Jūsų laikysena daro tiesioginę įtaką smegenų cheminei sudėčiai dėl sudėtingo grįžtamojo ryšio tarp kūno padėties ir nervinių takų. Kai susikūprinate, organizme gaminasi daugiau kortizolio (streso hormono), o testosterono, serotonino ir dopamino kiekis mažėja – susidaro biocheminė aplinka, kuri blogina nuotaiką ir pasitikėjimą savimi.
Netaisyklinga laikysena taip pat suspaudžia diafragmą, todėl sumažėja deguonies srautas į smegenis ir apribojama nervų veikla. Supratę šį proto ir kūno ryšį, rasite galingų metodų, kaip pakeisti laikyseną ir emocinę būseną.
Mokslas apie laikysenos ir nuotaikos ryšį
Nors daugelis žmonių daugiausia dėmesio skiria fiziniam laikysenos poveikiui, nauji neuromoksliniai tyrimai atskleidžia glaudų ryšį tarp kūno padėties ir smegenų veiklos. Kai išlaikote vertikalią laikyseną, jūsų smegenyse išsiskiria daugiau testosterono ir mažiau kortizolio, o tai turi tiesioginės įtakos jūsų emocinei būsenai ir gebėjimui priimti sprendimus.
Jūsų kūno padėtis suaktyvina specifinius nervinius kelius, kuriuos mokslininkai vadina „įkūnytu pažinimu”. Tai reiškia, kad jūsų fizinė laikysena iš tikrųjų gali pakeisti jūsų smegenų informacijos apdorojimą ir emocines reakcijas. Tyrimai rodo, kad susikūprinę dažniau prisimenate neigiamus prisiminimus ir prastėja nuotaika, o vertikali padėtis pagerina jūsų gebėjimą priimti teigiamas mintis ir didina pasitikėjimą savimi. Šiame proto ir kūno grįžtamajame ryšyje nepakeičiamas vaidmuo tenka klajokliniam nervui, einančiam iš smegenų kamieno per visą kūną.
Kaip netinkama laikysena veikia smegenų chemiją
Kai ilgesnį laiką kūprinatės arba laikotės netinkamos laikysenos, jūsų smegenyse atsiranda reikšmingų cheminių pokyčių, kurie gali sutrikdyti jūsų emocinę savijautą. Jūsų kūnas reaguoja didindamas kortizolio, pagrindinio streso hormono, gamybą ir kartu mažindamas serotonino ir dopamino kiekį.
Tyrimai rodo, kad ilgai trunkanti ydinga laikysena suspaudžia diafragmą, todėl sumažėja deguonies patekimas į smegenis ir nervų veikla už teigiamas emocijas atsakingose srityse. Tupint 10-20 % sumažėja testosterono kiekis, o tai tiesiogiai veikia jūsų pasitikėjimą savimi ir gebėjimą priimti sprendimus. Be to, nukenčia jūsų smegenų neuroplastiškumas, nes suspausti nervų takai riboja nuotaiką reguliuojančių neuromediatorių perdavimą. Dėl šių cheminių medžiagų disbalanso susidaro neigiamas grįžtamasis ryšys: bloga laikysena blogina nuotaiką, kuri dažnai dar labiau pablogina laikyseną.
Evoliucinis ryšys tarp kūno padėties ir emocijų
Sąsaja tarp laikysenos ir smegenų chemijos yra susijusi su mūsų evoliucine praeitimi, kai kūno padėtis buvo labai svarbus išgyvenimo mechanizmas. Kai jūsų protėviai susidurdavo su grėsmėmis, jų kūnai instinktyviai užimdavo gynybines pozas ir sukeldavo specifines hormonines reakcijas, kurios padidindavo išgyvenimo galimybes.
Šią senovinę struktūrą nešiojatės ir šiandien. Kai susikūprinate arba susisukate į save, imituojate apsauginę poziciją, kuri istoriškai reiškė pažeidžiamumą arba pasidavimą. Tokia padėtis automatiškai suaktyvina organizmo reakcijos į stresą sistemas, kurios išskiria kortizolį ir mažina testosterono kiekį. Ir atvirkščiai, kai užimate vertikalią, ekspansyvią pozą, suaktyvinate evoliucines grandines, susijusias su dominavimu ir saugumu, skatinančias smegenis išskirti nuotaiką gerinančias chemines medžiagas, tokias kaip serotoninas ir dopaminas. Šis biologinis užprogramavimas paaiškina, kodėl jūsų laikysena gali akimirksniu paveikti jūsų emocinę būseną ir socialinį bendravimą.
Ciklo nutraukimas: Laikysenos technikos geresnei psichikos sveikatai užtikrinti
Kadangi dėl blogos laikysenos gali susidaryti savaime pasikartojantis neigiamos nuotaikos ciklas, norint ištrūkti iš šio ciklo, reikia tikslingai įsikišti taikant įrodymais pagrįstus metodus. Pradėti galite nuo pozavimo, t. y. dviejų minučių atviros pozos, kuri padidina testosterono kiekį ir sumažina kortizolio kiekį. Tyrimai rodo, kad ši praktika gali padidinti pasitikėjimą savimi ir iki 25 % sumažinti streso žymenis.
Toliau sutelkite dėmesį į tai, kad išlaikytumėte vienodą pečių padėtį, reguliariai suspausdami mentes ir ištempdami krūtinę. Kas valandą nusistatykite priminimus, kad patikrintumėte neutralią stuburo padėtį ir užtikrintumėte, jog žiūrint iš šono ausys sutampa su pečiais. Kad laikysena nuolat gerėtų, į kasdienę veiklą įtraukite dinaminės laikysenos pratimus, tokius kaip „sieniniai angelai” ir smakro kilstelėjimai. Šie pratimai ne tik pakeičia fizinę laikyseną, bet ir padeda pertvarkyti nervų takus, kurie sieja laikyseną su emocinėmis būsenomis.
Tyrimų rezultatai apie stipriąsias pozas ir pasitikėjimą savimi
Naujausi moksliniai galios pozavimo tyrimai sukėlė ir entuziazmo, ir ginčų elgsenos tyrimų sluoksniuose. Tyrimai rodo, kad ekspansyvios, dominuojančios pozos gali turėti įtakos hormonų lygiui ir psichologinei būsenai. Nors ankstyvieji tyrimai teigė, kad po jėgos pozų labai padidėja testosterono ir sumažėja kortizolio kiekis, vėlesni tyrimai parodė nevienareikšmiškus rezultatus.
- Jūsų smegenys fizinę padėtį interpretuoja kaip emocinius signalus, taip sukurdamos dvikryptį grįžtamąjį ryšį.
- Stovint aukštai suveikia nerviniai takai, susiję su pasitikėjimu savimi ir asertyvumu.
- Ekspansyvi laikysena padidina galios jausmą ir rizikingą elgesį iki 33 proc.
- Atvira kūno kalba pagerina kitų žmonių požiūrį į jūsų vadovavimo gebėjimus
Moksliniais tyrimais toliau nagrinėjamas subtilus laikysenos ir pasitikėjimo savimi ryšys. Nors iš pradžių pastebėtas dramatiškas hormonų poveikis galėjo būti pervertintas, įrodymai patvirtina, kad sąmoninga pasitikėjimo savimi laikysena duoda nedidelę, bet reikšmingą naudą.
Kasdieniai įpročiai, padedantys išlyginti stuburą ir protą
Išlaikyti taisyklingą laikyseną visą dieną – tai ne tik nugaros skausmų prevencija, bet ir labai svarbi jūsų psichinės gerovės ir kognityvinių funkcijų dalis. Tyrimai rodo, kad nuoseklūs laikysenos įpročiai gali turėti įtakos neuromediatorių gamybai ir nervinių takų veiksmingumui.
Norėdami optimizuoti stuburo ir proto ryšį, nustatykite valandinius priminimus, kad patikrintumėte savo laikyseną. Sėdėdami laikykite pečius atlošus atgal, smakrą šiek tiek atkišę, o stuburą – neutralų. Stovėdami tolygiai paskirstykite svorį abiem kojoms ir įdarbinkite pagrindinius raumenis. Būdami prie ekrano, monitorių statykite akių lygyje, o riešus laikykite remdamiesi.
Kas 90 minučių darykite dinaminio judėjimo pertraukėles – išbandykite pečių sukimą, švelnų nugaros lenkimą arba vaikščiojimą. Šios mikroreguliacijos stimuliuoja kraujo tekėjimą į smegenis ir suaktyvina laikysenos raumenis, kurie palaiko tiek fizinę pusiausvyrą, tiek proto aiškumą.
