Su halitozės problema dažniausiai susiduriama dėl prastos burnos higienos, mitybos įpročių ir sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, diabeto ir GERL. Reguliariai valykite dantis šepetėliu ir tarpdančių siūlu, kad sumažintumėte bakterijų kiekį, ir naudokite liežuvio grandiklį, kad sumažintumėte lakiųjų sieros junginių kiekį. Venkite daug sieros turinčio maisto ir tabako, kurie dar labiau sustiprina nemalonų kvapą. Drėkinimas skatina seilių, natūralaus burnos valiklio, gamybą. Jei džiūsta burna, padidinkite skysčių suvartojimą ir apsvarstykite galimybę naudoti seilių pakaitalus. Antimikrobiniai skalavimo skysčiai taip pat gali sumažinti bakterijų augimą. Spręskite pagrindines sveikatos problemas, pavyzdžiui, virškinimo sutrikimus, kad pagerintumėte burnos kvapo kokybę. Tyrinėkite toliau, kad suprastumėte išsamias veiksmingos kovos su blogu burnos kvapu strategijas.
Prasta burnos higiena
Prasta burnos higiena yra pagrindinė halitozės, dažniau vadinamos blogu burnos kvapu, priežastis. Kai reguliariai nevalote dantų šepetėliu ir siūlu, burnos ertmėje kaupiasi maisto dalelės. Tokia aplinka skatina anaerobinių bakterijų, gaminančių lakiuosius sieros junginius (LDS), kurie pirmiausia sukelia blogą kvapą, dauginimąsi. Klinikiniai tyrimai rodo tiesioginį ryšį tarp dantų apnašų susilaikymo ir padidėjusio VSC kiekio.
Jei nevalote liežuvio, ši problema gali paaštrėti, nes jo nugariniame paviršiuje yra bakterijų ir nuskilusių epitelio ląstelių. Pagerėjimą galite pastebėti naudodami liežuvio grandiklį, kuris gali gerokai sumažinti bakterijų kiekį. Be to, dėl periodonto ligų, kurioms būdingas dantenų uždegimas ir atsitraukimas, gali susiformuoti gilios kišenės, kuriose dauginasi bakterijos, o tai dar labiau prisideda prie halitozės.
Seilės atlieka svarbų vaidmenį palaikant burnos higieną, nes nuplauna maisto likučius ir neutralizuoja rūgštis. Sumažėjęs seilių tekėjimas, arba kserostomija, sutrikdo šį natūralų valymo mechanizmą ir skatina bakterijų augimą. Užtikrinant tinkamą hidrataciją ir galbūt naudojant seilių pakaitalus galima sumažinti šią riziką.
Įrodyta, kad nuoseklus antimikrobinių burnos skalavimo skysčių naudojimas veiksmingai mažina bakterijų populiaciją. Įtraukę šiuos veiksmus į savo burnos priežiūros rutiną, galite gerokai sumažinti halitozės tikimybę.
Mitybos įpročiai
Be tinkamos burnos higienos, jūsų mitybos įpročiai turi didelę įtaką halitozės paplitimui. Vartojant daug sieros turinčius maisto produktus, pavyzdžiui, česnakus ir svogūnus, dėl virškinimo metu susidarančių lakiųjų sieros junginių (LDS) gali sustiprėti blogas burnos kvapas. Šie junginiai yra sisteminiai ir gali patekti į kraujotaką, o galiausiai iškvėpti per plaučius, todėl, nepaisant burnos priežiūros, nuolat jaučiamas nemalonus burnos kvapas.
Daug angliavandenių ir cukraus turinti mityba gali skatinti bakterijų augimą burnos ertmėje. Šie mikroorganizmai fermentuoja angliavandenius, todėl susidaro VSC ir kiti nemalonaus kvapo šalutiniai produktai. Jei dažnai vartojate saldžius maisto produktus ir gėrimus, sudarote idealią terpę šioms bakterijoms ir gerokai padidinate halitozės riziką.
Priešingai, tam tikrų maisto produktų įtraukimas į savo mitybą gali padėti sumažinti blogą burnos kvapą. Daug vandens turintys maisto produktai, pavyzdžiui, salierai ir obuoliai, skatina seilių gamybą, todėl veiksmingai nuplauna maisto daleles ir bakterijas. Daug probiotikų turintis maistas, pavyzdžiui, jogurtas, gali palaikyti sveiką burnos mikrobiotą, slopindamas nemalonų kvapą sukeliančias bakterijas.
Dehidratacija taip pat gali sukelti burnos džiūvimą, todėl sumažėja seilių tekėjimas ir bakterijos gali daugintis. Tinkama hidratacija palaiko optimalią seilių funkciją, būtiną burnos sveikatai palaikyti ir halitozės simptomams mažinti. Teikdami pirmenybę šioms mitybos nuostatoms galite gerokai pagerinti burnos kvapo gaivumą.
Tabako vartojimas
Tabako vartojimas labai prisideda prie halitozės atsiradimo, nes keičia burnos aplinką. Rūkant ar kramtant tabaką į burną patenka daugybė kenksmingų cheminių medžiagų. Šios medžiagos ne tik dažo dantis ir pažeidžia dantenas, bet ir sukuria palankią terpę bakterijoms daugintis. Tabako degimo produktai gali išsausinti burnos audinius, todėl padaugėja lakiųjų sieros junginių (LDS), kurie pirmiausia sukelia halitozę.
Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad tabako vartotojams būdingas didesnis apnašų kaupimasis ir periodonto ligos, kurios labai prisideda prie blogo burnos kvapo. Tabake esantis nikotinas mažina seilių gamybą, todėl ši problema dar labiau paaštrėja, nes seilės būtinos rūgštims neutralizuoti ir maisto dalelėms bei bakterijoms nuplauti. Jei vartojate tabaką, tikėtina, kad šie veiksniai susijungia ir sukelia nuolatinį blogą burnos kvapą.
Norint kovoti su nemaloniu kvapu iš burnos, susijusiu su tabaku, veiksmingiausias būdas – mesti rū kyti. Metimas ne tik pagerina bendrą sveikatą, bet ir atkuria burnos mikrobiomo pusiausvyrą. Reguliari dantų patikra, kruopšti burnos higiena ir antibakterinių burnos skalavimo skysčių naudojimas taip pat gali sušvelninti tabako poveikį burnos sveikatai, tačiau jie nepakeičia tabako atsisakymo.
Burnos sausumo problemos
Dažnai pasitaikanti problema, kuri dažnai lieka nepastebėta, yra burnos džiūvimas, arba kserostomija, kuri gali labai prisidėti prie blogo burnos kvapo. Kai seilių liaukos gamina nepakankamai seilių, sutrinka burnos gebėjimas natūraliai išsivalyti. Seilės atlieka svarbų vaidmenį virškinant maisto daleles ir neutralizuojant bakterijų gaminamas rūgštis. Nesant pakankamai seilių, šios bakterijos dauginasi ir išskiria lakiuosius sieros junginius, kurie sukelia blogą kvapą.
Burnos džiūvimas gali pasireikšti dėl daugelio veiksnių. Pagrindinė priežastis – dehidratacija, todėl įsitikinkite, kad vartojate pakankamai skysčių. Be to, kai kurių vaistų, įskaitant antihistamininius vaistus ir antidepresantus, šalutinis poveikis yra burnos džiūvimas. Tokie susirgimai kaip Šegreno sindromas ir diabetas taip pat gali sutrikdyti seilių gamybą.
Norėdami kovoti su burnos sausumu, padidinkite suvartojamo vandens kiekį, sausoje aplinkoje naudokite oro drėkintuvą ir kramtykite becukrę gumą, kad paskatintumėte seilių tekėjimą. Specialūs burnos drėkikliai ir seilių pakaitalai gali suteikti laikiną palengvėjimą. Jei įtariate vaistų sukeltą kserostomiją, pasitarkite su gydytoju. Jie gali pakoreguoti jūsų receptą arba rekomenduoti alternatyvius gydymo būdus. Spręsdami burnos džiūvimo problemą, ne tik palengvinsite nemalonius pojūčius, bet ir aktyviai pažabosite svarbų blogo burnos kvapo šaltinį.
Dantų problemos
Kaip dažnai pagalvojate apie dantų problemų įtaką blogam burnos kvapui? Dantų problemos labai prisideda prie halitozės, klinikinio blogo burnos kvapo termino, dėl anaerobinių bakterijų kaupimosi. Šios bakterijos klesti aplinkoje, kuri susidaro dėl dantų ėduonies, periodonto ligų ir dantų pūlinių. Dantų apnašos, ant dantų esanti bakterijų bioplėvelė, skaido maisto daleles ir išskiria lakiuosius sieros junginius, kurie skleidžia nemalonų kvapą.
Periodonto liga, arba dantenų liga, atsiranda dėl bakterinės dantenų infekcijos, sukeliančios lėtinį uždegimą ir audinių destrukciją. Kai dantenos atsitraukia, susidaro kišenės, kuriose kaupiasi bakterijos ir blogėja burnos kvapas. Gingivitą, ankstyvąją periodonto ligos stadiją, galima aptikti pagal kraujuojančias dantenas, todėl reikia nedelsiant atkreipti dėmesį, kad liga neprogresuotų.
Be to, dantų abscesuose yra pūlingų bakterijų, sukeliančių pūlingą kvapą. Reguliarus dantų tikrinimas, profesionalus valymas ir tinkama burnos higiena gali sušvelninti šias problemas. Klinikiniai įrodymai patvirtina, kad du kartus per dieną valyti dantis fluoro turinčia pasta, naudoti dantų siūlą ir antibakterinius burnos skalavimo skysčius, kad būtų sumažinta bakterijų apkrova. Skubus dantų problemų sprendimas ne tik palengvina halitozę, bet ir pagerina bendrą burnos sveikatą, užkirsdamas kelią tolesnėms komplikacijoms. Kovojant su nemaloniu burnos kvapu svarbiausia teikti pirmenybę dantų priežiūrai.
Sinusų ir gerklės infekcijos
Sinusų ir gerklės infekcijos dažnai sudaro didelę dalį halitozės atvejų. Šių infekcijų metu nosies ir gerklės srityje padidėja bakterijų aktyvumas. Šias infekcijas sukeliančios bakterijos išskiria lakiuosius sieros junginius (LDS), kurie sukelia blogą burnos kvapą. Sinusų infekcijos sukelia postnazinį lašėjimą, kai gerklėje susikaupia gleivių ir susidaro palanki terpė bakterijoms veistis. Dėl gerklės infekcijų, tokių kaip tonzilitas ar faringitas, taip pat kyla audinių uždegimas, kuriame veisiasi bakterijos, sukeliančios nemalonų kvapą.
Norėdami kovoti su sinusų ir gerklės infekcijų sukeltu kvapu iš burnos , atkreipkite dėmesį į pagrindinę būklę. Sveikatos priežiūros specialisto paskirti antibakteriniai arba antivirusiniai vaistai gali veiksmingai sumažinti bakterijų kiekį. Taip pat gali padėti po nosies lašėjimo slopinimas dekongestantais arba fiziologiniais nosies purškalais. Norint sumažinti bakterijų kiekį burnoje, labai svarbu laikytis geros burnos higienos, įskaitant reguliarų dantų valymą šepetėliu ir siūlu.
Be to, labai svarbu išlikti hidratuotam, nes tai padeda išsklaidyti gleives ir skatina seilių gamybą, kurios natūraliai valo burną. Jei dažnai kenčiate nuo sinusų ar gerklės infekcijų, pasikonsultavę su otolaringologu galėsite atlikti specialų įvertinimą ir imtis atitinkamų priemonių, kad būtų pašalintos pagrindinės halitozės priežastys.
Virškinimo sutrikimai
Virškinimo sutrikimai yra labai svarbūs halitozės išsivystymui, į kuriuos dažnai neatsižvelgiama siekiant gaivaus burnos kvapo. Kai virškinimo sistema neveikia geriausiai, gali susidaryti lakiųjų sieros junginių (LDS), kurie, kaip žinia, sukelia blogą burnos kvapą. Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) yra puikus pavyzdys, kai skrandžio rūgštys ir nesuvirškintos maisto dalelės patenka atgal į stemplę. Tai ne tik dirgina stemplės gleivinę, bet ir išskiria kvapą skleidžiančias dujas, kurias galima iškvėpti.
Be to, dėl plonojo žarnyno bakterijų pertekliaus (SIBO) maistas gali per daug fermentuotis ir susidaryti dujos, kurios sukelia halitozę. Jūsų žarnyno mikrobiotos pusiausvyros sutrikimas gali dar labiau paaštrinti šią situaciją, leisdamas klestėti kenksmingoms bakterijoms, kurios dar labiau padidina VSC gamybą. Helicobacter pylori infekcijos sukeltos pepsinės opos taip pat siejamos su blogu burnos kvapu, nes bakterijos išskiria nemalonius kvapus.
Su virškinimu susijusiam kvapui iš burnos šalinti reikia kruopštaus požiūrio. Turėtumėte apsvarstyti galimybę koreguoti mitybą, pavyzdžiui, sumažinti rūgščių ir fermentuojamų maisto produktų kiekį. Mikrobų pusiausvyrą gali atkurti probiotikų papildai. Pasikonsultavus su sveikatos priežiūros specialistu dėl tinkamos diagnozės ir pritaikyto gydymo plano, užtikrinamas veiksmingas virškinimo sutrikimų valdymas, taip sumažinant jų poveikį kvėpavimo kokybei.
Diabetas ir kitos ligos
Diabetas daro didelę įtaką burnos sveikatai ir prisideda prie halitozės atsiradimo. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje skatina bakterijų dauginimąsi, ypač burnos ertmėje. Šios bakterijos metabolizuoja cukrų ir gamina lakiuosius sieros junginius, kurie yra pagrindiniai blogo kvapo iš burnos kaltininkai. Be to, cukrinis diabetas dažnai sukelia kserostomiją, t. y. burnos džiūvimą, kuris dar labiau sustiprina halitozę, nes sumažėja seilių srautas. Seilės veikia kaip natūrali valymo priemonė, nuplaunanti maisto daleles ir ribojanti bakterijų kaupimąsi. Nesant pakankamai seilių, labai padidėja halitozės rizika.
Blogą burnos kvapą gali sukelti ir kitos būklės. Lėtinė inkstų liga (LIL) – viena iš tokių būklių, kai dėl susilpnėjusios inkstų funkcijos kraujyje kaupiasi karbamidas. Dėl karbamido skilimo susidaro amoniakas, kuris suteikia specifinį kvapą, vadinamą „ureminiu fetoru”. Kepenų cirozė taip pat gali sukelti halitozę – dėl susikaupusio dimetilsulfido susidaro saldus, pelėsių kvapas, vadinamas „fetor hepaticus”. Dėl gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) skrandžio rūgštys patenka į burnos ertmę, todėl atsiranda rūgštus burnos kvapas. Norint veiksmingai spręsti halitozės problemą ir užtikrinti gerą burnos ertmės ir sistemos sveikatą, labai svarbu nustatyti ir spręsti šias pagrindines sveikatos problemas.
Veiksmingos priemonės nuo burnos
Svarbu suprasti halitozės priežastis, tačiau lygiai taip pat svarbu ją šalinti veiksmingomis priemonėmis. Pirma, užtikrinkite idealią burnos higieną: du kartus per dieną valykite dantis dantų pasta su fluoru ir dantų siūlu, kad pašalintumėte tarpdančių apnašas. Apsvarstykite galimybę naudoti liežuvio grandiklį, kad veiksmingai sumažintumėte lakiųjų sieros junginių, kurie sukelia blogą kvapą. Naudokite antibakterinį burnos skalavimo skystį, kurio sudėtyje yra chlorheksidino, cetilpiridinio chlorido arba eterinių aliejų, kad sumažintumėte burnos bakterijų kiekį.
Mitybos pokyčiai taip pat gali padėti įveikti halitozę. Vartokite daugiau vandens, kad padidintumėte seilių srautą, kuris natūraliai valo burnos ertmę. Kramtykite becukrę kramtomąją gumą, kad paskatintumėte seilių išsiskyrimą ir dar labiau praskiestumėte VSC. Venkite maisto produktų, kuriuose yra daug sieros, pavyzdžiui, česnakų ir svogūnų, sumažinkite kofeino ir alkoholio, kurie gali sukelti burnos džiūvimą.
Dėl nuolatinės halitozės kreipkitės į odontologą. Jie gali rekomenduoti tokį gydymą kaip dantų šalinimas ir šaknų obliavimas, kad būtų pašalintos periodonto ligos, kurios yra dažna pagrindinė priežastis. Kai kuriais atvejais probiotikai gali būti naudingi atkuriant burnos mikrobiotos pusiausvyrą. Klinikiniai tyrimai rodo, kad Lactobacillus salivarius gali sumažinti VSC.
