Gydytojo įspėjimo dėl kvapiųjų žvakių nereikėtų vertinti lengvabūdiškai. Degant šioms žvakėms išsiskiria lakiųjų organinių junginių (LOJ), tokių kaip benzenas, toluenas ir formaldehidas, kurie gali sukelti sunkias sveikatos reakcijas, reikalaujančias medicininės pagalbos.
Jums pasireikš įvairūs simptomai – nuo galvos skausmo ir kvėpavimo sutrikimų iki nereguliaraus širdies plakimo ir psichinės sumaišties. Nors malonus kvapas gali atrodyti nekenksmingas, iš parafino vaško ir sintetinių kvapų išsiskiriančios toksiškos cheminės medžiagos kelia rimtą pavojų sveikatai, kurį reikia atidžiau ištirti.
Mėgstamiausiose kvapiosiose žvakėse slypintys pavojai
Nors kvapiosios žvakės sukuria patrauklią atmosferą, tyrimai rodo, kad degdamos jos gali išskirti kenksmingų lakiųjų organinių junginių (LOJ). Šiems LOJ priklauso benzenas, toluenas ir formaldehidas, kurie jautriems žmonėms gali sukelti kvėpavimo problemų, galvos skausmą ir alergines reakcijas.
Daugelio kvapiųjų žvakių sudėtyje yra parafino vaško – šalutinio naftos produkto, kurį kaitinant išsiskiria toksiškos cheminės medžiagos. Šiose žvakėse dažniausiai naudojami sintetiniai kvapikliai ir dažikliai taip pat gali sukelti dirginančių suodžių dalelių, kurios gali patekti į plaučius. Tyrimais nustatyta, kad ilgalaikis šių dalelių poveikis yra susijęs su įvairiomis sveikatos problemomis, įskaitant astmos paūmėjimą ir kvėpavimo takų uždegimą.
Degindami kvapiąsias žvakes prastai vėdinamose patalpose didinate šių kenksmingų junginių poveikio riziką, nes jie gali susikaupti didesnėje koncentracijoje.
Mokslo žinios apie toksiškas žvakių emisijas
Degant kvapiosioms žvakėms vyksta sudėtinga cheminė reakcija, kurios metu į orą išsiskiria kietosios dalelės ir lakieji organiniai junginiai. Šiuose išmetamuose teršaluose yra benzeno, tolueno ir kitų potencialiai kenksmingų cheminių medžiagų, kurias įkvepiate su kiekvienu įkvėpimu. Iš naftos gaunamas parafino vaškas išskiria suodžių daleles, kurios gali prasiskverbti giliai į jūsų kvėpavimo takus.
Tyrimai parodė, kad šios mikroskopinės dalelės, kurių dydis mažesnis nei 2,5 mikrometro (PM2,5), per plaučių audinį gali patekti į kraują. Sintetinės kvapiosios medžiagos, esančios žvakėse, degimo metu skyla į formaldehidą ir kitus aldehidus. Deginant šias žvakes prastai vėdinamose patalpose, šių junginių koncentracija gali viršyti patalpų oro kokybės standartus ir sukelti kvėpavimo sutrikimus, galvos skausmus ir alergines reakcijas.
Įspėjamieji ženklai ir sveikatos simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį
Toksiškų žvakių emisijų poveikis gali pasireikšti keliais skirtingais fiziniais simptomais, kurių nereikėtų ignoruoti.
Degindami kvapiąsias žvakes stebėkite ankstyvuosius įspėjamuosius požymius, įskaitant galvos skausmą, svaigulį ir kvėpavimo takų dirginimą. Atkreipkite dėmesį į tokius simptomus, kaip akių deginimas, gerklės diskomfortas ar nuolatinis kosulys, atsirandantis žvakių naudojimo metu ar po jo. Sunkesnės reakcijos gali pasireikšti pykinimu, odos sudirginimu ir pasunkėjusiu kvėpavimu.
Jei naudodami kvapiąsias žvakes jaučiate lėtines sinusų problemas, nepaaiškinamas alergines reakcijas ar paūmėjusius astmos simptomus, tai gali reikšti jautrumą lakiųjų organinių junginių (LOJ) poveikiui. Jūsų kūnas taip pat gali signalizuoti apie nelaimę nuovargiu, proto sumišimu ar nereguliariu širdies plakimu. Pastebėję bet kurį iš šių simptomų, nedelsdami nutraukite žvakių naudojimą ir išvėdinkite patalpą. Jei simptomai išlieka, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.
Saugesnės šviežiai kvepiančių namų alternatyvos
Nors kvapiosios žvakės kelia pavojų sveikatai, daugybė saugesnių alternatyvų gali veiksmingai atgaivinti jūsų gyvenamąją erdvę neišskiriant kenksmingų cheminių medžiagų.
Ypač veiksmingi yra eterinių aliejų difuzoriai, nes jie skleidžia natūralius kvapus naudodami vandens garus, o ne degimą. Apsvarstykite galimybę naudoti HEPA oro valytuvus su aktyviosios anglies filtrais, kad pašalintumėte esamus kvapus ir kartu išvalytumėte orą. Kasdien 15-20 minučių atidarykite langus, kad susidarytų kryžminė ventiliacija, kuri natūraliai keistų užterštą orą su šviežiu lauko oru.
Natūralūs dezodorantai, pavyzdžiui, geriamoji soda, aktyvinta medžio anglis arba bambuko anglis, efektyviai sugeria nepageidaujamus kvapus be dirbtinių kvapiklių. Taip pat galite vandenyje virti citrusinių vaisių žieveles, cinamono lazdeles ar šviežias žoleles, kad kvepėtų be cheminių medžiagų. Kambariniai augalai, pavyzdžiui, ramybės lelijos ir voratinkliniai augalai, natūraliai valo orą, kartu suteikdami erdvei estetinę vertę.
