Dėl dažno nosies krapštymo nosies gleivinėje susidaro mikroskopinės ašaros, pažeidžiančios šį apsauginį barjerą. Ant nagų yra daugybė bakterijų, įskaitant Staphylococcus aureus ir MRSA, kurios per šiuos įtrūkimus gali patekti į kraują. Šilta ir drėgna nosies aplinka sudaro idealias sąlygas bakterijoms daugintis. Šis pavojingas derinys gali sukelti sunkias infekcijas, įskaitant meningitą, ypač kai patogenai pažeidžia kraujo ir smegenų barjerą. Supratus šiuos pavojus, paaiškėja, kodėl šį paplitusį įprotį reikėtų rimtai persvarstyti.
Nosies audinių anatomija ir jų pažeidžiamumas
Nosies ertmėje yra trys pagrindinės anatominės ypatybės, dėl kurių nosies ertmė yra ypač pažeidžiama infekcijų dėl nosies krapštymo.
Pirma, labai vaskuliarizuotoje gleivinėje netoli paviršiaus yra daug kraujagyslių, kurias lengva pažeisti nagais.
Antra, šilta ir drėgna aplinka sudaro idealias sąlygas bakterijų kolonizacijai.
Trečia, dėl mechaninio sužalojimo gali būti pažeistas subtilus krumplyninis epitelis, atsakingas už patogenų sulaikymą ir pašalinimą.
Kai šie apsauginiai mechanizmai pažeidžiami čiupinėjant, bakterijos iš nagų per mikroabrazijas gali tiesiogiai patekti į kraują.
Priekinis nosies prieangis, ypač jautrus pažeidimams, yra pagrindinė Staphylococcus aureus ir kitų galimų patogenų patekimo vieta.
Kaip nagai tampa kenksmingų bakterijų rezervuarais
Kaip nagai tampa kenksmingų bakterijų rezervuarais
Pirštų naguose glūdi daugybė mikroorganizmų, kurie yra puikūs potencialiai kenksmingų bakterijų, galinčių patekti į nosies ertmę čiulpimo metu, rezervuarai.
Tyrimai rodo, kad pirštų naguose dažnai aptinkama Staphylococcus aureus, E. coli ir Pseudomonas rūšių, ypač po nagu esančioje srityje.
Pirštų nagų struktūrinės savybės – jų keratino sudėtis ir mikroskopinės briaunelės – yra ideali vieta mikrobams prisitvirtinti.
Net kruopščiai plaunant rankas dažnai nepavyksta visiškai dezinfekuoti šios srities.
Kai šie užteršti nagai perbraukia per nosies gleivinę, patogenai gali patekti tiesiai į audinius, iš kurių galima patekti į kraujotaką, ir taip sukurti veiksmingą infekcijos kelią.
Mikroskopinė žala: Gleivinės mikroįtrūkimų supratimas
Kai žmonės turi įprotį krapštyti nosį, jie netyčia sukelia mikroskopinius įtrūkimus subtilioje nosies ertmės gleivinės gleivinėje.
Šie plika akimi nematomi mikroįtrūkimai pažeidžia pirmąją gynybos liniją, saugančią nuo patogenų, patenkančių į kvėpavimo takus.
Pažeistas gleivinės barjeras sudaro sąlygas bakterijoms ir virusams tiesiogiai patekti į audinius ir kraujagysles.
Tyrimai rodo, kad šie mikroįtrūkimai gali visiškai užgyti per septynias dienas, todėl išlieka pažeidžiami.
Gijimo metu pažeista gleivinė negali veiksmingai sulaikyti ir pašalinti patogenų, todėl labai padidėja infekcijos rizika.
Be to, dėl įprastinio rinkimo kyla lėtinis uždegimas, kuris dar labiau susilpnina vietinį imuninį atsaką.
Įprasti patogenai, pernešami per nosies krapštymą
Daugybė bakterijų ir virusų sukėlėjų naudojasi galimybe, kurią suteikia nosies krapštymas.
Auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus), įskaitant MRSA padermes, dažnai kolonizuoja nosies ertmes ir per mikroįplėšimus gali patekti į kraują.
Panašiai gali patekti ir Streptococcus pneumoniae, kuris gali sukelti pneumoniją arba meningitą.
Rinovirusai ir koronavirusai, įskaitant SARS-CoV-2, gali patekti į nosies audinius rinkimo metu, ypač kai rankos yra užterštos.
Be to, šiuo keliu gali patekti Klebsiella pneumoniae ir Pseudomonas aeruginosa – oportunistinės bakterijos, dažnai atsparios antibiotikams.
Šie patogenai naudojasi tiek tiesioginiu audinių pažeidimu, tiek kryžminiu rankų ir nosies užteršimu, kurį užtikrina dažnas čiulpimas.
Kraujo ir smegenų barjeras: Kai nosies infekcijos tampa rimtos
Nepaisant jo apsauginės konstrukcijos, kraujo ir smegenų barjerą gali pažeisti per nosies traumą patekę ligų sukėlėjai, todėl infekcija gali pavojingai patekti į centrinę nervų sistemą.
Kribriforminėje plokštelėje, ploname kaule, skiriančiame nosies ertmę nuo smegenų, yra mažų perforacijų, pro kurias praeina uoslės nervai. Pažeidus šias angas dėl agresyvaus nosies krapštymo, jos gali tapti tiesioginiu keliu tokioms bakterijoms, kaip auksinis stafilokokas, keliauti į smegenis.
Šis artumas paaiškina, kodėl negydomos nosies infekcijos kartais perauga į meningitą, encefalitą ar smegenų abscesą – būklės, kurios gali baigtis mirtimi.
Gydytojai ypač įspėja apie infekcijas „pavojaus trikampio” veido srityje.
Užfiksuoti atvejai: Kai dėl nosies krapštymo teko gultis į ligoninę
Keletas užfiksuotų medicininių atvejų iliustruoja sunkias įprasto nosies krapštymo pasekmes, dėl kurių tai, ką daugelis laiko nekenksmingu įpročiu, virsta gyvybei pavojingais medicininiais atvejais.
2018 m. 76 metų vyrui išsivystė meningitas po to, kai į nosies ertmę pakartotinai pateko bakterijų.
Dar vienas atvejis aprašytas paaugliui, kuriam po įkyraus nosies krapštymo išsivystė nuolatinė stafilokokoko infekcija, kuriai reikėjo intraveninių antibiotikų.
Medicininėje literatūroje taip pat aprašyti kavernozinio sinuso trombozės– pavojingo kraujo krešulio susidarymo – atvejai, susiję su nosies traumavimu nagais.
2020 m. ataskaitoje aprašytas pacientas, kuriam išsivystė nekrozinis fascitas dėl to, kad bakterijos iš nosies pateko į nedidelę žaizdą.
Įpročio atsisakymas: Efektyvios sveikesnės nosies priežiūros strategijos
Įpročio atsisakymas: Efektyvios sveikesnės nosies priežiūros strategijos
Norint atsikratyti įpročio krapštyti nosį, reikia suprasti ir psichologinius veiksnius, ir įgyvendinti praktines nosies sveikatos priežiūros alternatyvas. Šį elgesį dažnai lemia stresas, nuobodulys ir nesąmoningi įpročiai.
Veiksmingos strategijos – užimti rankas streso kamuoliukais ar žaislais, naudoti fiziologinius nosies purškalus drėgmei palaikyti ir praktikuoti sąmoningumą, kad atpažintumėte norą prieš pradėdami veikti.
Nuolatinių įpročių atveju gali būti naudingi elgesio terapijos metodai, pavyzdžiui, įpročių keitimo mokymas. Tinkamo drėgmės lygio palaikymas namuose ir pakankamas drėkinimas natūraliai palaiko sveikesnius nosies takus, todėl sumažėja dirginimas, skatinantis rinktis nosį.
Reguliarus rankų plovimas išlieka labai svarbus tiems, kurie atsisako šio įpročio.
