Storosios žarnos uždegimas, dar vadinamas kolitu, gali kilti dėl uždegiminių žarnyno ligų, tokių kaip opinis kolitas ir Krono liga, taip pat dėl infekcijų, išeminio sužalojimo ir vaistų sukeltų reakcijų. Jums pasireikš tokie simptomai kaip nuolatinis pilvo skausmas, skubus viduriavimas ir galbūt kraujavimas iš tiesiosios žarnos. Priežastys gali būti genetinė įtaka, imuninės reguliacijos sutrikimai, aplinkos veiksniai ir šalutinis vaistų, pavyzdžiui, NVNU ar antibiotikų, poveikis. Gydant daugiausia dėmesio skiriama priešuždegiminiams vaistams, mitybos koregavimui, streso valdymui ir kartais probiotikams, siekiant nuodugniai kontroliuoti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Toliau gilindamiesi atrasite išsamias šios sudėtingos būklės veiksmingo valdymo strategijas.
Kolito supratimas
Kodėl labai svarbu suprasti, kas yra kolitas? Suprasti kolitą labai svarbu, nes jis susijęs su storosios žarnos vidinės gleivinės uždegimu, kuris nesuvaldytas gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų. Turėsite atpažinti skirtumus tarp opinio kolito ir Krono ligos, kurios abi priskiriamos uždegiminėms žarnyno ligoms (IBD). Ypač opinis kolitas pažeidžia gaubtinę ir tiesiąją žarną, o Krono liga gali paveikti bet kurią virškinamojo trakto dalį.
Analizuodami kolitą, turėtumėte sutelkti dėmesį į patofiziologiją, kuri apima nenormalų imuninį atsaką, kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja storosios žarnos audinius. Klinikiniai duomenys rodo, kad šis uždegimas sukelia tokius simptomus kaip viduriavimas, pilvo skausmas ir kraujavimas iš tiesiosios žarnos. Histologiškai tiriant dažnai aptinkami kriptos abscesai ir opos.
Be to, svarbu suprasti, kaip liga progresuoja. Negydant , kolitas gali padidinti storosios žarnos vėžio riziką ir sukelti sunkių komplikacijų, tokių kaip toksinė megakolonija. Įrodymais pagrįstu gydymu, įskaitant aminosalicilatus, kortikosteroidus ir biologinius vaistus, siekiama sumažinti uždegimą ir sukelti remisiją. Suprasdami šiuos esminius dalykus, galėsite geriau suvokti šios būklės sudėtingumą.
Bendrosios priežastys
Norint tiksliai diagnozuoti ir gydyti kolitą, labai svarbu suprasti dažniausiai pasitaikančias jo priežastis. Turite suprasti, kad kolitas, storosios žarnos uždegimas, gali kilti dėl įvairių etiologinių veiksnių. Viena pagrindinių priežasčių yra uždegiminė žarnyno liga (IBD), kuriai priklauso Krono liga ir opinis kolitas. Šios ligos atsiranda dėl sudėtingos genetinio polinkio, imuninės reguliacijos sutrikimų ir aplinkos veiksnių sąveikos. Jūsų genetinė sandara gali padidinti polinkį į šias ligas ir sukelti netinkamą imuninį atsaką į žarnyno florą.
Kita priežastis – išeminis kolitas, kuris atsiranda, kai sumažėja storosios žarnos kraujotaka, dažnai dėl aterosklerozės, hipotenzijos ar embolijos. Dėl sumažėjusios perfuzijos pažeidžiami audiniai ir kyla uždegimas.
Be to, svarbus veiksnys yra vaistų sukeltas kolitas. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), antibiotikai ir tam tikri chemoterapiniai preparatai gali pažeisti apsauginį gleivinės barjerą ir sukelti uždegimą. Taip pat galite susidurti su spinduliniu kolitu, kuris atsiranda dėl spindulinės terapijos, nukreiptos į dubens ar pilvo sritis ir pažeidžiančios storosios žarnos gleivinę.
Galiausiai, autoimuninės ligos, tokios kaip vilkligė ar vaskulitas, dėl sisteminio uždegimo gali sukelti kolitą. Šių priežasčių nustatymas atliekant klinikinį įvertinimą ir diagnostinius tyrimus garantuoja tikslingas gydomąsias intervencijas ir gerina pacientų gydymo rezultatus.
Infekcijos ir kolitas
Infekcijoms tenka pagrindinis vaidmuo vystantis kolitui, dažnai jos yra tiesioginės storosios žarnos uždegimo kaltininkės. Kai patogeninės bakterijos, pavyzdžiui, Escherichia coli ar Salmonella, įsiskverbia į jūsų gaubtinę žarną, jos sukelia imuninį atsaką, dėl kurio kyla uždegimas. Šios bakterijos išskiria toksinus, kurie pažeidžia gleivinės gleivinę ir sukelia opas bei dirginimą. Virusinės infekcijos, ypač sukeltos citomegaloviruso, taip pat gali sukelti kolitą, ypač jei jūsų imuninė sistema yra nusilpusi. Ši viruso atmaina pasinaudoja susilpnėjusia gynybine sistema ir sukelia simptominį uždegimą.
Parazitinės infekcijos, pavyzdžiui, sukeltos Entamoeba histolytica, yra liūdnai pagarsėjusios tuo, kad sukelia amebinį kolitą. Šis pirmuonis įsiskverbia į žarnyno sienelę, sukeldamas audinių nekrozę ir opas. Svarbu tai, kad tyrimai rodo, jog infekcinis kolitas gali sukelti ūmius simptomus, tokius kaip viduriavimas, pilvo skausmas ir karščiavimas, atspindinčius uždegiminių žarnyno ligų klinikinį vaizdą.
Tokios diagnostikos priemonės, kaip išmatų pasėliai ir polimerazės grandininės reakcijos (PGR) tyrimai, yra labai svarbios nustatant šių infekcijų sukėlėjus. Nustačius infekciją, būtina taikyti tikslinį antimikrobinį gydymą ir infekcijai išnaikinti naudoti tokius antibiotikus kaip ciprofloksacinas ar metronidazolas. Labai svarbu anksti įsikišti, nes negydomas infekcinis kolitas gali išsivystyti į sunkias komplikacijas, įskaitant perforaciją ir sepsį, reikalaujančias skubios medicininės pagalbos.
Lėtinių ligų poveikis
Lėtinės ligos, tokios kaip Krono liga ir opinis kolitas, daro didelę įtaką gaubtinės žarnos uždegimui, dažnai sukeliančiam nuolatinius ir varginančius simptomus. Šioms uždegiminėms žarnyno ligoms (IBD) būdingas lėtinis virškinamojo trakto uždegimas , pirmiausia pažeidžiantis gaubtinę žarną. Pastebėsite, kad Krono liga gali sukelti uždegimą bet kurioje virškinamojo trakto vietoje, o opinis kolitas apsiriboja gaubtine ir tiesiąja žarna. Šis nuolatinis uždegimas sukelia tokius simptomus kaip pilvo skausmas, viduriavimas ir kraujavimas iš tiesiosios žarnos.
IBD patofiziologija susijusi su netinkamu imuniniu atsaku į genetinį polinkį turinčių asmenų žarnyno mikrobiotą. Pastebėsite, kad sutrinka tiek įgimtos, tiek adaptyvios imuninės sistemos mechanizmų veikla, todėl užsitęsia uždegimas. Citokinai, tokie kaip naviko nekrozės faktorius alfa (TNF-alfa) ir interleukinai, atlieka pagrindinį vaidmenį palaikant šį uždegiminį atsaką. Krono ligos atveju uždegimas gali prasiskverbti į gilesnius žarnos sienelės sluoksnius ir sukelti tokias komplikacijas kaip susiaurėjimai ir fistulės.
Diagnostinis įvertinimas dažnai apima endoskopiją, histologinę analizę ir vaizdinius tyrimus uždegimo sunkumui įvertinti. Turėtumėte žinoti, kad IBD gydymas apima daugiadisciplininį požiūrį. Norint sušvelninti lėtinio uždegimo poveikį ir pagerinti gyvenimo kokybę, būtina koreguoti mitybą, keisti gyvenimo būdą ir reguliariai stebėti.
Vaistų sukeltas uždegimas
Nors vaistai yra labai svarbūs gydant įvairias ligas, kartais jie gali sukelti nenumatytą šalutinį poveikį: storosios žarnos uždegimą arba vaistų sukeltą kolitą. Ši būklė atsiranda, kai tam tikri vaistai sutrikdo subtilią žarnyno gleivinės gleivinės pusiausvyrą ir sukelia uždegimą. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), antibiotikai ir chemoterapiniai preparatai yra dažni kaltininkai. NVNU gali tiesiogiai dirginti storosios žarnos epitelį, todėl padidėja jo pralaidumas ir uždegimas. Kita vertus, antibiotikai gali pakeisti žarnyno mikrobiomą ir sukelti disbiozę bei vėlesnes uždegimines reakcijas.
Turite suprasti, kaip chemoterapiniai preparatai, ypač kontrolinių taškų inhibitoriai, gali sutrikdyti imuninę reguliaciją, sukeldami imunologinį kolitą. Yra įrodymų, kad medikamentų sukeltam kolitui būdingi histologiniai radiniai, tokie kaip kriptų abscesai, padidėjęs uždegiminis infiltratas ir epitelio pažeidimas. Labai svarbu nustatyti ir nutraukti žalą sukeliančią medžiagą, kad būtų sumažinta tolesnė žala. Kai kuriais atvejais kortikosteroidų ar imunosupresinės terapijos įvedimas gali palengvinti simptomus, nes sumažina uždegimą.
Labai svarbu nedelsiant pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistais dėl pritaikytų gydymo strategijų, nes ankstyva intervencija gali padėti išvengti komplikacijų. Suprasdami, kokiais mechanizmais vaistai sukelia kolitą, galėsite priimti informacija pagrįstus sprendimus ir kartu su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju dalyvauti priimant bendrus sprendimus.
Simptomų atpažinimas
Turėtumėte būti budrūs dėl bendrų įspėjamųjų storosios žarnos uždegimo požymių, tokių kaip nuolatinis pilvo skausmas, viduriavimas ir kraujavimas iš tiesiosios žarnos, kurie klinikiniais tyrimais patvirtinti kaip pagrindiniai indikatoriai. Labai svarbu anksti atpažinti šiuos simptomus, nes jie gali reikšti pagrindines ligas, tokias kaip opinis kolitas ar Krono liga, kurioms gali prireikti savalaikio medicininio įsikišimo. Kai šie simptomai paūmėja arba išlieka, būtina kreiptis į profesionalų sveikatos priežiūros specialistą, kad būtų išvengta komplikacijų ir pradėtos taikyti tinkamos gydymo strategijos.
Įprasti įspėjamieji požymiai
Storosios žarnos uždegimas, dar vadinamas kolitu, turi keletą bendrų įspėjamųjų požymių, kurie yra labai svarbūs ankstyvam atpažinimui. Galite pastebėti nuolatinį pilvo skausmą ar spazmus, rodančius storosios žarnos gleivinės sudirginimą ar patinimą. Šis diskomfortas dažnai susijęs su pakitusiais tuštinimosi įpročiais. Dažnas ir neatidėliotinas viduriavimas yra vyraujantis simptomas, atsirandantis dėl to, kad storoji žarna dėl uždegimo nesugeba efektyviai pasisavinti vandens. Ir atvirkščiai, gali atsirasti vidurių užkietėjimas, nes sutrinka storosios žarnos motorika.
Kraujavimas iš tiesiosios žarnos yra dar vienas svarbus požymis, dažnai pasireiškiantis kaip krauju pasruvusios išmatos arba hematochezija, kuri gali reikšti gleivinės išopėjimą. Kartu su šiais simptomais gali pasireikšti ir sisteminiai požymiai, tokie kaip karščiavimas ir nuovargis, atspindintys organizmo uždegiminę reakciją. Dėl lėtinio kraujo netekimo gali išsivystyti mažakraujystė, dėl kurios atsiranda blyškumas ir silpnumas.
Išmatų konsistencijos ir dažnumo pokyčiai, kartu su naktiniu tuštinimusi, yra labai svarbūs požymiai, kurių negalima nepastebėti. Ištyrus šiuos simptomus su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, galima atskirti kolitą nuo kitų virškinamojo trakto sutrikimų. Ankstyvas šių įspėjamųjų požymių atpažinimas garantuoja savalaikį įsikišimą. Atminkite, kad simptomai gali būti įvairūs, ir ne visiems pasireiškia visi simptomai. Norint veiksmingai kovoti su kolitu, svarbiausia stebėti savo kūno signalus.
Kada kreiptis pagalbos
Norint veiksmingai gydyti kolito simptomus ir išvengti komplikacijų, labai svarbu žinoti, kada kreiptis į gydytoją. Turėtumėte atidžiai stebėti, ar nėra požymių, rodančių, kad reikia profesionalaus įvertinimo. Nuolatinis viduriavimas, trunkantis ilgiau nei kelias dienas, ypač jei kartu su krauju ar pūliais, reikalauja neatidėliotinos pagalbos. Tokie simptomai gali rodyti sunkų uždegimą ar infekciją, todėl reikia tikslingos intervencijos.
Stebėkite, ar nėra sisteminių požymių, pavyzdžiui, karščiavimo, kuris gali rodyti platesnę uždegiminę reakciją. Nepaaiškinamas svorio kritimas ir nuovargis yra papildomi raudoni signalai, galintys reikšti malabsorbciją arba sunkų uždegimą. Jei jaučiate pilvo skausmą, kuris vis stiprėja arba tampa nebevaldomas, svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Tai gali reikšti tokias komplikacijas, kaip toksinė megakolonija ar perforacija, kurios yra kritinės ir reikalauja skubios pagalbos.
Atsižvelkite į simptomų dažnumą ir sunkumą, atsižvelgdami į savo ligos istoriją. Jei jums žinoma uždegiminės žarnyno ligos diagnozė , bet kokį simptomų paūmėjimą nedelsdami aptarkite su sveikatos priežiūros specialistu. Neatidėliokite kreipimosi į gydytoją, jei pastebėjote pablogėjusius simptomus. Ankstyva intervencija gali padėti sumažinti ilgalaikės žalos riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę taikant tinkamas gydymo strategijas.
Medicininė diagnozė
Norint efektyviai diagnozuoti storosios žarnos uždegimą, mediciniškai vadinamą kolitu, reikia išsamaus požiūrio, apimančio klinikinį įvertinimą, laboratorinius tyrimus ir vaizdinius tyrimus. Pirmiausia jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas atliks išsamią anamnezę ir fizinę apžiūrą. Šiame etape įvertins jūsų simptomus, mitybos įpročius ir neseniai įvykusių kelionių istoriją, nes tai gali būti esminė informacija apie galimas infekcines priežastis.
Gydytojas greičiausiai nurodys atlikti laboratorinius tyrimus, įskaitant bendrą kraujo tyrimą (BKT) ir išmatų tyrimus. Atlikus kraujo tyrimą gali būti nustatyta anemija arba padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių skaičius, rodantis uždegimą arba infekciją. Atlikus išmatų tyrimus galima aptikti ligų sukėlėjų, pavyzdžiui, bakterijų, virusų ar parazitų, ir taip paneigti infekcinį kolitą.
Norint atlikti išsamesnį įvertinimą, labai svarbu atlikti vaizdinius tyrimus, pavyzdžiui, kolonoskopiją arba sigmoidoskopiją. Šios procedūros leidžia tiesiogiai vizualizuoti gaubtinę žarną ir paimti biopsijos mėginius histopatologiniam tyrimui. Atlikus biopsiją, pagal audinių uždegimo pobūdį galima atskirti tokius kolito tipus kaip opinis kolitas ir Krono liga.
Be to, norint įvertinti uždegimo mastą ar komplikacijas, pavyzdžiui, abscesus ar perforacijas, gali būti naudojami neinvaziniai vaizdavimo metodai, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija. Visos šios diagnostikos priemonės kartu leidžia tiksliai nustatyti kolitą ir palengvina tinkamas gydymo strategijas.
Gydymo galimybės
Sprendžiant storosios žarnos uždegimo problemą, reikėtų apsvarstyti farmakologines intervencijas, pavyzdžiui, priešuždegiminius vaistus ir biologinį gydymą, kurie, kaip įrodyta, mažina simptomus ir skatina gleivinės gijimą. Be to, yra įrodymų, kad mitybos pokyčiai, pavyzdžiui, skaidulinių medžiagų vartojimo didinimas ir perdirbtų maisto produktų mažinimas, gali pastebimai paveikti uždegimo lygį. Gyvensenos pokyčių, įskaitant reguliarius fizinius pratimus ir streso valdymo metodus, integravimas gali dar labiau padidinti gydymo veiksmingumą ir pagerinti bendrus pacientų rezultatus.
Vaistai ir gydymas
Storosios žarnos uždegimo gydymas apima kruopštų požiūrį, kuris apima vaistus ir gydymo būdus, pritaikytus pagal pagrindinę priežastį ir būklės sunkumą. Pirmosios eilės farmakologinės intervencijos paprastai apima aminosalicilatus, tokius kaip mesalaminas, kurie mažina uždegimą slopindami leukotrienų sintezę ir šalindami laisvuosius radikalus. Vidutinio sunkumo ir sunkiais atvejais dėl stipraus priešuždegiminio poveikio vartojami kortikosteroidai, pavyzdžiui, prednizonas, tačiau dėl galimo nepageidaujamo poveikio nerekomenduojama jų vartoti ilgą laiką.
Imunosupresiniai vaistai, įskaitant azatiopriną ir metotreksatą, dažnai naudojami tada, kai pacientų atsakas į pradinį gydymą yra atsparus. Šie vaistai veikia slopindami limfocitų dauginimąsi, todėl slopina imuninį atsaką. Biologiniai gydymo būdai, pavyzdžiui, anti-TNF preparatai (pvz., infliksimabas), veikia konkrečius imuninės sistemos komponentus, todėl uždegimą galima valdyti tikslingiau.
Be to, gali būti skiriami antibiotikai antrinėms infekcijoms, galinčioms sustiprinti uždegimą, gydyti. Nefarmakologiniai gydymo būdai apima probiotikų vartojimą, kurie gali padėti atkurti žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą ir pagerinti gleivinės gijimą. Bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju užtikrins, kad jūsų gydymo planas būtų pagrįstas įrodymais ir atitiktų konkrečią klinikinę situaciją, taip optimizuojant gydymo rezultatus.
Mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai
Mitybos pokyčiai ir gyvenimo būdo koregavimas atlieka svarbų vaidmenį valdant storosios žarnos uždegimą ir papildo farmakologines intervencijas. Turėtumėte atkreipti dėmesį į dietą, kurioje yra daug ląstelienos, nes ji padeda reguliuoti žarnyno judesius ir mažina uždegimą. Vartojant tirpias skaidulines medžiagas iš tokių šaltinių kaip avižos ir vaisiai, galima pagerinti žarnyno florą ir sustiprinti storosios žarnos sveikatą. Be to, labai svarbi hidratacija; pakankamas skysčių vartojimas padeda palaikyti idealią virškinamojo trakto funkciją ir išvengti simptomų paūmėjimo.
Patartina riboti daug riebalų turinčio ir perdirbto maisto, kuris gali sustiprinti uždegimą ir sukelti diskomfortą, vartojimą. Vietoj to pirmenybę teikite priešuždegiminiam maistui, pavyzdžiui, žuviai, kurioje gausu omega-3, lapiniams žalumynams ir riešutams. Probiotikai, kurių yra fermentuotuose maisto produktuose, pavyzdžiui, jogurte ir kefyre, taip pat gali sustiprinti žarnyno mikrobiotą ir palengvinti simptomus.
Be mitybos, uždegimui didelę įtaką daro ir gyvenimo būdo veiksniai. Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina imuninį atsaką ir mažina stresą, o abu šie veiksniai yra svarbūs uždegimui kontroliuoti. Streso valdymo metodai, įskaitant sąmoningumo ir gilaus kvėpavimo pratimus, taip pat padeda mažinti simptomus. Taip pat labai svarbu mesti rūkyti ir saikingai vartoti alkoholį, nes šie įpročiai gali sustiprinti storosios žarnos uždegimą. Įgyvendindami šias įrodymais pagrįstas mitybos ir gyvenimo būdo strategijas, galite veiksmingai kovoti su storosios žarnos uždegimu ir pagerinti bendrą sveikatą.
Gyvensenos pokyčiai
Storosios žarnos uždegimo problemai spręsti keičiant gyvenimo būdą reikia kruopštaus ir įrodymais pagrįsto požiūrio. Turėtumėte sutelkti dėmesį į streso mažinimą, fizinio aktyvumo didinimą ir pakankamą miegą, nes visi šie veiksniai turi didelę įtaką virškinamojo trakto sveikatai. Yra žinoma, kad lėtinis stresas, keisdamas žarnyno ir smegenų ašį, sustiprina uždegiminius procesus. Tokie metodai kaip sąmoningumo meditacija, joga ir kognityvinė elgesio terapija gali sušvelninti reakciją į stresą ir taip sumažinti uždegiminius procesus.
Reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti storosios žarnos motoriką ir sumažinti sisteminį uždegimą. Įrodyta, kad vidutinio intensyvumo fiziniai pratimai, pavyzdžiui, greitas vaikščiojimas ar važinėjimas dviračiu ne mažiau kaip 150 minučių per savaitę, mažina prouždegiminių citokinų kiekį. Labai svarbu pritaikyti fizinių pratimų režimą prie savo galimybių ir būklės, taip užtikrinant subalansuotą požiūrį į fizinę sveikatą.
Miego higiena taip pat labai svarbi valdant uždegimą. Prasta miego kokybė sutrikdo cirkadinius ritmus ir didina uždegimo žymenų kiekį. Laikydamiesi nuoseklaus miego grafiko ir sudarydami palankią miegui aplinką, siekite, kad miegas truktų 7-9 valandas per parą. Įgyvendindami šiuos gyvenimo būdo pakeitimus galite veiksmingai valdyti storosios žarnos uždegimą ir pagerinti bendrą virškinamojo trakto savijautą.
Dažnai užduodami klausimai
Ar stresas gali sukelti storosios žarnos uždegimą?
Taip, stresas gali sustiprinti storosios žarnos uždegimą per žarnyno ir smegenų ašį, pakeisdamas judrumą ir mikrobiotą. Streso metu išsiskiriantis kortizolis sukelia uždegiminius citokinus ir gali pabloginti tokias ligas kaip IBS. Norint sumažinti uždegimo intensyvumą, labai svarbu valdyti stresą.
Ar yra kokių nors specialių dietų, padedančių išvengti kolito paūmėjimų?
Kad išvengtumėte kolito paūmėjimų, laikykitės mažai riebalų turinčios dietos ir kuo mažiau vartokite ląstelienos. Daugiausia dėmesio skirkite lengvai virškinamam maistui, pavyzdžiui, baltiems ryžiams ir liesiems baltymams. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad omega-3 riebalų rūgštys ir probiotikai yra naudingi. Kreipkitės į gydytoją, kad gautumėte asmeninį patarimą.
Kaip amžius veikia riziką susirgti kolitu?
Amžius gali turėti įtakos kolito rizikai, ypač padidėjusiai tarp jaunų suaugusiųjų ir vyresnių nei 60 metų žmonių. Senėjimas turi įtakos imuniniam atsakui ir žarnyno mikrobiotos įvairovei, todėl didėja polinkis sirgti kolitu. Įrodymai rodo, kad senstant reikia stebėti žarnyno sveikatą.
Ar storosios žarnos uždegimas yra paveldimas?
Gali kilti klausimas, ar storosios žarnos uždegimas yra paveldimas. Genetinis polinkis gali turėti įtakos jūsų rizikai, tačiau aplinkos veiksniai, gyvenimo būdas ir žarnyno mikrobiota taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Šeimos anamnezė gali padidinti polinkį sirgti šia liga, todėl tam tikrais atvejais galima įtarti paveldimą komponentą.
Ar probiotikai gali padėti valdyti storosios žarnos uždegimą?
Probiotikai gali padėti suvaldyti storosios žarnos uždegimą atkuriant žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą. Klinikiniai tyrimai rodo, kad jie mažina uždegimo žymenis ir simptomus. Kad rezultatai būtų veiksmingi, rinkitės tokias padermes kaip Lactobacillus ir Bifidobacterium. Kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, kad gautumėte asmeninį patarimą.
