno arbatos kursas neturėtų trukti ilgiau nei 14 dienų, po kurių būtina padaryti bent mėnesio pertrauką.
4. Pasikonsultuokite su gydytoju. Ypač jei sergate lėtinėmis ligomis ar vartojate vaistus.
5. Rinkitės kokybišką žaliavą. Pirkite pelyną tik iš patikimų tiekėjų, kurie užtikrina, kad jame nėra pesticidų ar kitų kenksmingų medžiagų.

Ką sako mokslininkai?

Mokslininkai pripažįsta pelyno potencialą, tačiau pabrėžia, kad daugelis tradicinių teiginių apie jo naudą nėra pakankamai moksliškai įrodyti.

„Pelyne tikrai yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios teoriškai galėtų turėti teigiamą poveikį organizmui,” – teigia farmakognozijos specialistė dr. Jurgita Kazlauskienė. „Tačiau reikia nepamiršti, kad dauguma tyrimų atlikti laboratorijose, o ne su žmonėmis, todėl entuziastingi teiginiai apie ‘stebuklingą’ poveikį dažnai yra perdėti.”

Alternatyvos: ką gerti vietoj pelyno arbatos?

Jei norite pavasarį pasirūpinti savo organizmu, bet nenorite rizikuoti su pelynu, štai kelios saugesnės alternatyvos:

1. Kiaulpienės šaknys – puikus natūralus kepenų valytojas be tujono keliamų pavojų.
2. Dilgėlių arbata – turtinga geležies ir vitaminų, padeda kovoti su pavasariniu nuovargiu.
3. Beržų sula – tradicinis pavasario gėrimas, padedantis švelniai valyti organizmą.
4. Medetkų arbata – turi priešuždegiminių savybių ir yra saugi daugumai žmonių.

Išvada: stebuklas ar pavojus?

Pelyno arbata nėra nei stebuklas, nei visiška katastrofa – tiesa, kaip visada, kažkur per vidurį. Tai potencialiai naudinga, bet ir rizikinga priemonė, kurią reikia vartoti sąmoningai.

Pavasarinio organizmo valymo manija neturėtų užgožti sveiko proto. Geriausia detoksikacija – subalansuota mityba, pakankamas vandens kiekis ir reguliarus fizinis aktyvumas. Jei vis dėlto nuspręsite išbandyti pelyno arbatą, darykite tai atsakingai ir saikingai.

O gal verta susimąstyti – ar tikrai mums reikia egzotiškų „detoksų”, kai gamta aplink mus jau pilna pavasarinių gėrybių, kurios šimtmečiais buvo mūsų protėvių sveikatos šaltinis?