Pernelyg ilgas serialų žiūrėjimas gali sukelti daugybę sveikatos sutrikimų. Fizinis poveikis apima nutukimą, 2 tipo diabetą ir širdies bei kraujagyslių ligas, atsirandančias dėl ilgo sėdėjimo. „Netflix Neck” ir skaitmeninė akių įtampa sukelia raumenų ir skeleto skausmą ir regėjimo problemas. Psichinė sveikata kenčia dėl padidėjusios depresijos, nerimo ir miego sutrikimų. Dažnai atsiranda socialinė izoliacija, nes sumažėja bendravimas realiame gyvenime. Kiekvienos papildomos dvi valandos kasdienio žiūrėjimo padidina mirtingumo riziką maždaug 13 %. Visą spektrą pasekmių apima ne tik šios tiesioginės problemos.
Sėdimo žiūrėjimo be saiko keliami pavojai fizinei sveikatai
Daugelyje tyrimų nustatyta, kad ilgalaikis televizijos žiūrėjimas sukelia rimtų pasekmių fizinei sveikatai. Sėdimas televizijos serialų žiūrėjimas dažnai lemia ilgalaikį fizinį pasyvumą ir prisideda prie nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų bei antrojo tipo diabeto. Per ilgesnius žiūrėjimo seansus labai sumažėja medžiagų apykaitos greitis, todėl sutrinka gliukozės apykaita ir didėja atsparumas insulinui.
Be to, ištisas valandas išlaikant nejudrią pozą įtempiama raumenų ir kaulų sistema, todėl atsiranda lėtinis nugaros skausmas, kaklo sustingimas ir netaisyklinga laikysena.
Akių pervargimas, vadinamas kompiuterinio regėjimo sindromu, pasireiškia tokiais simptomais kaip sausumas, dirginimas ir neryškus matymas. Tyrimai rodo, kad kiekvienos papildomos dvi valandos kasdienio televizoriaus žiūrėjimo padidina mirtingumo riziką maždaug 13 %.
„Netflix” kaklas ir raumenų bei kaulų sistemos sutrikimai
Ilgai trunkančių transliacijos seansų poveikis raumenų ir kaulų sistemai sukėlė šiuolaikinį medicininį reiškinį, vadinamą „Netflix Neck”. Ši būklė – tai specifinis su technologijomis susijusių laikysenos sutrikimų pogrupis, kuriam būdingas nuolatinis kaklinės stuburo dalies skausmas ir sustingimas, atsirandantis dėl to, kad žiūrint laidas ilgą laiką išlaikoma priekinė galvos padėtis.
Simptomai paprastai būna viršutinės nugaros dalies įtempimas, pečių skausmas ir galvos skausmas. Įtampa atsiranda, kai žiūrovai palenkia galvą į priekį maždaug 60 laipsnių kampu, todėl stuburui tenka iki 27 kg spaudimas.
Ortopedijos specialistai rekomenduoja taikyti 20-20-20 taisyklę: kas 20 minučių 20 sekundžių žiūrėkite į 6 metrų atstumu esantį daiktą, kad sumažintumėte įtampą.
Skaitmeninė akių įtampa ir regėjimo problemos
Ilgalaikis televizijos serialų žiūrėjimas smarkiai prisideda prie skaitmeninės akių įtampos, kuri dabar optometristų pripažįstama kaip kompiuterinio regėjimo sindromas (CVS). Simptomai: akių nuovargis, sausumas, neryškus matymas, galvos skausmas ir kartais dvigubas matymas.
Ekranų skleidžiama didelės energijos mėlyna šviesa ilgainiui gali pažeisti tinklainės ląsteles ir sutrikdyti melatonino gamybą, paveikti miego ciklus. Be to, žiūrovai yra linkę rečiau mirksėti – maždaug 66 % rečiau nei įprastai, todėl akys nepakankamai tepamos.
Prevencinės priemonės: 20-20-20 taisyklė (kas 20 minučių 20 sekundžių žiūrėti į 6 metrų atstumu esantį daiktą), mėlynos šviesos filtrų naudojimas ir tinkamo žiūrėjimo atstumo išlaikymas.
Miego sutrikimai ir cirkadinio ritmo sutrikimai
Televizijos serialų žiūrėjimas ne tik veikia akių sveikatą, bet ir smarkiai sutrikdo normalų miego režimą ir cirkadinį ritmą. Ekranų skleidžiama mėlyna šviesa slopina melatonino gamybą, todėl vėluojama užmigti ir prastėja miego kokybė.
Dėl „dar vieno epizodo” sindromo žiūrėjimas dažnai užsitęsia iki vėlyvų valandų, todėl miego grafikas tampa nereguliarus. Šis lėtinis sutrikimas gali sukelti nemigą, miego trūkumą ir cirkadinio ritmo sutrikimus.
Tyrimai rodo, kad laikas, praleistas prie ekrano prieš miegą, pailgina miego trukmę – laiką, kurio reikia užmigti.
Ilgalaikės pasekmės – nuovargis, nuotaikos sutrikimai, sutrikusios pažintinės funkcijos ir padidėjusi rimtesnių ligų, pavyzdžiui, depresijos ir medžiagų apykaitos sutrikimų, rizika. Šie padariniai ypač ryškūs paaugliams ir jauniems suaugusiesiems.
Širdies ir kraujagyslių komplikacijos dėl ilgesnio laiko prie ekrano
Širdies ir kraujagyslių komplikacijos dėl ilgesnio laiko prie ekrano
Nors daugelis žiūrovų nesuvokia, kad jų širdis patiria tylią žalą, ilgesnis sėdimas televizoriaus žiūrėjimas labai padidina širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius.
Tyrimai rodo, kad žiūrėjimas per televizorių yra susijęs su mažesniu fiziniu aktyvumu ir prisideda prie hipertenzijos, padidėjusio cholesterolio kiekio ir padidėjusios aterosklerozės rizikos.
Kiekviena papildoma valanda kasdien praleidžiama prie ekrano yra susijusi su 2 % didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Ilgalaikis sėdėjimas, stresas dėl intensyvaus turinio ir sutrikęs miego režimas sudaro puikias sąlygas širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovai.
Be to, per žiūrėjimo seansus dažnai užkandžiaujama perdirbtais, daug natrio turinčiais maisto produktais, kurie dar labiau kenkia širdies sveikatai.
Poveikis psichikos sveikatai: Depresija ir nerimas
Nors pramoginiai serialai tariamai suteikia galimybę pabėgti ir atsipalaiduoti, pernelyg didelis televizijos laidų vartojimas yra glaudžiai susijęs su blogėjančia psichikos sveikata.
Tyrimai rodo, kad serialų žiūrėjimas gali sukelti arba sustiprinti depresijos ir nerimo simptomus pažeidžiamiems asmenims.
Parasocialiniai santykiai su išgalvotais personažais ir emocinės investicijos į siužetus gali sukurti nesveikus prisirišimo modelius.
Pasibaigus serialams, žiūrovai gali patirti „depresiją po serialo”, kuriai būdinga tuštuma ir praradimas.
Be to, dėl socialinės izoliacijos, kuri lydi maratono žiūrėjimo seansus, sumažėja apsauginis tarpasmeninis bendravimas, o tai dar labiau sumažina psichologinį atsparumą.
Turinys, kuriame vaizduojama trauma, smurtas ar distopiniai scenarijai, taip pat gali padidinti nerimą dėl pakaitinio traumavimo.
Nutukimo ir metabolinio sindromo sąsajos
Ilgalaikio televizoriaus žiūrėjimo sėdimasis pobūdis tiesiogiai prisideda prie nuolatinių žiūrovų nutukimo ir metabolinio sindromo išsivystymo.
Tyrimai rodo, kad žiūrint televizorių didėja suvartojamų kalorijų kiekis, ypač dėl žiūrėjimo metu vartojamų maistinių medžiagų stokojančių užkandžių.
Ilgalaikis sėdėjimas sumažina medžiagų apykaitos greitį ir raumenų aktyvumą bei sutrikdo insulino reguliavimą.
Tyrimai rodo, kad kas dvi valandas kasdien žiūrint televizorių diabeto rizika padidėja 20 %, o širdies ir kraujagyslių ligų rizika – 15 %.
Fizinio pasyvumo, sutrikusio miego režimo ir beprasmiško valgymo derinys sukuria palankią aplinką metaboliniam sindromui, kuriam būdingas pilvo nutukimas, hipertenzija ir nenormalus kraujo lipidų profilis, vystytis.
Kognityvinių funkcijų pablogėjimas ir smegenų funkcijos sutrikimai
Atrodo, kad per ilgas televizijos serialų žiūrėjimas laikui bėgant neigiamai veikia kognityvines funkcijas, o daugybė tyrimų atskleidė sąsajas tarp ilgo žiūrėjimo prie ekrano ir pablogėjusios smegenų sveikatos.
Tyrimai rodo, kad serialų žiūrėjimas gali pagreitinti kognityvinių funkcijų silpnėjimą, nes skatina pasyvų protinį įsitraukimą, o ne aktyvų mąstymą. Smegenų neuroplastiškumas silpnėja, kai nuolat veikiamas greito tempo vizualinių dirgiklių be reikšmingų intelektinių iššūkių.
Be to, ekranų skleidžiama mėlyna šviesa trikdo normalią miego struktūrą, todėl sutrinka atminties konsolidavimas ir kognityvinių funkcijų atkūrimo procesai.
Televizoriaus žiūrėjimas taip pat siejamas su sumažėjusiu dėmesiu, susilpnėjusia žodine atmintimi ir lėtesniu informacijos apdorojimu, ypač kai televizoriaus žiūrėjimas pakeičia intelektualiai stimuliuojančią veiklą, pavyzdžiui, skaitymą ar socialinį bendravimą.
Socialinė izoliacija ir poveikis santykiams
Nors iš pradžių suvokiamas kaip bendra laisvalaikio veikla, pernelyg didelis televizijos serialų vartojimas dažnai lemia socialinį atsiribojimą ir tarpasmeninių santykių susilpnėjimą .
Žiūrovai dažnai pakeičia tikrus socialinius santykius išgalvotais pasakojimais, todėl susilpnėja bendravimo įgūdžiai ir atsiranda emocinis atotrūkis nuo šeimos narių.
Tyrimai rodo, kad serialų žiūrėjimas yra susijęs su padidėjusiu socialiniu nerimu ir sumažėjusiu bendravimu akis į akį.
Šis reiškinys, vadinamas „parazitiniais santykiais”, pasireiškia tuo, kad žiūrovai užmezga vienpusį emocinį ryšį su išgalvotais personažais, o realius ryšius palieka nuošalyje.
Toks elgesio modelis gali sukelti santykių disfunkciją, izoliacijos sukeltą depresiją ir sutrikdyti paauglių socialinį vystymąsi.
Bendras poveikis sukuria ciklą, kai socialinis diskomfortas skatina toliau vartoti televiziją kaip vengimo mechanizmą.
