Jums gali būti įdomu, kad laimės siekis paradoksaliai gali padidinti stresą. Turint omenyje visuomenės lūkesčius ir nuolatinį kuruojamo gyvenimo vaizdų antplūdį socialinėje žiniasklaidoje, lengva jaustis, kad jums nepavyksta to pasiekti. Šis spaudimas dažnai sukelia nerimą, nes stengiatės atitikti nerealius sėkmės kriterijus. Baimė pralaimėti gali sustiprinti netinkamumo jausmą ir priversti jus abejoti savo pasirinkimais. Bet kas, jei yra kitoks požiūris į laimę, kuris galėtų palengvinti šią naštą? Tai gali pakeisti viską, ką, jūsų manymu, žinote apie pasitenkinimą.
Visuomenės lūkesčiai ir spaudimas
Kai gyvenate, visuomenės lūkesčiai ir spaudimas dažnai būna labai svarbūs ir formuoja jūsų laimės suvokimą. Gali būti, kad jus bombarduoja pranešimai apie tai, kaip atrodo sėkmė – ar tai būtų prestižinis darbas, ar ideali šeima, ar tam tikras gyvenimo būdas. Šie išoriniai kriterijai gali sukelti skubos jausmą, verčiantį jus siekti tikslų, kurie gali iš tikrųjų neatitikti jūsų vidinio „aš”.
Galite jausti palyginimų svorį, nesvarbu, ar tai darytumėte per socialinę žiniasklaidą, ar artimiausioje aplinkoje. Kai matote, kad kiti, regis, klesti, tai gali sustiprinti jūsų nepilnavertiškumo jausmą, todėl galite suabejoti savo pasirinkimais ir laime. Nuolatinis lyginimas gali išvarginti, dėl to galite būti prislėgti ir įsitempę.
Užuot sutelkę dėmesį į tai, kas jus daro iš tikrųjų laimingus, galite pradėti siekti kažkieno kito įsivaizduojamo pasitenkinimo. Šis siekis dažnai sukelia nerimą, nes stengiatės pateisinti lūkesčius, kurie net nėra jūsų lūkesčiai. Atpažinti šį spaudimą yra pirmas žingsnis susigrąžinant laimę. Nustatydami savo sėkmės ir džiaugsmo standartus, galite sumažinti dalį streso ir sutelkti dėmesį į tai, kas jums iš tiesų svarbu.
Mitas apie laimę
Daugelis žmonių persekioja laimės idėją, manydami, kad ji yra fiksuotas tikslas, o ne sklandi kelionė. Galbūt manote, kad pasiekus tam tikrus etapus,pavyzdžiui, gavus darbą, nusipirkus namą ar sukūrus šeimą, laimė ateis savaime. Tačiau dėl tokio įsitikinimo galite nusivilti. Gyvenimas yra nenuspėjamas, o svarbūs įvykiai dažnai sukelia stresą.
Laimė yra ne nuolatinė būsena, o trumpalaikių akimirkų virtinė. Galite jaustis laimingi leisdami laiką su draugais ar siekdami asmeninio tikslo, tačiau šie jausmai gali greitai išblėsti. Kai savo laimę susiejate su konkrečiais rezultatais, rizikuojate jaustis nepatenkinti, kai gyvenimas klostosi ne taip, kaip planuota.
Be to, laimės siekimas kaip galutinio tikslo gali sukelti nerimą ir stresą. Gali būti, kad nuolat sieksite daugiau ir galvosite: „Būsiu laimingas, kai…” Tokia mąstysena verčia jus susitelkti į ateitį ir neleidžia vertinti dabarties. Pripažindami laimę kaip kelionę su pakilimais ir nuosmukiais, galite išmokti priimti mažus džiaugsmus pakeliui, sumažinti stresą ir pagerinti bendrą savijautą.
Lyginimas ir socialinė žiniasklaida
Socialinės žiniasklaidos platformos sustiprina natūralų polinkį lygintis su kitais, sukurdamos tobulumo iliuziją, kuri gali sukelti didelį stresą. Naršydami po kuruojamas nuotraukas ir įrašus, dažnai jaučiate, kad visi kiti gyvena idealų gyvenimą. Šis nuolatinis poveikis gali iškreipti jūsų savivaizdį ir pakurstyti nerimą dėl to, kad neatitinkate savo galimybių. Galite suabejoti savo pasiekimais, santykiais ar net išvaizda, remdamiesi tuo, ką matote internete.
Galbūt pradėsite manyti, kad laimė yra susijusi su išorine sėkme, todėl imsite siekti dalykų, kurie neatitinka jūsų tikrųjų vertybių. Kiekvienas „patinka”, bendrinimas ar komentaras gali atrodyti kaip jūsų vertės patvirtinimas, bet kai šie skaičiai neatitinka jūsų lūkesčių, apima nusivylimas.
Be to, galite pastebėti, kad jūsų nuotaika svyruoja priklausomai nuo bendravimo internete. Jei ką nors paskelbėte ir nesulaukėte tokio dėmesio, kokio tikėjotės, galite jaustis nuvertinti. Būtina prisiminti, kad socialinėje žiniasklaidoje dažnai rodomos tik svarbiausios akimirkos, o ne užkulisių kovos. Norėdami susigrąžinti savo laimę, sutelkite dėmesį į savo kelionę, o ne lyginkite ją su kitų išfiltruotais gyvenimais.
Baimė praleisti
Baimė praleisti (FOMO) gali būti galinga jėga, verčianti jus nuolat ieškoti naujų patirčių ar socialinių ryšių. Gali būti, kad naršysite socialiniuose tinkluose ir stebėsite, kaip draugai mėgaujasi renginiais, į kuriuos nebuvote pakviesti arba kuriuose negalėjote dalyvauti. Dėl to galite jausti nerimą ir nepilnavertiškumą, nes lyginate savo gyvenimą su kitų svarbiausiais įvykiais.
Dėl FOMO dažnai susidaro ciklas, kai jaučiatės priversti dalyvauti veikloje vien tam, kad nesijaustumėte nuošalyje. Galite prisiimti pernelyg daug įsipareigojimų, žongliruoti keliais planais, kad visada būtumėte informuoti. Šis nuolatinis spaudimas gali sukelti stresą ir perdegimą, todėl bus sunku mėgautis akimirkomis, kurias iš tikrųjų patirsite.
Užuot mėgavęsi savo laiku, nuolat galvojate apie tai, ko jums trūksta arba kur turėtumėte būti. Gali būti, kad net praleisite svarbų rūpinimąsi savimi ar poilsio laiką, nustumdami į šalį savo poreikius ir stengdamiesi suspėti į kitą socialinį renginį. Labai svarbu atpažinti šį modelį; svarbu teikti pirmenybę savo gerovei, o ne baimei praleisti laiką. Vienatvės puoselėjimas ir džiaugsmo ieškojimas savo draugijoje gali padėti sumažinti šį stresą ir padėti gyventi visavertiškesnį gyvenimą.
Perfekcionizmas ir jo našta
Perfekcionizmas gali atrodyti kaip nesibaigiantis siekis, kai niekas, ką darote, niekada neatrodo pakankamai gerai. Gali būti, kad nuolat siekiate nepasiekiamų standartų, o tai gali atimti jūsų energiją ir džiaugsmą. Užuot džiaugęsi pasiekimais, sutelksite dėmesį į tai, ko trūksta, ir dėl to jausitės nevisaverčiai. Šis nepaliaujamas siekis gali sukelti nemažai streso jūsų gyvenime.
Kai keliate tokius didelius lūkesčius, jus gali paralyžiuoti nesėkmės baimė. Ši baimė gali trukdyti jums rizikuoti ar išbandyti naujus dalykus, todėl liksite įstrigę savo komforto zonoje. Dažnai lyginate save su kitais, o tai tik sustiprina nepilnavertiškumo jausmą. Galite galvoti: „Jei to nepadarysiu tobulai, vadinasi, apskritai neturėčiau to daryti”, o tai gali lemti atidėliojimą ir praleistas galimybes.
Be to, perfekcionizmas gali paveikti jūsų santykius. Galite tikėtis, kad kiti atitiks jūsų standartus, o tai gali sukelti trintį ir nusivylimą, kai jie neišvengiamai jų neatitiks. Užuot mėgavęsi akimirka, galvojate, kaip viskas galėtų būti geriau. Šios naštos pripažinimas yra pirmas žingsnis link sveikesnio balanso ir netobulumo grožio.
Emocinio atsparumo iššūkiai
Siekdami tobulumo galite jaustis emociškai išsekę, todėl sunkiau atsigauti po nesėkmių. Kai nuolat siekiate idealo, jus gali užvaldyti stresas ir nerimas, o tai gali sumažinti jūsų emocinį atsparumą. Vietoj to, kad į iššūkius žiūrėtumėte kaip į galimybes tobulėti, galite juos vertinti kaip nesėkmes, todėl gali užsisukti negatyvumo ratas, kurį sunku nutraukti.
Galite pastebėti, kad jūsų savivertė tampa susijusi su jūsų pasiekimais. Dėl šio ryšio gali būti sunku atsigauti po nusivylimų, nes jaučiatės taip, tarsi susidurtumėte ne tik su nesėkme, bet ir su asmenine nesėkme. Norint ugdyti emocinį atsparumą, reikia keisti mąstyseną. Turite pripažinti, kad nesėkmės yra natūrali gyvenimo dalis, o ne jūsų vertės atspindys.
Užuojautos sau praktikavimas gali padėti išsiugdyti šį atsparumą. Leisdami sau pajusti savo emocijas be vertinimo, sukursite erdvę mokytis ir augti. Netobulumų priėmimas taip pat gali padėti įgyti sveikesnę perspektyvą. Užuot siekę tobulumo, sutelkite dėmesį į pažangą ir nepamirškite, kad galima prašyti pagalbos, kai jos reikia.
Dėmesio sutelkimas į gerovę
Ieškant laimės, persiorientavimas nuo pasiekimų prie bendros gerovės gali būti permainingas. Užuot vertinę savo vertę pagal pasiekimus ar etapus, pagalvokite, kas iš tiesų puoselėja jūsų protą, kūną ir dvasią. Pakeitę požiūrį galėsite teikti pirmenybę veiklai, kuri skatina džiaugsmą, ryšį ir vidinę ramybę.
Pradėkite nuo to, kas jums teikia pasitenkinimą. Ar leidžiate laiką su artimaisiais, užsiimate pomėgiais, ar praktikuojate sąmoningumą? Priimkite šias patirtis kaip neatsiejamą savo gerovės dalį, o ne kaip paprasčiausią trukdį siekti savo tikslų. Kai sutelksite dėmesį į gerovę, labiau tikėtina, kad išsiugdysite pasitenkinimo jausmą, kuris nepriklauso nuo išorinio patvirtinimo.
Be to, praktikuokite užuojautą sau. Pripažinkite, kad gali būti blogų dienų ir kad jūsų vertę lemia ne produktyvumas. Kai leisite sau paprasčiausiai būti, pastebėsite, kad streso mažėja, o laimė tampa natūraliu šalutiniu produktu.
Galiausiai perėjimas prie geros savijautos skatina tvaresnį ir visapusiškesnį požiūrį į gyvenimą. Teikdami pirmenybę savo psichinei ir emocinei sveikatai, atrasite, kad laimė yra ne tikslas, o kelionė, kurios pagrindas – savęs priėmimas ir pasitenkinimas.
Dažnai užduodami klausimai
Kaip efektyviai išmatuoti savo laimę?
Savo laimę galite matuoti kasdien apmąstydami savo jausmus, vesdami dienoraštį arba naudodamiesi skalėmis nuo 1 iki 10. Reguliariai stebėkite save ir atkreipkite dėmesį į tai, kas jūsų gyvenime kelia džiaugsmą ar stresą.
Kokį vaidmenį laimėje atlieka dėkingumas?
Dėkingumas vaidina didžiulį vaidmenį jūsų laimei. Kai sutelkiate dėmesį į tai, ką vertinate, keičiate savo požiūrį ir skatinate teigiamas emocijas. Tai padeda atpažinti tai, kas gera jūsų gyvenime, ir pagerina bendrą savijautą.
Ar yra kultūrinių skirtumų siekiant laimės?
Taip, yra didelių kultūrinių skirtumų siekiant laimės. Vienose kultūrose pirmenybė teikiama individualiems pasiekimams, kitose – bendruomenei ir santykiams. Suprasdami šiuos skirtumus, galėsite įvertinti įvairius požiūrius į tai, ką iš tikrųjų reiškia laimė.
Kaip padėti draugams, kovojantiems su laime?
Draugus, kovojančius su laime, galite palaikyti aktyviai išklausydami, padrąsindami, dalydamiesi teigiama patirtimi ir būdami šalia. Priminkite jiems, kad normalu jaustis prislėgtiems, ir padėkite atrasti mažų džiaugsmų kasdieniame gyvenime.
Kokie greiti patarimai, kaip sumažinti su laime susijusį stresą?
Norėdami sumažinti su laime susijusį stresą, giliai kvėpuokite, dėkokite ir išsikelkite realius tikslus. Užsiimkite fizine veikla, būkite gamtoje ir bendraukite su artimaisiais. Atminkite, kad kartais galite jaustis prislėgti.
