Kai kuriems žmonėms reikia daugiau apkabinimų, nes jų nervų sistema trokšta oksitocino, kad galėtų reguliuoti emocijas. Jūsų asmenybės tipas, praeityje patirtos traumos ir psichikos sveikata gali turėti esminės įtakos tam, kiek fizinio prisilietimo jums reikia, kad jaustumėtės subalansuoti.
Ekstravertams, labai jautriems žmonėms ir tiems, kuriems būdingas nerimastingas prisirišimo stilius, dažnai reikia dažnesnių prisilietimų, kad būtų skatinamas teigiamas emocinis apdorojimas. Norite suprasti gilesnius neurobiologinius veiksnius, lemiančius jūsų prisilietimų poreikius?
Mokslas apie fizinį prisilietimą ir emocinį reguliavimą
Nors moksliniai tyrimai ir toliau tiria sudėtingą fizinio prisilietimo ir emocinio reguliavimo ryšį, neuromoksliniai tyrimai rodo, kad apkabinimas sukelia sudėtingą neurocheminę reakciją žmogaus organizme. Kai ką nors apkabinate, jūsų smegenyse išsiskiria oksitocinas, dažnai vadinamas „ryšio hormonu”, kuris padeda mažinti stresą ir skatina saugumo ir ryšio jausmą. Ši neurologinė kaskada gali sumažinti kortizolio kiekį, veiksmingai mažindama nerimą ir stiprindama emocinį stabilumą. Jūsų nervų sistema reaguoja į švelnų, palaikantį prisilietimą suaktyvindama parasimpatinius kelius, kurie nuramina fiziologines reakcijas į stresą. Asmenims, pasižymintiems didesniu jautrumu emociniams išgyvenimams, arba tiems, kurie praeityje patyrė emocinę traumą, gali prireikti dažnesnio fizinio kontakto psichologinei pusiausvyrai palaikyti. Šių neurobiologinių mechanizmų supratimas gali padėti atpažinti, kodėl kai kurie žmonės natūraliai trokšta daugiau apkabinimų, kad jaustųsi emociškai subalansuoti.
Asmenybės tipai, kuriems dažniau reikia dažno apkabinimo
Nors asmenybės bruožai yra labai skirtingi, tam tikri psichologiniai profiliai yra linkę siekti daugiau fizinio prieraišumo kaip emocinio reguliavimo priemonės. Jei esate ekstravertas arba žmogus, pasižymintis dideliu emociniu jautrumu, tikėtina, kad norėsite dažnai apkabinti. Asmenys, kuriems būdingas nerimastingas prisirišimo stilius, dažnai pasikliauja fiziniu prisilietimu, kad jaustųsi saugūs ir pripažinti. Panašiai ir žmonės, kurie yra labai empatiški ir intensyviai išgyvena emocijas, apkabinimas gali būti itin raminantis. Gilių emocinių poreikių turintys intravertai, priešingai stereotipams apie jų socialines preferencijas, taip pat gali siekti daugiau fizinio komforto. Jūsų asmenybės emocijų apdorojimo mechanizmas daro didelę įtaką tam, kiek fizinio prieraišumo jums reikia, kad išlaikytumėte psichologinę pusiausvyrą. Suprasdami šiuos asmenybės dinamikos niuansus, galite geriau atpažinti ir patenkinti savo unikalius emocinio reguliavimo poreikius.
Traumos poveikis fizinio prieraišumo poreikiams
Trauminę patirtį išgyvenusių asmenų santykiai su fiziniu prisilietimu dažnai būna sudėtingi, o tyrimai rodo, kad net 70 % jų gali patirti fizinio prieraišumo ieškojimo arba vengimo pokyčių. Nervų sistemos reakcija į traumą gali iš esmės pakeisti jūsų žmogiškojo kontakto suvokimą ir patyrimą. Priklausomai nuo traumuojančios patirties pobūdžio, gali būti, kad trokštate intensyvaus fizinio nuraminimo arba instinktyviai atsisakote prisilietimo.
Terapinės intervencijos, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija ir somatinis patyrimas, gali padėti palaipsniui atkurti sveikesnį santykį su fiziniu prieraišumu. Suprasdami savo kūno reakcijas į traumą ir dirbdami su apmokytais specialistais, galite išmokti atskirti saugias ir grėsmingas fizines sąveikas ir galiausiai susigrąžinti kūno autonomijos ir emocinio saugumo jausmą.
Psichikos sveikatos būklė ir apkabinimų terapinė galia
Kaip trauma gali pakeisti fizinio prisilietimo suvokimą, taip ir įvairios psichikos sveikatos būklės daro didelę įtaką žmogaus poreikiui ir reakcijai į apkabinimus. Tokios būklės kaip nerimas, depresija ir prieraišumo sutrikimai gali labai pakeisti fizinio komforto troškimą. Tyrimai rodo, kad sergantiesiems generalizuotu nerimu apkabinimai gali paskatinti oksitocino – hormono, mažinančio stresą ir skatinančio emocinį reguliavimą, – išsiskyrimą.
Depresija sergantiems žmonėms apkabinimai gali būti ypač sudėtingi, nes ši liga dažnai sukelia emocinį nejaukumą arba fizinį uždarumą. Tačiau kontroliuojamas, sutartinis apkabinimas gali padėti stimuliuoti nervinius kelius, susijusius su teigiamais emociniais procesais. Dėl su prieraišumu susijusių psichikos sveikatos problemų taip pat galite būti jautresni prisilietimams, todėl reikia atsargiai ir apgalvotai elgtis su fizine meile, atsižvelgiant į asmenines ribas ir komforto lygį.
Kultūriniai ir socialiniai veiksniai, turintys įtakos fiziniam ryšiui
Kaip kultūrinės normos formuoja mūsų fizinio ryšio supratimą ir praktiką? Prisilietimo suvokimas skirtingose visuomenėse labai skiriasi, o tai daro įtaką fizinio intymumo komfortui. Kai kuriose kultūrose dažnas apkabinimas yra normalu, o kitose labai vertinama asmeninė erdvė. Jūsų socialinė aplinka daro didelę įtaką tam, kaip suprantate ir patiriate apkabinimą, nes vakarietiškose individualistinėse visuomenėse, palyginti su kolektyvistinėmis kultūromis, kuriose pirmenybė teikiama bendram ryšiui, fizinio prieraišumo dažnai būna mažiau.
Tyrimai rodo, kad vaikystėje patirtas fizinis prieraišumas lemia suaugusiųjų komfortą liečiant. Pamatysite, kad šeimos dinamika, regioninės tradicijos ir kartų modeliai smarkiai lemia jūsų emocinę reakciją į fizinį ryšį. Religiniai įsitikinimai, lyčių lūkesčiai ir socialinė hierarchija taip pat vaidina svarbų vaidmenį nustatant priimtinas fizinio bendravimo formas skirtinguose kultūriniuose kontekstuose.
Sveikos fizinio komforto ir ryšio didinimo strategijos
Nors fizinis komfortas nėra universalus, galite sistemingai kurti strategijas, kaip sustiprinti emocinį ryšį per sąmoningą prisilietimą. Profesionalus konsultavimas ir terapinės technikos, pavyzdžiui, vadovaujamo prisilietimo terapija, gali padėti jums suprasti ir išplėsti fizinio ryšio komfortą. Apsvarstykite galimybę praktikuoti sutikimu pagrįstus apkabinimus su patikimais draugais ar šeimos nariais, pradedant nuo trumpų, lengvų apkabinimų ir palaipsniui ilginant jų trukmę, kai jausitės saugiau.
Dėmesingumo praktika taip pat gali padėti jums atpažinti ir apdoroti emocines reakcijas į prisilietimus. Jei tradicinis kontaktas su žmogumi kelia sunkumų, panašios neurologinės naudos gali duoti ir alternatyvios strategijos, pavyzdžiui, svertinės antklodės, savimasažas ar švelnus bendravimas su naminiais gyvūnais. Profesionalus konsultavimas gali padėti nustatyti asmenines ribas ir sukurti sveikus, patogius fizinio ryšio būdus, atitinkančius jūsų individualius emocinius poreikius.
Pastaba: šiame tekste nereikėjo atlikti jokių metrinių perskaičiavimų, nes nebuvo pateikta jokių konkrečių matavimų.
