Medicininiais tyrimais nustatytos trys pavojingiausios širdies sveikatai emocijos: stiprus pyktis, gilus sielvartas ir stiprus nerimas (panika). Šios emocijos suaktyvina simpatinę nervų sistemą, išskiriančią streso hormonus, kurie didina kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį, o kraujagyslės susitraukia. Pažeidžiamiems asmenims, sergantiems koronarine liga, šios fiziologinės reakcijos gali padidinti širdies smūgio riziką iki 230 %. Emocinių dirgiklių supratimas ir jų valdymo būdai užtikrina gyvybiškai svarbią širdies ir kraujagyslių gerovės apsaugą.
Mokslas apie emocijų sukeltus širdies sutrikimus
Nors ryšys tarp emocijų ir širdies sveikatos pripažįstamas jau ne vieną šimtmetį, šiuolaikiniai medicininiai tyrimai dabar pateikia svarių įrodymų, paaiškinančių, kaip ekstremalios emocijos gali sukelti širdies veiklos sutrikimus.
Fiziologinis kelias yra susijęs su autonominės nervų sistemos reakcija į stresą. Intensyvios emocijos suaktyvina simpatinę nervų sistemą, todėl organizmą užplūsta streso hormonai, tokie kaip adrenalinas ir kortizolis.
Šie hormonai didina širdies susitraukimų dažnį, kraujospūdį ir miokardo deguonies poreikį. Pažeidžiamiems asmenims, ypač tiems, kurie serga koronarine širdies liga, ši staigi širdies ir kraujagyslių sistemos įtampa gali sukelti plokštelės plyšimą, vainikinių arterijų spazmą arba elektros sutrikimus, galinčius baigtis širdies priepuoliu.
Tyrimai rodo, kad emocijas sukeliantys veiksniai gali iki 2,5 karto padidinti širdies smūgio riziką.
Įniršis: kaip pyktis kelia pavojų jūsų širdžiai
Įniršis – viena stipriausių emocijų, tirtų dėl širdies ligų rizikos, susijusi su širdies priepuolio pasireiškimu. Tyrimai rodo, kad stiprus pyktis gali sukelti dvi valandas trunkantį padidėjusį širdies pažeidžiamumą, o tyrimai rodo, kad po pykčio epizodų miokardo infarkto rizika padidėja 230 %.
Fiziologiniai mechanizmai susiję su streso hormonų, tokių kaip adrenalinas ir kortizolis, padidėjusiu kraujospūdžiu, širdies ritmu ir kraujagyslių susiaurėjimu.
Asmenims, jau sergantiems ateroskleroze, šie pokyčiai gali paskatinti plokštelės plyšimą ir vėlesnį krešulio susidarymą.
Dabar kardiologai pripažįsta, kad pykčio valdymas yra teisėta širdies sveikatos intervencija, ypač pacientams, kuriems nustatyta koronarinė liga.
Ekstremalus sielvartas: Sudaužytos širdies sindromas
Skirtingai nuo pykčio sukeliamo laikino širdies streso, gilus sielvartas gali pasireikšti Takotsubo kardiomiopatija, liaudiškai vadinama „sudaužytos širdies sindromu”. Ši būklė imituoja širdies priepuolio simptomus, tačiau ją lemia emocinės, o ne arterijų užsikimšimo priežastys.
Sindromą sukelia stiprus emocinis sukrėtimas, ypač staigi artimųjų netektis, todėl laikinai susilpnėja kairysis širdies skilvelis. Širdies raumuo neįprastai išsipučia, todėl sumažėja siurbimo efektyvumas.
Nors paprastai šis sindromas yra grįžtamas per kelias savaites, lūžusios širdies sindromas gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų, įskaitant širdies nepakankamumą ir aritmiją.
Tyrimai rodo, kad didesnė rizika kyla moterims, ypač po menopauzės. Būtina skubiai suteikti medicininę pagalbą, nes simptomai yra panašūs į įprastinius širdies sutrikimus.
Panika ir nerimas: Kai baimė tampa fizine
Kai organizmo reakcija „kovok arba bėk” peržengia įprastas ribas, panika ir nerimas sukelia fiziologinių pokyčių kaskadą, kuri daro didelę įtaką širdies ir kraujagyslių sveikatai.
Panikos priepuolių metu smarkiai padažnėja širdies ritmas ir pakyla kraujospūdis. Ši staigi širdies ir kraujagyslių sistemos įtampa gali sukelti vainikinių arterijų spazmus arba suardyti pažeidžiamas plokšteles, todėl rizikos grupės asmenims gali ištikti širdies priepuolis.
Lėtinis nerimas palaiko padidėjusį streso hormonų, tokių kaip kortizolis ir adrenalinas, kiekį, kuris palaipsniui pažeidžia arterijų sieneles ir skatina uždegimą.
Tyrimai rodo, kad asmenims, turintiems nerimo sutrikimų, rizika susirgti širdies ligomis yra 48 % didesnė, palyginti su bendra populiacija.
Įspėjamieji ženklai, kad jūsų emocijos veikia jūsų širdį
Ryšys tarp emocinio streso ir širdies ir kraujagyslių sveikatos dažnai pasireiškia konkrečiais fiziniais ir psichologiniais įspėjamaisiais ženklais prieš įvykstant rimtam širdies įvykiui. Šie signalai yra neįprastas nuovargis, dusulys emocinių epizodų metu ir stresinių situacijų sukeltas diskomfortas krūtinėje.
Kiti rodikliai – miego sutrikimai, padidėjęs širdies ritmo kintamumas ir virškinimo sutrikimai, sutampantys su emociniais sukrėtimais.
Elgesio pokyčiai, tokie kaip padidėjęs dirglumas, pasitraukimas iš socialinio bendravimo ar padidėjusi priklausomybė nuo medžiagų emocijoms valdyti, taip pat gali signalizuoti apie širdies ir kraujagyslių sistemos įtampą.
Medikai pabrėžia, kad atpažinus šiuos įspėjamuosius požymius galima anksti įsikišti, o tai gali užkirsti kelią širdies priepuoliui ar kitoms rimtoms širdies komplikacijoms.
Fiziologinis kelias nuo emocijų iki širdies priepuolio
Įspėjamųjų ženklų supratimas atskleidžia tik pusę istorijos; dabar turime tiksliai ištirti, kaip emocijos sukelia fiziologinius pokyčius, lemiančius širdies smūgius.
Kelias prasideda nuo emocinio streso, kuris suaktyvina simpatinę nervų sistemą, išskiriančią adrenaliną ir kortizolį. Šie streso hormonai padidina širdies ritmą, kraujospūdį ir kvėpavimo dažnį, sukeldami „kovos arba bėgimo” reakciją.
Dėl jų susiaurėja kraujagyslės, o trombocitai tampa lipnesni ir skatina krešulių susidarymą.
Pažeidžiamiems asmenims, ypač sergantiems koronarine liga, ši kaskada gali sukelti apnašų plyšimą arterijose. Dėl to susidaręs kraujo krešulys gali visiškai užblokuoti širdies raumens kraujotaką ir baigtis miokardo infarktu.
Emocinio atsparumo stiprinimas širdies sveikatai
Atsparumas emociniams dirgikliams yra kertinis širdies apsaugos strategijų akmuo. Tyrimai rodo, kad asmenims, kurie išsiugdo emocijų reguliavimo įgūdžius, stresinių įvykių metu sumažėja širdies ir kraujagyslių sistemos rizika.
Tarp veiksmingų metodų yra dėmesingo įsisąmoninimo meditacija, kuri mažina kortizolio kiekį ir kraujospūdį. Reguliari kognityvinė elgesio terapija padeda pertvarkyti neigiamus mąstymo modelius, kurie sustiprina emocines reakcijas.
Kasdienis streso valdymas atliekant gilaus kvėpavimo pratimus ir fizinį aktyvumą mažina uždegimo žymenis, susijusius su širdies ligomis.
Medikai rekomenduoja socialinius ryšius kaip dar vieną apsauginį veiksnį; asmenys, turintys stiprius paramos tinklus, geriau atsigauna po širdies įvykių ir rečiau kartojasi.
Visos šios priemonės kartu stiprina širdies atsparumą emociškai sukeltiems širdies ir kraujagyslių incidentams.
Gyvensenos pokyčiai, saugantys širdį nuo emocinio streso
Įgyvendinus strateginius gyvenimo būdo pokyčius, gerokai sumažėja širdies pažeidžiamumas dėl emocinio streso.
Reguliarus fizinis aktyvumas, ypač aerobiniai pratimai, gamina endorfinus, kurie kovoja su streso hormonais ir stiprina širdies veiklą. Nuolatinis miego režimas stabilizuoja kortizolio kiekį, nes miego trūkumas sustiprina reakciją į stresą.
Mitybos priemonės, pavyzdžiui, omega-3 riebalų rūgštys ir magnio turtingi maisto produktai, biochemiškai palaiko širdies ir kraujagyslių atsparumą.
Sąmoningumo praktika – meditacija, gilus kvėpavimas ir progresuojantis raumenų atsipalaidavimas – suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą, todėl emocinių iššūkių metu sumažėja kraujospūdis ir širdies ritmas.
Alkoholio vartojimo mažinimas ir tabako vartojimo atsisakymas dar labiau apsaugo nuo streso sukeltų širdies veiklos sutrikimų.
Socialiniai ryšiai taip pat yra galingas buferis, apsaugantis nuo žalingo emocinio poveikio.
Kada kreiptis į gydytoją dėl su emocijomis susijusių širdies simptomų
Atpažinus skubius įspėjamuosius širdies požymius emocinių epizodų metu, gali būti skirtumas tarp gyvybės ir mirties. Asmenys turėtų nedelsdami kreiptis į gydytoją, jei intensyvių emocinių būsenų metu arba po jų jaučia krūtinės skausmą, spaudimą ar diskomfortą, trunkantį ilgiau nei kelias minutes.
Papildomi įspėjamieji požymiai: skausmas, sklindantis į žandikaulį, kaklą ar rankas, dusulys, šaltas prakaitas, neįprastas nuovargis, galvos svaigimas ar pykinimas.
Asmenys, sergantys širdies ligomis, turėtų būti ypač budrūs, kai patiria stiprias emocijas, pavyzdžiui, pyktį, baimę ar sielvartą. Net jei simptomai greitai praeina, būtina atlikti medicininę apžiūrą, nes trumpalaikiai simptomai gali pasireikšti prieš rimtą širdies įvykį.
