Žalioji arbata pasižymi stipriausiomis priešvėžinėmis savybėmis tarp visų arbatos rūšių, nes joje yra didelis kiekis EGCG, kuris gali slopinti naviko augimą ir sukelti vėžinių ląstelių žūtį. Moksliniai tyrimai rodo, kad kasdien suvartojant 3-5 puodelius arbatos, užplikytos 3-5 minutes 80 °C temperatūroje, gaunama ideali apsauginė nauda. Pridėjus citrinos padidėja katechinų stabilumas ir biologinis prieinamumas. Geriant tarp valgymų maksimaliai padidėja absorbcija. Tinkami virimo būdai ir nuoseklus vartojimas atskleidžia visą arbatos junginių, kovojančių su vėžiu, potencialą.
Mokslas apie priešvėžines arbatos savybes
Nors mokslininkai jau dešimtmečius tyrinėja galimą arbatos naudą sveikatai, naujausi moksliniai tyrimai atskleidė įtikinamų įrodymų apie jos priešvėžines savybes.
Arbatoje yra polifenolių, ypač katechinų, tokių kaip EGCG (epigalokatechino galatas), kurie pasižymi antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu ląstelių lygmeniu. Šie junginiai sąveikauja su signaliniais keliais, reguliuojančiais vėžinių ląstelių dauginimąsi ir išlikimą.
Laboratoriniai tyrimai rodo, kad arbatos polifenoliai gali slopinti navikų augimą, sukelti vėžinių ląstelių žūtį (apoptozę) ir užkirsti kelią angiogenezei – naujų kraujagyslių, maitinančių navikus, formavimuisi.
Didžiausia šių naudingų junginių koncentracija nustatyta būtent žaliojoje arbatoje, po jos seka baltoji, oolong ir juodoji arbata.
Žalioji arbata: Kovos su vėžiu tyrimų lyderė
Nors visose arbatos rūšyse yra naudingų junginių, žalioji arbata dėl savo išskirtinio biocheminio profilio tapo kovos su vėžiu tyrimų lydere.
Tyrimai rodo, kad joje yra didžiausia katechinų koncentracija, ypač epigalokatechino galato (EGCG), kuris pasižymi ypatingomis priešvėžinėmis savybėmis.
Žurnaluose „Cancer Research” ir „Nature Reviews Cancer” paskelbti tyrimai rodo, kad EGCG gali slopinti navikų augimą, sukelti vėžinių ląstelių žūtį ir užkirsti kelią metastazėms.
Dėl minimalaus žaliosios arbatos apdorojimo šie polifenoliai išsaugomi, priešingai nei labiau oksiduotų rūšių arbatoje.
Laboratoriniai tyrimai rodo, kad kasdien suvartojant 3-5 puodelius arbatos gaunama didžiausia apsauginė nauda, nors šiuo metu atliekami klinikiniai tyrimai, siekiant nustatyti galutines dozavimo rekomendacijas.
Pagrindiniai katechinai ir polifenoliai, kovojantys su vėžinių ląstelių augimu
Arbatos kovos su vėžiu molekulinė galia slypi gausybėje katechinų ir polifenolių. Iš šių junginių epigalokatechino-3-galatas (EGCG), kurio gausu žaliojoje arbatoje, pasižymi stipriausiomis priešvėžinėmis savybėmis. Tyrimai rodo, kad EGCG slopina navikų augimą, sukeldamas vėžinių ląstelių apoptozę ir tausodamas sveikas ląsteles.
Kiti naudingi junginiai yra epikatechino galatas (ECG), epigalokatechinas (EGC) ir juodojoje arbatoje esantys teaflavinai. Šie polifenoliai veikia keliais mechanizmais: blokuoja kancerogenezę, mažina uždegimą, neutralizuoja laisvuosius radikalus ir sutrikdo vėžinių ląstelių metabolizmą.
Reguliariai vartojant šiuos junginius, jų koncentracija gali būti pakankama, kad užtikrintų prevencinę naudą.
Kaip virimo būdai veikia priešvėžinius junginius
Virimo būdas atlieka esminį vaidmenį siekiant maksimaliai išgauti ir išsaugoti priešvėžinius arbatos junginius.
Tyrimai rodo, kad vandens temperatūra daro didelę įtaką katechinų ekstrakcijai. Žaliojoje arbatoje, ruošiamoje 3-5 minutes 80 °C temperatūroje, išlieka daugiau EGCG nei aukštesnėje temperatūroje, kuri gali suardyti šiuos junginius.
Juodojoje arbatoje, verdančiame vandenyje (100 °C) verdant 3 minutes, gaunamas idealus polifenolių kiekis.
Pridėjus citrinos ar kito citrusinio vaisiaus, dėl parūgštinimo padidėja katechinų stabilumas, todėl jų biologinis prieinamumas gali padidėti iki 20 %.
Priešingai, pridėjus pieno gali sumažėti antioksidacinis aktyvumas dėl baltymų ir polifenolių surišimo.
Ruošiant laisvų lapelių arbatą paprastai išgaunama daugiau naudingų junginių nei arbatos maišeliuose.
Skirtingų arbatos rūšių ir jų veiksmingumo palyginimas
Įvairios arbatos rūšys labai skiriasi savo kovos su vėžiu savybėmis, visų pirma dėl skirtingų fitocheminių profilių ir apdorojimo metodų.
Žalioji arbata nuolat pasižymi geresniu priešvėžiniu veiksmingumu, nes joje yra 30-40 % katechinų sausojoje medžiagoje, ypač epigalokatechino galato (EGCG), kuris stabdo navikų augimą ir angiogenezę.
Minimaliai apdorota baltoji arbata išsaugo didelį antioksidantų kiekį, o juodojoje arbatoje esantys teaflavinai ir tearubiginai pasižymi skirtingais apsauginiais mechanizmais. Oolong arbata teikia tarpinę naudą.
Tyrimai rodo, kad Camellia sinensis var. sinensis (kiniškos veislės) paprastai turi daugiau EGCG nei var. assamica (indiškos veislės), nors auginimo sąlygos daro didelę įtaką fitocheminių medžiagų koncentracijai nepriklausomai nuo veislės kilmės.
Rekomenduojama suvartoti per dieną, kad būtų pasiekta potenciali nauda
Rekomenduojamas paros suvartojimas dėl galimos naudos
Klinikiniai tyrimai rodo, kad kasdien suvartojant nuo trijų iki penkių puodelių žaliosios arbatos, gaunama maždaug 240-320 mg polifenolių. Šis rekomenduojamas kiekis leidžia organizmui palaikyti pastovų katechinų, ypač EGCG, kiekį visą dieną.
Siekiant maksimalaus įsisavinimo, mokslininkai rekomenduoja gerti arbatą tarp valgymų, o ne su maistu, nes tam tikri baltymai gali susijungti su katechinais ir sumažinti biologinį įsisavinimą.
Arbatos virimas 3-5 minutes 71-82 °C temperatūroje optimizuoja katechinų ekstrakciją ir išsaugo jų vientisumą. Asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, prieš padidindami arbatos vartojimą turėtų pasitarti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, nes didelės dozės gali sąveikauti su vaistais.
Arbatos derinimas su kitais su vėžiu kovojančiais maisto produktais
Nors vien arbata pasižymi reikšmingomis priešvėžinėmis savybėmis, jos nauda gali būti sustiprinta, kai ji derinama su kitais maisto produktais, turinčiais papildomų fitocheminių medžiagų.
Mokslininkai siūlo žaliąją arbatą derinti su ciberžole, kurios sudėtyje yra kurkumino, pasižyminčio priešuždegiminiu poveikiu.
Kryžmažiedžių daržovių, tokių kaip brokoliai ir lapiniai kopūstai, vartojimas su arbata sukelia sinergetinį poveikį, nes juose esantys sulforafano junginiai sustiprina arbatoje esančius katechinus.
Uogos, kuriose gausu antioksidantų, dar labiau sustiprina arbatos potencialą kovoti su vėžiu.
Tyrimai rodo, kad Viduržemio jūros regiono dietos komponentai – alyvuogių aliejus, česnakas ir omega-3 turtinga žuvis – veiksmingai veikia kartu su arbatos vartojimu.
Šie deriniai gali slopinti vėžinių ląstelių dauginimąsi vienu metu keliais ląsteliniais keliais, o tai gali užtikrinti didesnę apsaugą nei pavienės mitybos priemonės.
Klinikiniai tyrimai ir ekspertų požiūris į arbatos vaidmenį vėžio prevencijoje
Arbatos priešvėžinės savybės moksliškai pagrįstos daugybe kruopščių klinikinių tyrimų ir epidemiologinių tyrimų, atliekamų dešimtmečiais.
Žurnale „Journal of the National Cancer Institute” paskelbtuose tyrimuose nustatyta, kad moterų, vartojančių žaliąją arbatą, krūties vėžio rizika sumažėjo 46 %, palyginti su negeriančiomis arbatos.
Memorial Sloan Kettering vėžio centro onkologė dr: „Žaliojoje arbatoje esantis polifenolis EGCG laboratorinėmis sąlygomis nuolat demonstruoja antiproliferacinį poveikį vėžinėms ląstelėms.”
Tačiau ekspertai pabrėžia, kad arbatos vartojimas turėtų papildyti, o ne pakeisti įprastinį vėžio gydymą ir prevencines strategijas, įskaitant reguliarius tyrimus.
