Kai vaikštote basomis, jūsų pėdų 2 015 nervų galūnėlių viename kvadratiniame centimetre tiesiogiai susijungia su neigiamu Žemės elektros krūviu ir palengvina elektronų perdavimą per ekrinines prakaito liaukas. Šis įžeminimo procesas neutralizuoja laisvuosius radikalus ir kartu stiprina pakinklinę fasciją ir padikaulius.
Sustiprės propriocepcija, pagerės eisenos mechanika ir sumažės kortizolio kiekis. Natūralūs paviršiai, pvz., žolė ir smėlis, teikia idealią naudą, tačiau tinkamų saugos protokolų laikymasis garantuoja, kad gausite didžiausią terapinę naudą.
Įžeminimo mokslas: Suprasti natūralų Žemės krūvį.
Nors daugelis žmonių vaikščiojimą basomis laiko paprasčiausiu batų nusiavimu, mokslinis procesas, vadinamas „įžeminimu” arba „įžeminimu”, apima tiesioginį odos sąlytį su Žemės paviršiaus elektronais. Jūsų kūno bioelektrinis ryšys su Žeme vyksta per maždaug 2 015 nervų galūnėlių viename kvadratiniame centimetre ant pėdos pado paviršiaus.
Žemė savo paviršiuje išlaiko neigiamą elektros krūvį, turintį laisvų elektronų, kurie gali būti absorbuojami per jūsų pėdų laidumo savybes. Kai esate įžeminti, šie elektronai neutralizuoja laisvuosius radikalus organizme, mažina uždegimą ir oksidacinį stresą. Pėdų ekrininės prakaito liaukos ir odos sluoksniai palengvina šį elektronų perdavimą, ypač vaikštant laidžiais paviršiais, tokiais kaip dirvožemis, žolė ar smėlis. Šis elektros pernešimas gali padėti reguliuoti natūralius organizmo biologinius ritmus ir autonominės nervų sistemos veiklą.
Fizinė ir psichinė vaikščiojimo basomis nauda
Reguliarus vaikščiojimas basomis duoda daugybę fizinės ir psichinės naudos, nes įsitraukia sudėtingas pėdų raumenų, sausgyslių ir raiščių tinklas. Dėl tiesioginio kontakto su žeme sustiprėja pakinklinė fascija, sulankstomi padikauliai ir pagerėja propriocepcija. Šis natūralus judesys suaktyvina 33 pėdos sąnarius ir 28 kaulus bei stimuliuoja tūkstančius nervų galūnių.
Vaikščiodami basomis pagerinsite eisenos mechaniką ir laikyseną, nes jūsų kūnas natūraliai išsilygins be dirbtinio kulno pakėlimo. Jūsų kojų pirštai išsitiesia plačiau, todėl pagerėja pusiausvyra ir stabilumas. Ne mažiau svarbi ir psichinė nauda – vaikščiojimas basomis stimuliuoja spaudimo taškus, kurie mažina kortizolio kiekį ir nerimą. Patirsite geresnį erdvės suvokimą, nes pėdų mechanoreceptoriai siunčia išsamią jutiminę informaciją į smegenis, skatindami sąmoningumą ir mažindami stresą dėl geresnio ryšio su žeme.
Saugios vietos ir geriausia praktika vaikštant be batų
Trys pagrindinės aplinkos yra saugios vaikščioti basomis: žolėti parkai su gerai prižiūrima veja, smėlėti paplūdimiai, kuriuose nėra šiukšlių, ir švarūs patalpų paviršiai, tinkamai dezinfekuojami.
Prieš pradėdami vaikščioti basomis, apžiūrėkite pasirinktą vietovę, ar joje nėra tokių pavojų kaip sudužęs stiklas, aštrūs akmenys ar toksiškos medžiagos. Jūsų pado paviršius yra atsparus, bet pažeidžiamas dėl durtinių žaizdų ir bakterinio užterštumo. Vaikščiodami žole įsitikinkite, kad joje nėra pesticidų ir gyvūnų atliekų. Paplūdimiuose venkite vietų, kuriose yra kriauklių nuolaužų ar paslėptų jūros šiukšlių, galinčių sužaloti jūsų padus.
Norėsite pradėti palaipsniui, kad jūsų plantarinė fascija ir vidiniai pėdos raumenys galėtų prisitaikyti. Pradėkite nuo 5-10 minučių ir pamažu tobulėkite. Skiepykitės nuo stabligės ir visada nešiokitės minimalistinę avalynę kaip atsarginį variantą, jei netikėtai pasikeistų vietovės sąlygos.
