Nuolatinis spengimas ausyse, nors dažnai būna gerybinis, kartais gali reikšti pagrindines neurologines problemas. Naujausi tyrimai atskleidė, kad lėtinis spengimas ausyse ir neurodegeneraciniai sutrikimai, tokie kaip Alzheimerio ir Parkinsono ligos, yra susiję su bendrais nervų takais. Nerimą keliantys požymiai: pulsuojantis spengimas ausyse, staigi neurologinių simptomų pradžia arba progresuojantis vienpusis spengimas ausyse su kognityviniais pokyčiais. Pacientai, patiriantys nuolatinį spengimą ausyse, turėtų kreiptis į medikus, ypač jei kartu su juo pasireiškia galvos svaigimas, klausos praradimas ar galvos skausmas. Supratus šiuos įspėjamuosius požymius, būtų galima anksčiau imtis intervencijos dėl galimų smegenų veiklos sutrikimų.
Suprasti spengimą ausyse: Daugiau nei tik „skambėjimas ausyse”
Nors paprastai apibūdinamas kaip nuolatinis skambėjimas ausyse, spengimas ausyse iš tikrųjų apima fantominių klausos pojūčių spektrą, kurie pasireiškia be išorinių garso dirgiklių. Šie pojūčiai gali pasireikšti kaip skirtingo intensyvumo ir pastovumo dūzgimas, šnypštimas, spragsėjimas ar muzikos garsai.
Spengimas ausyse skirstomas į subjektyvų (girdimas tik sergančiojo) arba objektyvų (nustatomas tyrėjo).
Nors spengimas ausyse dažnai siejamas su klausos praradimu, jis yra neurologinis reiškinys, kai smegenys neteisingai interpretuoja nervinius signalus. Naujausi tyrimai rodo, kad spengimas ausyse susijęs su sudėtinga sąveika tarp klausos ir ne klausos smegenų centrų, ypač tų, kurie valdo dėmesį ir emocijų apdorojimą.
Kaip spengimas ausyse susijęs su smegenų funkcija
Nurologinis spengimo ausyse pagrindas yra kur kas platesnis nei ausis ir apima sudėtingą sąveiką keliose smegenų srityse. Neurovaizdiniai tyrimai atskleidžia, kad pacientams, sergantiems spengimu ausyse, pakitęs aktyvumas auditorinėje žievėje, limbinėje sistemoje ir prefrontalinėse srityse.
Šie sutrikimai pasireiškia neuronų tinkluose, atsakinguose už dėmesį, emocijas ir jutimų apdorojimą.
Tyrimai rodo, kad spengimas ausyse gali būti „mini priepuolis” klausos apdorojimo centruose arba atsirasti dėl neuroplastinių pokyčių praradus klausą. Dėl šios neadaptyvios reorganizacijos gali atsirasti fantominis garso suvokimas net ir nesant išorinių dirgiklių.
Svarbu tai, kad tie patys nerviniai takai dažnai sutrinka sergant neurodegeneracinėmis ligomis, o tai gali paaiškinti, kodėl nuolatinis spengimas ausyse kartais pasireiškia prieš diagnozuojant įvairius smegenų sutrikimus.
Kada spengimas ausyse gali signalizuoti apie kažką rimto
Nors dauguma spengimo ausyse atvejų yra gerybinės būklės, tam tikri modeliai ir juos lydintys simptomai verčia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes jie gali rodyti rimtus neurologinius sutrikimus.
Pulsuojantis spengimas ausyse – kai garsas sinchronizuojasi su širdies plakimu – gali reikšti kraujagyslių sutrikimus arba padidėjusį intrakranijinį spaudimą.
Staiga prasidėjęs spengimas ausyse kartu su galvos svaigimu, klausos praradimu ar veido silpnumu gali reikšti akustinę neuromą arba insultą.
Dėl progresuojančio vienpusio spengimo ausyse ir galvos skausmo, regėjimo pokyčių ar pažinimo funkcijų pablogėjimo reikia skubiai įvertinti.
Kiti susirūpinimą keliantys požymiai: spengimas ausyse po galvos traumos, lydintys neurologiniai sutrikimai arba spengimas ausyse, kuris, nepaisant konservatyvaus gydymo, trukdo kasdieniam darbui ir miegui**.
Nauji moksliniai tyrimai: Mokslas apie spengimą ausyse ir neurodegeneraciją
Naujausi moksliniai tyrimai atskleidė intriguojančias sąsajas tarp lėtinio spengimo ausyse ir neurodegeneracinių procesų smegenyse. Tyrėjai nustatė bendrus nervinius kelius tarp spengimo ausyse ir tokių ligų, kaip Alzheimerio ir Parkinsono ligos, todėl galima daryti prielaidą apie bendrus pagrindinius mechanizmus.
Tyrimai, atlikti naudojant pažangius neurovaizdavimo metodus, rodo, kad sergančiųjų spengimu ausyse klausos žievėje ir už dėmesį bei emocijų apdorojimą atsakingose srityse yra abnormalus aktyvumas. Šie modeliai atspindi tam tikrus pokyčius, pastebėtus ankstyvosios neurodegeneracijos stadijos metu.
Gyvūnų modeliai rodo, kad nuolatinis spengimas ausyse gali pagreitinti neuronų pažeidimus dėl lėtinio streso ir neurouždegimo. Šie nauji įrodymai rodo, kad spengimas ausyse gali būti ankstyvas platesnio masto nervų disfunkcijos biožymeklis**, todėl jį reikia toliau tirti.
Daugiau nei klausa: Kiti simptomai, kuriuos reikia stebėti kartu su spengimu ausyse
Kai atsiranda nuolatinis spengimas ausyse, jis retai būna pavienis. Budrūs pacientai turėtų stebėti, ar nėra lydinčių neurologinių simptomų, kurie gali signalizuoti apie pagrindinę smegenų patologiją. Tai gali būti nepaaiškinamas galvos svaigimas, pasikartojantys galvos skausmai, kognityviniai pokyčiai (atminties sutrikimai, sumišimas) ir pusiausvyros sutrikimai.
Papildomi įspėjamieji požymiai yra staigūs jutimo pokyčiai (regėjimo sutrikimai, tirpimas), miego sutrikimai ir nuotaikos pokyčiai, neproporcingi pačiam spengimui ausyse.
Net ir tokie subtilūs simptomai, kaip koordinacijos pokyčiai ar neįprastas nuovargis, reikalauja medicininio dėmesio.
Stebint simptomų pasireiškimo būdus – dažnumą, trikdžius ir progresavimą – galima gauti vertingos klinikinės informacijos. Išsamus simptomų žurnalas padeda sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams atskirti pavienį spengimą ausyse nuo neurologinės ligos požymių.
Diagnostikos keliai: Kaip tinkamai įvertinti nuolatinį spengimą ausyse?
Kaip pacientams susigaudyti sudėtingoje medicinos srityje, kai jie siekia gauti įvertinimą dėl nuolatinio spengimo ausyse? Diagnostinis procesas paprastai prasideda nuo pirminės sveikatos priežiūros gydytojo, kuris gali nukreipti pas ENT specialistą (otolaringologą), kad šis nuodugniai įvertintų klausą.
Įvertinimas dažnai apima audiometrinius tyrimus, vaizdinius tyrimus (magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos tyrimus) ir neurologinius tyrimus. Kai įtariama smegenų liga, specialistai gali paskirti atlikti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, vestibulinį vertinimą, kraujo tyrimą arba smegenų kamieno klausos sukelto atsako tyrimą.
Pacientai turėtų vesti tinito žurnalą, kuriame fiksuotų triukšmą sukeliančius veiksnius, trukmę ir susijusius simptomus, kad būtų lengviau nustatyti diagnozę.
Labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, ypač jei spengimas ausyse pasireiškia kartu su neurologiniais simptomais, prasideda staiga arba pasireiškia tik vienoje pusėje.
Gydymo metodai: Tiek spengimas ausyse, tiek galimos pagrindinės sąlygos
nuolatinio spengimo ausyse gydymas atspindi dvejopą uždavinį – valdyti patį simptomą ir kartu spręsti galimas pagrindines neurologines problemas. Gydytojai paprastai taiko dvejopą metodą: simptomų valdymą ir tikslinę intervenciją.
Simptomams palengvinti galima taikyti garso terapiją, kognityvinę elgesio terapiją ir spengimo ausyse perkvalifikavimo terapiją.
Kai spengimas ausyse signalizuoja apie neurologinius sutrikimus, tokius kaip akustinė neuroma ar išsėtinė sklerozė, gydant daugiausia dėmesio skiriama pagrindinei būklei, taikant medikamentinę, chirurginę ar imunomoduliacinę terapiją.
Farmacinės intervencijos nukreiptos į konkrečius mechanizmus, pavyzdžiui, vaistai nuo traukulių priepuolių, skirti nuo padidėjusio jaudrumo, arba antikoaguliantai, skirti nuo kraujagyslių sutrikimų.
Nauji moksliniai tyrimai tiria neuromoduliacijos metodus, įskaitant transkranijinę magnetinę stimuliaciją, kurie gali būti naudingi ir spengimui ausyse, ir pagrindiniams nervų funkcijos sutrikimams.
