Tyrimai rodo, kad mėgstama muzika suaktyvina smegenų atlygio sistemą, panašiai kaip opioidai. Skambant mėgstamoms dainoms, branduolys accumbens išskiria dopaminą, kuris sukelia malonumą ir emocines reakcijas. Tyrimai, kuriuose naudojami opioidų blokatoriai, pavyzdžiui, naloksonas, patvirtina šį ryšį, nes dalyviai praneša, kad, slopinant šiuos receptorius, sumažėja malonumas klausytis muzikos. Ši neurocheminė reakcija paaiškina, kodėl muzika veiksmingai mažina skausmą ir nerimą klinikinėje aplinkoje. Smegenų reakcija į melodijas teikia vilčių, kad ją bus galima panaudoti ne tik pramogai, bet ir terapijai.
Neuromokslas, slypintis už muzikos geros savijautos efekto
Kai muzika stimuliuoja klausos žievę, ji sukelia neurocheminę kaskadą visoje smegenų atlygio sistemoje. Tyrimai rodo, kad mėgstama muzika suaktyvina branduolį accumbens, išlaisvinantį dopaminą – tą patį neuromediatorių, kuris sukelia malonumą dėl maisto ir sekso.
Funkciniai magnetinio rezonanso tyrimai atskleidė, kad emocinė reakcija į muziką vienu metu įtraukia kelias smegenų sritis, įskaitant migdolinę smegenų ląstelę, kuri apdoroja emocijas, ir prefrontalinę žievę, kuri atlieka estetinį vertinimą.
Hipokampas susieja muziką su prisiminimais ir dažnai sustiprina emocines reakcijas.
Šis neuronų tinklas paaiškina, kodėl muzikos terapija pasižymi klinikiniu veiksmingumu gydant skausmą, mažinant stresą ir reguliuojant nuotaiką – smegenys muzikinius dirgiklius apdoroja kaip neurologiškai naudingą patirtį.
Kaip mėgstamos dainos sužadina smegenų atlygio sistemą
Mėgstamos dainos nuolat sukuria savitus nervinius parašus smegenų atlygio grandinėje, kurie gerokai pranoksta įprastą garsinį apdorojimą. Kai skamba mėgstama melodija, į accumbens branduolį – svarbų atlygio centrą – išsiskiria dopaminas, tas pats neuromediatorius, kurį sukelia maistas, narkotikai ir seksas.
Tyrimai, atlikti naudojant fMRI skenavimą, atskleidė, kad asmeniškai reikšminga muzika suaktyvina mezolimbinį kelią, jungiantį emocinį atsaką su atminties sistemomis. Tai paaiškina, kodėl pažįstamos dainos gali akimirksniu perkelti klausytojus į tam tikras praeities akimirkas.
Be to, mėgstamų muzikos fragmentų laukimas didina dopamino išsiskyrimą, o tai rodo, kad smegenų atlygio reakcija prasideda dar prieš pasiekiant dainos emocinį piką.
Endorfinai ir melodijos: Cheminis ryšys
Be gerai užfiksuoto dopamino poveikio, endorfinai atlieka svarbų vaidmenį smegenų reakcijai į muziką.
Šie natūralūs opioidiniai peptidai išsiskiria muzikinės patirties metu, ypač tada, kai klausytojai, klausydami pageidaujamų kūrinių, patiria „drebulį” arba emocinį pakilimą.
Tyrimai atskleidė, kad smegenų endorfinų sistema suaktyvėja panašiai tiek apdorojant muziką, tiek vartojant mažas opioidų dozes.
Dalyviams suleidus opioidų antagonisto naloksono, jų emocinė reakcija į muziką gerokai sumažėja, o tai patvirtina šį biocheminį ryšį.
Šis cheminis ryšys paaiškina, kodėl muzikos terapija klinikinėje aplinkoje veiksmingai mažina skausmą ir nerimą, nes endorfinų išsiskyrimas suteikia nuskausminamąjį poveikį, panašų į tą, kurį sukelia fiziniai pratimai ar socialinis ryšys.
Blokuoti ritmą: Kas nutinka, kai slopinami opioidų receptoriai
Farmakologiniai tyrimai su opioidų blokatoriais atskleidė nepaprastų įžvalgų apie nervinius mechanizmus, kuriais grindžiamas muzikos suvokimas. Suleidus naloksono arba naltreksono – opioidų receptorius slopinančių vaistų – tyrėjai pastebėjo sumažėjusią emocinę reakciją į muziką net tada, kai tiriamieji klausėsi savo mėgstamų kūrinių.
Smegenų vaizdavimas rodo, kad šių užblokuotų būsenų metu sumažėja branduolio ir kitų atlygio centrų aktyvumas. Dalyviai pasakoja, kad patiria techninius muzikos aspektus, bet jaučiasi emociškai atsiskyrę nuo kūrinių, kurie paprastai sukelia stiprią reakciją.
Tai leidžia manyti, kad opioidų sistemos yra būtinos ne tik muzikai apdoroti, bet ir jos hedoninei vertei ir emociniam poveikiui tarpininkauti.
Ne tik pramogos: Muzika kaip alternatyvi skausmo gydymo priemonė
Už pramogų ribų: Muzika kaip alternatyvi skausmo gydymo priemonė
Atsižvelgdami į neurobiologinius muzikos ir smegenų atlygio sistemos ryšius, mokslininkai vis dažniau tyrinėja muzikos kaip nefarmakologinės skausmo malšinimo priemonės galimybes.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad kruopščiai parinkta muzika gali sumažinti skausmo suvokimą lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, pooperacinio atsigavimo ir medicininių procedūrų metu.
Atrodo, kad šis mechanizmas yra daugialypis: muzika nukreipia dėmesį nuo skausmo signalų, mažina streso hormonų kiekį ir stimuliuoja endorfinų – natūralių organizmo analgetikų– išsiskyrimą.
Šis metodas, palyginti su tradiciniu gydymu opioidais, turi didelių privalumų , įskaitant nulinę priklausomybės riziką ir šalutinio poveikio nebuvimą.
Sveikatos priežiūros sistemoms kovojant su opioidų krize, muzikos terapija yra perspektyvus papildomas gydymo būdas, taikomas taikant išsamius skausmo valdymo protokolus.
Terapinis pritaikymas gydant psichikos sveikatą
Nors muzikos poveikis skausmo malšinimui yra gerai užfiksuotas, terapinis muzikos pritaikymas psichikos sveikatos būklės gydymui yra ne mažiau svarbi neurologinių tyrimų sritis.
Tyrimai rodo, kad muzikos terapija veiksmingai mažina depresijos, nerimo ir potrauminio streso sutrikimo simptomus, nes moduliuoja neuromediatorių kiekį ir aktyvina atlygio kelius.
Demencija sergantiems pacientams pažįstama muzika gali sukelti autobiografinius prisiminimus ir laikinai pagerinti kognityvines funkcijas.
Struktūruotos muzikos intervencijos padeda autizmu sergantiems vaikams ugdyti bendravimo įgūdžius ir emocijų reguliavimą.
Neurovaizdavimas atskleidžia muzikos gebėjimą pasiekti emocijų apdorojimo centrus net tada, kai žodinė terapija nepadeda.
Dėl šio neuroplastinio poveikio muzikos terapija ypač vertinga gydymui atsparioms ligoms ir reabilitacijai po smegenų traumų.
