Lygindami kiaulieną ir jautieną, pastebėsite mitybos niuansų skirtumų. Jautienoje paprastai yra daugiau cinko, vitamino B12 ir geležies, kurie palaiko medžiagų apykaitos ir imuninės sistemos funkcijas. Kiaulienoje yra šiek tiek mažiau riebalų ir kalorijų, o abiejose mėsose yra panašaus baltymingumo baltymų – maždaug 22 g vienoje porcijoje.
Pasirinkimas priklauso nuo konkrečių sveikatos tikslų: liesos abiejų rūšių mėsos gabalais galima optimizuoti baltymų suvartojimą, kartu sumažinant riebalų kiekį. Rinkdamiesi apipjaustytas porcijas ir suprasdami unikalią kiekvienos mėsos maistinių medžiagų sudėtį, galėsite priimti pagrįstus mitybos sprendimus, atitinkančius jūsų mitybos poreikius. Įdomu, kokią reikšmę jūsų sveikatai turi mėsa? Mokslas dar labiau intriguoja.
Riebalų ir baltymų kiekis
Lyginant kiaulienos ir jautienos maistingumą, riebalų ir baltymų kiekis yra labai svarbūs skiriamieji veiksniai. Pastebėsite, kad kiaulienoje paprastai būna mažiau riebalų nei jautienoje, o liesesniuose gabaluose yra maždaug 2-3 gramai riebalų 85 gramų porcijoje. Jautienoje, atvirkščiai, paprastai būna daugiau riebalų, ypač standartiniuose gabaluose.
Baltymų kiekis šiose mėsose išlieka santykinai panašus. Vienoje jautienos porcijoje yra apie 22-25 g baltymų, o kiaulienos – apie 22 g. Jūsų suvartojamų baltymų kiekis pastebimai nesiskiria, todėl abu šie produktai yra tinkami raumenims palaikyti ir auginti. Tačiau šioms maistinėms vertėms įtakos gali turėti konkretus pjaustymas ir apdorojimo būdas, todėl rinkdamiesi apkarpytas, liesas porcijas optimizuosite baltymų ir riebalų santykį.
Pagrindinių maistinių medžiagų profiliai
Nors tiek kiauliena, tiek jautiena pasižymi skirtingomis maistinėmis savybėmis, jų pagrindinių maistinių medžiagų profiliai atskleidžia reikšmingus mikroelementų sudėties skirtumus. Lygindami šiuos baltymų šaltinius pastebėsite esminių maistinių medžiagų, turinčių įtakos bendrai sveikatai, skirtumų:
- Cinko kiekis: 100 g jautienos yra apie 4,8 mg, o kiaulienos – apie 2,9 mg.
- Vitamino B12 kiekis: jautienoje paprastai būna daugiau vitamino B12, kuris labai svarbus neurologinei sveikatai ir raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui.
- Mineralinių medžiagų kiekis: jautienoje, palyginti su kiauliena, yra daugiau seleno ir geležies, kurie palaiko medžiagų apykaitos procesus ir deguonies pernešimą organizme.
Šie mikroelementų skirtumai pabrėžia mitybos įvairovės ir apgalvoto baltymų pasirinkimo svarbą siekiant idealaus maistingumo.
Kalorijų poveikis ir medžiagų apykaita
Kadangi skirtingų baltymų šaltinių medžiagų apykaitos reakcijos yra skirtingos, kiaulienos ir jautienos kalorijų poveikis žmogaus fiziologinėms sistemoms skiriasi. Vartojant šią mėsą, dėl unikalios baltymų ir riebalų sudėties organizmas skirtingai apdoroja jos energinę vertę.
Jautienoje paprastai yra šiek tiek daugiau kalorijų: 100 gramų porcijoje yra maždaug 250 kilokalorijų, o kiaulienoje – 240 kilokalorijų. Pastebėsite, kad abiejų rūšių mėsos liesi gabalai pasižymi medžiagų apykaitos privalumais, nes baltymų ir riebalų santykis turi įtakos termogeniniam poveikiui. Tyrimai rodo, kad daug baltymų turinčiai mėsai virškinti reikia daugiau energijos, o tai gali paskatinti medžiagų apykaitą ir svorio reguliavimą.
Kiaulienos ir jautienos aminorūgščių profiliai taip pat moduliuoja medžiagų apykaitą, o šakotosios grandinės aminorūgščių skirtumai turi įtakos raumenų baltymų sintezei ir bendroms energijos sąnaudoms. Nuo individualaus medžiagų apykaitos efektyvumo priklauso, kaip šie baltymai bus panaudoti.
