Atšiaurus Sibiro klimatas nuo seno ugdė žmonių atsparumą. Gyvendami tarp sniegynų, vietiniai išmoko remtis gamta – ne tik išgyvenimui, bet ir sveikatos stiprinimui. Viena iš tokių tradicijų – vadinamasis „Sibiro eliksyras“. Tai trijų natūralių komponentų mišinys, kuris šimtmečiais buvo vartojamas siekiant palaikyti organizmo stiprumą. Šiandien vis daugiau mokslininkų žvelgia į šį receptą ne tik kaip į liaudies paveldą, bet ir kaip į potencialią natūralios medicinos studijų kryptį.
Trys natūralūs ingredientai
Sibirinis ženšenis (Eleutherococcus senticosus)
Žinomas kaip adaptogenas, padedantis organizmui lengviau prisitaikyti prie aplinkos pokyčių ir sumažinti streso poveikį. Moksliniai tyrimai rodo, kad šis augalas gali padėti palaikyti energijos lygį bei fizinį ištvermingumą. Jį ypač tyrinėjo XX a. rusų mokslininkai, tarp jų – farmakologas Nikolajus Lazarevas, kuris pirmasis pavartojo terminą „adaptogenas“.
Mumijus (Shilajit)
Tamsios spalvos mineralinis kompleksas, susiformavęs kalnų uolose. Jame gausu mikroelementų, fulvo rūgščių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Mokslininkai iš Rusijos ir Indijos tyrinėjo jo poveikį ląstelių energijos apykaitai bei antioksidacines savybes. Nors kai kurie tyrimai žada daug, reikalingi tolesni įrodymai apie ilgalaikį ir saugų vartojimą.
Kedro riešutų aliejus
Išgaunamas iš Sibiro kedro riešutų, šis aliejus yra turtingas polinesočiaisiais riebalais, vitaminais E ir A, bei natūraliais antioksidantais. Nedidelės apimties tyrimai rodo, kad kedro aliejus gali prisidėti prie sveikos odos būklės, palaikyti smegenų funkcijas bei imunitetą, tačiau klinikiniai duomenys dar nėra pakankami apibendrinimams.
Ar šie ingredientai veikia kartu geriau?
Kai kurie tyrimai Rusijoje ir Azijoje nagrinėjo minėtų komponentų derinio poveikį. Pavyzdžiui, mažos apimties stebėjimo studijose pastebėta, kad kartu vartojami šie natūralūs junginiai gali turėti sinerginį poveikį – padidinti atsparumą stresui ar gerinti energijos apykaitą. Vis dėlto tai – ankstyvosios stadijos duomenys, kurie dar reikalauja platesnių, ilgalaikių ir tarptautinių tyrimų.
Imunitetui ir streso valdymui?
Tradiciniai eliksyro vartotojai dažnai sieja šį mišinį su geresniu atsparumu peršalimo ligoms ar mažesniu nuovargiu. Mokslas pradeda šiuos pasakojimus tyrinėti – kai kurie tyrimai rodo, kad adaptogenai, tokie kaip Sibirinis ženšenis, gali padėti normalizuoti streso hormonų (pvz., kortizolio) lygį. Taip pat vertinamas mumijaus antioksidacinis potencialas, tačiau šios savybės dar nėra tvirtai pagrįstos didelio masto klinikiniais tyrimais.
Vartojimo tradicija
Tradicinėje praktikoje „Sibiro eliksyras“ dažnai vartojamas rytais, prieš valgį. Dažniausiai pasirenkama tokia proporcija:
2 g Sibirinio ženšenio ekstrakto
Reklama0,5 g mumijaus
1 valgomasis šaukštas kedro riešutų aliejaus
Mišinys vartojamas 3–4 savaites, po to daroma 1–2 savaičių pertrauka. Kaip ir su bet kokiu papildomu preparatu, svarbu individuali organizmo reakcija ir atsargumas.
Kam reikėtų vengti?
Kadangi visi šie komponentai yra biologiškai aktyvūs, jie gali sąveikauti su vaistais ar paveikti kai kurias sveikatos būkles. Ypatingai atsargūs turėtų būti žmonės, kurie:
serga autoimuninėmis ligomis,
turi aukštą kraujospūdį,
Reklamavartoja kraują skystinančius vaistus,
yra nėščios ar maitinančios moterys.
Prieš pradedant vartoti bet kokius papildus, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Išvada
„Sibiro eliksyras“ – įdomus pavyzdys, kaip liaudies išmintis gali įkvėpti mokslinius tyrimus. Nors kai kurios savybės jau tyrinėjamos laboratorijose, daug kas dar lieka atvirų klausimų – ypač kalbant apie ilgalaikį poveikį ir klinikinį saugumą. Tai nėra vaistas ar gydymo priemonė, tačiau galbūt – viena iš natūralios prevencijos grandžių, jei vartojama atsakingai ir apgalvotai.
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos. Prieš vartodami bet kokius natūralius preparatus, visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.
