Gali būti, kad abejojate savo verte dažniau, nei norėtumėte, ir tai nenuostabu. Savivertės problemų gali kilti dėl vaikystėje įgytos patirties, visuomenės lūkesčių ir nepaliaujamo lyginimo, su kuriuo susiduriame šiandien. Kai susiduriate su šiomis įtakomis, labai svarbu suvokti, kaip jos formuoja jūsų savęs suvokimą. O kas, jei galėtumėte atskleisti šių jausmų šaknis ir pradėti keisti savo mąstyseną? Supratimas, kokie veiksniai tai lemia, gali būti raktas į tai, kaip pakeisti savivertę ir susigrąžinti savigarbos jausmą.
Savivertės supratimas
Daugelis žmonių nepakankamai įvertina savigarbos svarbą savo gyvenime. Galbūt to nesuvokiate, bet savigarba daro įtaką tam, kaip vertinate save, savo gebėjimus ir priimamus sprendimus. Tai tas vidinis balsas, kuris jus arba padrąsina, arba atbaido, daro įtaką jūsų pasitikėjimui savimi ir motyvacijai. Kai jūsų savivertė sveika, esate labiau linkę rizikuoti ir siekti tikslų, nes žinote, kad esate jų verti.
Kita vertus, žema savivertė gali jus stabdyti. Ji gali paskatinti neigiamą savęs vertinimą, verčiantį abejoti savo gebėjimais ir verte. Gali būti, kad vengsite iššūkių, bijodami nesėkmės ar kitų žmonių vertinimo. Šis ciklas gali būti varginantis ir labai apriboti jūsų galimybes.
Suprasti savigarbą reiškia pripažinti, kad ji nėra pastovus bruožas; ji gali svyruoti priklausomai nuo patirties ir suvokimo. Galite puoselėti ir gerinti savo savivertę teigiamais savęs patvirtinimais, išsikeldami realius tikslus ir apsupdami save palaikančiais žmonėmis. Labai svarbu priimti savo stipriąsias puses ir pripažinti silpnąsias. Suprasdami savigarbą, galite žengti pirmą žingsnį link sveikesnio ir visavertiškesnio gyvenimo.
Vaikystėje patirtų išgyvenimų poveikis
Vaikystės patirtis yra labai svarbi formuojant jūsų savivertę. Nuo pat gimimo aplinka ir bendravimas daro įtaką tam, kaip vertinate save. Jei augote palaikančiuose namuose, kur jūsų pasiekimai buvo pripažįstami, o jausmai patvirtinami, tikėtina, kad išsiugdysite sveiką savivertės jausmą. Kita vertus, jei susidūrėte su kritika ar aplaidumu, tokia patirtis gali sukelti nepilnavertiškumo jausmą.
Ankstyvieji santykiai su globėjais ir bendraamžiais moko, kaip orientuotis socialinėse situacijose ir įvertinti savo vertę. Teigiamas pastiprinimas gali sustiprinti pasitikėjimą savimi, o neigiamas bendravimas, pavyzdžiui, patyčios ar nuolatinis lyginimas, gali įskiepyti menkavertiškumo jausmą. Šią patirtį galite internalizuoti, manydami, kad nesate pakankamai geri, ir tai jus gali persekioti ir suaugus.
Be to, traumuojantys įvykiai vaikystėje gali sukurti ilgalaikius emocinius randus, kurie turi įtakos jūsų savigarbai. Tai, kaip susidorojate su šiais įvykiais, lemia jūsų gebėjimą susidoroti su vėlesniais gyvenimo iššūkiais. Vaikystėje patirtų išgyvenimų įtakos pripažinimas yra labai svarbus, kad suprastumėte savo savivertės problemas, ir tai gali būti pirmas žingsnis gydant ir atkuriant savivertę.
Socialinės žiniasklaidos vaidmuo
Šiuolaikiniame skaitmeniniame amžiuje socialinė žiniasklaida daro didžiulę įtaką jūsų savigarbai, dažnai lemia tai, kaip vertinate save ir kitus. Slenkate per begalę kanalų, kuriuose pilna kuruotų vaizdų, filtruotų akimirkų ir, atrodytų, tobulų gyvenimų. Lengva lyginti savo realybę su šiais vaizdais, o tai sukelia netinkamumo jausmą. Kiekvienas „patinka” ar komentaras gali pakelti nuotaiką, bet dėl patvirtinimo nebuvimo galite suabejoti savo verte.
Gali būti, kad ieškosite pritarimo arba bandysite atitikti idealą, kuris neatspindi to, kas iš tikrųjų esate. Spaudimas palaikyti tam tikrą internetinį įvaizdį gali būti pribloškiantis, todėl gali būti sunku priimti savo autentiškąjį „aš”. Be to, neigiami komentarai ar kibernetinės patyčios gali smarkiai paveikti jūsų savivertę ir palikti ilgalaikius randus.
Visuomenės lūkesčiai ir spaudimas
Spaudimas atitikti visuomenės lūkesčius gali taip pat pakenkti jūsų savigarbai, kaip ir socialinės žiniasklaidos įtaka. Dažnai jaučiate svorį to, ką visuomenė laiko „normaliu” ar „sėkmingu”, nesvarbu, ar tai susiję su jūsų karjera, santykiais, ar išvaizda. Šie lūkesčiai gali sukurti nesibaigiantį lyginimo ratą, todėl, jei jų neatitinkate, jaučiatės nevisaverčiai.
Kai nuolat siekiate šių idealų, lengva pamiršti savo vertybes ir siekius. Gali paaiškėti, kad keičiate savo pasirinkimus ir elgseną vien tam, kad pritaptumėte, o tai gali sukelti pasipiktinimą ir nepasitikėjimą savimi. Šis neatitikimas tarp to, kas esate, ir to, kuo visuomenė nori, kad būtumėte, gali pakirsti jūsų savivertę.
Be to, visuomenės normos dažnai nurodo, kaip turėtumėte atrodyti, elgtis ir net jaustis. Dėl spaudimo atitikti šiuos vaidmenis galite jaustis taip, tarsi niekada nebūtumėte pakankamas, kad ir kaip stengtumėtės. Atminkite, kad labai svarbu teikti pirmenybę savo laimei ir gerovei, o ne išoriniam patvirtinimui. Atpažindami ir kvestionuodami šį visuomenės spaudimą, galite pradėti puoselėti sveikesnį savęs vertinimą ir priimti savo autentiškąjį „aš”.
Psichologiniai veiksniai
Daugybė psichologinių veiksnių prisideda prie savivertės problemų, dažnai jie persipina ir sustiprina savo poveikį. Vienas svarbiausių veiksnių yra neigiamas kalbėjimas apie save. Galite atsidurti griežtos savikritikos rate , kuris gali iškreipti jūsų savivaizdį ir sustiprinti nepilnavertiškumo jausmą. Šis vidinis dialogas gali būti susijęs su praeities patirtimi, įskaitant vaikystėje patirtas traumas ar patyčias, kurios formuoja jūsų požiūrį į save.
Kitas svarbus veiksnys yra perfekcionizmas. Jei keliate sau nerealiai aukštus reikalavimus, galite nuolat jausti, kad jų nesilaikote. Tai gali sukelti nuolatinį nepasitenkinimą ir įsitikinimą, kad jūsų vertė priklauso nuo jūsų pasiekimų. Be to, labai svarbus vaidmuo tenka socialiniam palyginimui. Lygindami save su kitais, ypač socialinės žiniasklaidos amžiuje, galite jaustis nevisaverčiai, nors ir žinote, kad kiti dažnai pateikia kuruotas savo gyvenimo versijas.
Galiausiai, pagrindinės psichikos sveikatos problemos, tokios kaip nerimas ar depresija, gali dar labiau paaštrinti savivertės problemas. Šios būklės gali iškreipti jūsų požiūrį, todėl sunkiau įžvelgti savo stipriąsias puses ir pasiekimus. Šių psichologinių veiksnių supratimas gali būti pirmas žingsnis sprendžiant savivertės problemas.
Savivertės gerinimo strategijos
Galiausiai praktikuokite užuojautą sau. Elkitės su savimi taip, kaip elgtumėtės su draugu – pripažinkite savo sunkumus be griežto vertinimo. Derindami šias strategijas palaipsniui stiprinsite savo vertės jausmą, todėl galėsite priimti savo unikalias stiprybes ir savybes. Atminkite, kad tai kelionė, todėl būkite kantrūs.
Dažnai užduodami klausimai
Ar savivertės problemos gali sukelti fizinės sveikatos problemų?
Taip, savigarbos problemos gali sukelti fizinės sveikatos problemų. Kai jaučiatės nevisaverčiai, padidėja streso lygis, todėl gali skaudėti galvą, sutrikti miegas ar atsirasti nuovargis. Teikdami pirmenybę savo savivertei galite pagerinti tiek psichinę, tiek fizinę savijautą.
Ar yra specifinių žemos savivertės požymių suaugusiesiems?
Suaugusieji gali pastebėti žemos savivertės požymių, pavyzdžiui, nuolatinę savikritiką, sunkumus priimti komplimentus, vengti iššūkių ir jaustis neverti. Toks elgesys gali atskleisti gilesnius nesaugumo jausmus, darančius įtaką santykiams ir bendrai savijautai.
Kaip kultūriniai skirtumai veikia savivertės suvokimą?
Kultūriniai skirtumai lemia savivertės suvokimą. Kai kuriose kultūrose bendruomenės ir šeimos pripažinimas yra svarbesnis, o kitose akcentuojami asmeniniai pasiekimai. Šios skirtingos vertybės daro įtaką jūsų savigarbai ir tam, kaip vertinate asmeninę sėkmę ir nesėkmę.
Ar yra genetinis savivertės lygio komponentas?
Taip, moksliniai tyrimai rodo, kad savivertės lygis priklauso nuo genetinio komponento. Gali būti, kad iš tėvų paveldėjote bruožus, kurie daro įtaką jūsų savęs suvokimui, formuoja jūsų pasitikėjimą savimi ir bendrą savivertę visą gyvenimą.
Ar naminiai gyvūnai gali daryti teigiamą įtaką mūsų savivertei?
Naminiai gyvūnai gali padidinti jūsų savivertę suteikdami besąlygišką meilę ir draugystę. Jie skatina įsitraukti į veiklą, skatina rutiną ir padeda jaustis reikalingam – visa tai stiprina bendrą vertės jausmą.
