Po 30 metų dėl medžiagų apykaitos pokyčių tam tikri maisto produktai tampa vis problemiškesni. Produktyvi mėsa su nitratais didina vėžio riziką, o senas sūris gali sukelti histamino netoleravimą. Įprasti pieno produktai, daugiafruktozis kukurūzų sirupas ir apanglėjusi mėsa kelia daugiau problemų sveikatai, nes lėtėja medžiagų apykaita. Mikrobangų krosnelėje gaminamų popkornų cheminės medžiagos ir per didelis natrio kiekis dar labiau veikia senstantį organizmą. Norint išsaugoti sveikatą po trečiojo gyvenimo dešimtmečio, labai svarbu rinktis šiuos maisto produktus turint pakankamai informacijos.
Perdirbta mėsa ir ryšys su vėžiu
Nors daugelis jaunesnio amžiaus žmonių mitybos įpročių gali išlikti be tiesioginių pasekmių, po 30 metų amžiaus ypač atidžiai reikia stebėti perdirbtą mėsą. Tokiuose produktuose kaip šoninė, saliamis, dešrelės ir delikatesai yra nitratų ir nitritų, kurie virškinimo metu sudaro potencialiai kancerogeninius junginius.
Pasaulio sveikatos organizacija apdorotą mėsą priskiria 1 grupės kancerogenams ir sieja su padidėjusia kolorektalinio vėžio rizika**. Ši klasifikacija priskiriama tai pačiai kategorijai kaip ir tabakas, nors ir skirtingo rizikos lygio.
Su amžiumi lėtėjant medžiagų apykaitai, organizmas ne taip efektyviai perdirba šiuos junginius.
Sumažinus perdirbtos mėsos vartojimą ir renkantis alternatyvius produktus be nitratų**, galima gerokai sumažinti vėžio riziką po 30 metų.
Brandinti sūriai ir histamino netoleravimas
Vyresniems nei 30 metų suaugusiems žmonėms tampa sudėtingiau mėgautis senoviniais sūriais, tokiais kaip parmezanas, čederis ir mėlynasis sūris, nes juose yra daug histamino.
Organizmui senstant natūraliai mažėja diamino oksidazės – fermento, atsakingo už histamino skaidymą – gamyba. Dėl šio sumažėjimo gali kauptis histaminas, todėl suvalgius brandintų sūrių atsiranda tokie simptomai kaip galvos skausmas, virškinimo sutrikimai, odos bėrimas ir nosies užgulimas.
Nors ne visiems išsivysto histamino netoleravimas, suaugusieji po 30 metų turėtų stebėti savo reakcijas į šiuos fermentuotus pieno produktus.
Perėjimas prie šviežių, mažai histamino turinčių alternatyvų, pavyzdžiui, rikotos, mocarelos ar varškės sūrio, gali padėti tiems, kurie jaučia jautrumą, ir kartu suteikti kalcio ir baltymų.
Įprastiniai pieno produktai
Vyresniems nei 30 metų suaugusiesiems įprastų pieno produktų vartojimas tampa vis sudėtingesnis, nes hormoniniai pokyčiai turi įtakos šių maisto produktų perdirbimui organizme.
Daugelyje įprastinių pieno produktų yra pridėtinių hormonų ir antibiotikų, kurie gali sutrikdyti natūralią organizmo endokrininę funkciją ir prisidėti prie uždegimų ir virškinimo problemų.
Tyrimai rodo, kad po 30-ies metų laktozės netoleravimas dažnai tampa ryškesnis, nes su amžiumi natūraliai mažėja laktazės fermentų gamyba.
Didelis sočiųjų riebalų kiekis neriebiuose pieno produktuose taip pat gali kelti didesnę riziką širdies ir kraujagyslių sistemai, nes sulėtėja medžiagų apykaita.
Nerimaujantys dėl šio poveikio gali apsvarstyti galimybę pereiti prie ekologiškų pieno produktų arba augalinės kilmės produktų, praturtintų kalciu ir vitaminu D.
Didelio fruktozės kiekio kukurūzų sirupas
Kai suaugusieji peržengia 30 metų slenkstį, daugiafruktozės kukurūzų sirupas tampa ypač problemiškas jų pakeitusiai medžiagų apykaitai.
Šis visur paplitęs saldiklis, esantis perdirbtuose maisto produktuose ir gėrimuose, metabolizuojasi kitaip nei kiti cukrūs, todėl gali pagreitinti riebalų kaupimąsi, ypač pilvo srityje.
Tyrimai rodo, kad HFCS gali trikdyti leptino signalą, hormoną, atsakingą už sotumo jausmą, ir dėl to gali būti suvalgoma per daug riebalų.
Po 30 metų organizmo gebėjimas apdoroti šiuos saldiklius mažėja, todėl didėja indulino rezistentiškumo, kepenų suriebėjimo ligos ir metabolinio sindromo rizika.
Vartotojai turėtų atidžiai tikrinti gazuotų gėrimų, pagardų, dribsnių ir kepinių etiketes, kuriose HFCS dažnai slepiasi po nekaltais terminais, tokiais kaip „kukurūzų cukrus” arba tiesiog „saldiklis”
Rafinuoti augaliniai aliejai
Rafinuoti augaliniai aliejai yra dar vienas dietinis pavojus vyresniems nei 30 metų suaugusiesiems, savo metaboliniu poveikiu prilygstantis aukštos fruktozės kukurūzų sirupui.
Šie labai perdirbti aliejai, įskaitant sojų, kukurūzų ir rapsų, yra intensyviai chemiškai apdorojami, todėl iš jų pašalinamos maistingosios medžiagos ir kartu susidaro uždegiminiai junginiai.
Po 30 metų, kai medžiagų apykaita natūraliai sulėtėja, žmogaus organizmas šiuos aliejus perdirba kitaip.
Didelis omega-6 riebalų rūgščių kiekis juose sutrikdo organizmo omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių pusiausvyrą ir gali sukelti sisteminį uždegimą, susijusį su širdies ligomis, artritu ir greitesniu senėjimu.
Sveikesnės alternatyvos yra pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus, avokadų aliejus ir kokosų aliejus, kuriuose yra naudingų junginių, palaikančių ląstelių sveikatą, o ne ją pažeidžiančių.
Dirbtiniai saldikliai ir medžiagų apykaitos pokyčiai
Daugelis žmonių renkasi dirbtinius saldiklius kaip nekaloringą cukraus alternatyvą, nesuvokdami, kad šie junginiai po 30 metų amžiaus gali smarkiai sutrikdyti medžiagų apykaitą.
Tyrimai rodo, kad dirbtiniai saldikliai gali sutrikdyti organizmo gebėjimą reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje ir pakeisti žarnyno mikrobiotą, todėl gali atsirasti gliukozės netoleravimas.
Tyrimai parodė, kad reguliarus šių medžiagų vartojimas susijęs su padidėjusia metabolinio sindromo rizika, ypač su amžiumi vykstant hormonų pokyčiams.
Ypač didelį susirūpinimą kelia aspartamas, sukralozė ir sacharinas, kurie vyresniems nei 30 metų suaugusiesiems yra susiję su padidėjusiu atsparumu insulinui ir sunkumais išlaikant sveiką svorį.
Natūralios alternatyvos, tokios kaip stevija ar monkvilio vaisiai, yra saugesnės.
Saldūs pusryčių dribsniai
Nors dirbtiniai saldikliai kelia medžiagų apykaitos problemų, tradiciniai pusryčių dribsniai su cukrumi vyresniems nei 30 metų suaugusiesiems kelia ne mažiau problemų.
Šiuose vaikystėje pamėgtuose dribsniuose paprastai būna per daug rafinuoto cukraus, kuris padidina gliukozės kiekį kraujyje ir sukelia insulino reakciją, kuri su amžiumi tampa vis mažiau veiksminga. Daugelyje komercinių dribsnių yra 12-15 g cukraus vienoje porcijoje, nors faktiškai suvartotos porcijos dažnai viršija rekomenduojamus kiekius.
Toks cukraus vartojimas prisideda prie didesnio visceralinių riebalų kaupimosi, kuris tampa dar problematiškesnis po 30 metų, kai medžiagų apykaita natūraliai sulėtėja.
Be to, šiuose dribsniuose paprastai trūksta skaidulinių medžiagų ir baltymų, būtinų raumenų masei ir tinkamai virškinimo funkcijai palaikyti – mitybos komponentų, kurie tampa vis svarbesni organizmui senstant.
Balta duona ir rafinuoti angliavandeniai
Po 30 metų amžiaus organizme įvyksta trys esminiai pokyčiai, dėl kurių balta duona ir rafinuoti angliavandeniai tampa ypač problemiški.
Pirma, metabolinė apykaita pradeda mažėti, todėl šie daug glikemijos turintys maisto produktai lengviau nei anksčiau virsta riebalais.
Antra, sumažėja jautrumas insulinui, todėl vartojant rafinuotus angliavandenius labiau svyruoja cukraus kiekis kraujyje** ir padidėja 2 tipo diabeto rizika.
Trečia, organizme mažėja kolageno gamyba, o dėl rafinuotų grūdų atsirandantis uždegimas gali pagreitinti odos senėjimą.
Pereinant prie visų grūdų alternatyvų gaunama daugiau skaidulinių medžiagų, maistinių medžiagų ir stabilus energijos kiekis, todėl tai padeda neutralizuoti šiuos su amžiumi susijusius pokyčius ir kartu palaiko virškinimo sveikatą bei svorio kontrolę.
Energetiniai gėrimai ir kraujospūdžio rizika
Suaugusiesiems sulaukus 30 metų, energiniai gėrimai tampa daug pavojingesni širdies ir kraujagyslių sveikatai.
Šiuose gėrimuose yra daug kofeino ir kitų stimuliuojančių medžiagų, kurios gali ypač padidinti kraujospūdį ir širdies ritmą.
Tyrimai rodo, kad senstanti širdies ir kraujagyslių sistema tampa mažiau atspari tokiems stimuliatoriams. Vienas energetinis gėrimas gali sukelti kraujospūdžio šuolį, kuris trunka kelias valandas, todėl padidėja insulto ir širdies smūgio rizika.
Be to, šiuose gėrimuose dažnai būna per daug cukraus, o tai prisideda prie medžiagų apykaitos problemų, kurios dažnesnės po 30 metų.
Sveikatos ekspertai rekomenduoja energinius gėrimus keisti natūraliomis alternatyvomis, pavyzdžiui, žaliąja arbata, kuri suteikia saikingą kofeino kiekį be pavojingo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai.
Sustiprėjęs alkoholio poveikis
Nors daugelis suaugusiųjų visą gyvenimą mėgaujasi alkoholiniais gėrimais, po 30 metų amžiaus organizmo gebėjimas metabolizuoti alkoholį gerokai sumažėja. Dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos alkoholis ilgiau išlieka kraujyje, todėl jo poveikis sustiprėja ir gali labiau pažeisti svarbiausius organus.
Tyrimai rodo, kad su amžiumi natūraliai silpnėja kepenų funkcija, todėl jos ne taip efektyviai perdirba toksinus.
Be to, stiprėja alkoholio dehidratacinis poveikis, todėl ilgėja pagirios ir stiprėja uždegimai.
Sveikatos ekspertai rekomenduoja mažinti alkoholio vartojimą trisdešimtmečiams ir vyresniems, ribojant alkoholio vartojimą iki vieno gėrimo per dieną moterims ir dviejų vyrams, o dienas be alkoholio per savaitę.
Margarinas ir transriebalai
Transriebalai, kadaise propaguoti kaip sveikesnė sviesto alternatyva, kelia didelį pavojų sveikatai, kuris tampa dar pavojingesnis sulaukus 30 metų.
Šie iš dalies hidrinti aliejai, dažnai naudojami margarine ir perdirbtuose maisto produktuose, didina MTL (blogojo) cholesterolio kiekį ir mažina DTL (gerojo) cholesterolio kiekį.
Su amžiumi lėtėjant medžiagų apykaitai, organizmas vis prasčiau perdirba šiuos kenksmingus riebalus. Reguliarus jų vartojimas didina širdies ligų, insulto ir antro tipo diabeto riziką – šios ligos dažnėja jau po 30 metų.
Dėl ženklinimo spragų net produktuose, pažymėtuose „be transriebalų”, gali būti iki 0,5 g vienoje porcijoje.
Sveikesnės alternatyvos – alyvuogių aliejus, avokadų aliejus ir žole maitintas sviestas.
Mikrobangų krosnelėje paruošti kukurūzai
Daugumoje mikrobangų krosnelėje gaminamų popkornų maišelių yra perfluoroktano rūgšties (PFOA) – cheminės medžiagos, susijusios su keliomis sveikatos problemomis, kurios tampa dar aktualesnės po 30 metų.
PFOA poveikis siejamas su padidėjusiu cholesterolio kiekiu, skydliaukės ligomis ir sumažėjusiu vaisingumu.
Be to, daugelyje mikrobangų krosnelėje gaminamų popkornų rūšių esančioje dirbtinio sviesto kvapiojoje medžiagoje yra diacetilo, kuris reguliariai įkvepiant gali pažeisti plaučių audinius.
Po 30-ies metų organizmas nebe taip veiksmingai perdirba ir pašalina šiuos toksinus.
Sveikesnės alternatyvos yra pučiantys orą popkornai arba viryklėje gaminami popkornai su alyvuogių aliejumi ir natūraliais prieskoniais, suteikiantys tokį patį malonumą be cheminio poveikio.
Konservuoti maisto produktai su BPA įdėklais
Daugelis vartotojų nežino, kad BPA (bisfenolis A) – cheminė medžiaga, kurios paprastai randama konservuotų maisto produktų apvalkale, – po 30 metų amžiaus kelia vis didesnį pavojų sveikatai.
Tyrimai rodo, kad BPA poveikis laikui bėgant kaupiasi ir gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą. Šis sintetinis estrogenas gali prasiskverbti į maistą, ypač į rūgščius produktus, pavyzdžiui, pomidorus.
Po 30 metų natūralūs organizmo detoksikacijos procesai pradeda lėtėti, todėl tampa sunkiau veiksmingai pašalinti šias chemines medžiagas.
Tyrimais BPA siejamas su padidėjusia metabolinių sutrikimų, reprodukcinių ir širdies ir kraujagyslių problemų rizika – su amžiumi šios problemos tampa vis svarbesnės.
Sveikatos ekspertai rekomenduoja rinktis BPA neturinčius konservuotus produktus arba šviežias alternatyvas, kad poveikis būtų kuo mažesnis.
Apdeginta ir juodinta mėsa
Nors konservuoti maisto produktai kelia susirūpinimą dėl cheminių medžiagų, virinimo būdai taip pat turi įtakos sveikatai po 30 metų. Populiarus mėsos kepimo ant grotelių ar žarijų kepimo būdas sukuria heterociklinius aminus (HCA) ir policiklinius aromatinius angliavandenilius (PAH) – junginius, susijusius su padidėjusia vėžio rizika**.
Po 30 metų organizmo gebėjimas detoksikuoti šiuos junginius sumažėja. Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant stipriai apanglėjusią mėsą dažniau sergama storosios žarnos, kasos ir prostatos vėžiu.
Kad sumažintų riziką, vartotojai turėtų riboti juodos mėsos vartojimą, naudoti antioksidantų turinčius marinatus, prieš kepant mėsą ją iš anksto išvirti ir pašalinti apanglėjusias mėsos dalis.
Šios atsargumo priemonės tampa vis svarbesnės, nes su amžiumi ląstelių atstatymo mechanizmai natūraliai silpnėja.
Aromatizuoti jogurtai ir paslėptas cukrus
Ironiška, bet jogurto produktuose, kurie parduodami kaip sveiki produktai, dažnai yra nerimą keliantis kiekis pridėtinių cukrų, kurie po 30 metų amžiaus tampa vis didesne problema. Vienoje aromatizuoto jogurto porcijoje gali būti iki 20 gramų cukraus – tai atitinka maždaug 20 mililitrų.
Po 30 metų metabolizmas natūraliai sulėtėja ir sumažėja jautrumas insulinui, todėl šie paslėpti cukrūs tampa ypač žalingi. Organizmas ne taip efektyviai perdirba gliukozės perteklių, dėl to gali padidėti svoris ir sustiprėti uždegimas.
Mitybos specialistai rekomenduoja rinktis prastą jogurtą ir į jį įdėti šviežių vaisių, kad jis būtų natūraliai saldus. Graikiškame ir islandiškame jogurte yra daugiau baltymų ir minimalus cukraus kiekis, todėl jie yra tinkamesnis pasirinkimas medžiagų apykaitos sveikatai palaikyti po 30 metų.
Įprastinė kava ir antinksčių nuovargis
Po 30 metų amžiaus kavos vartojimą reikia atidžiai apsvarstyti, nes įprastiniai kavos produktai, vartojami per dažnai, gali sukelti adrenų nuovargį.
Vartojant daug kofeino, antinksčiai, atsakingi už streso hormonų reguliavimą, gali būti pernelyg apkrauti. Įprastos kavos sudėtyje dažnai yra pesticidų likučių ir mikotoksinų, kurie papildomai apkrauna organizmo detoksikacijos sistemas.
Sveikatos specialistai rekomenduoja riboti kavos kiekį iki 1-2 puodelių per dieną ir, jei įmanoma, rinktis ekologiškas kavos rūšis.
Tokios alternatyvos kaip cikorijų šaknys, kiaulpienių kava ar adaptogeninės arbatos suteikia panašų pasitenkinimą, pernelyg nestimuliuodamos antinksčių funkcijos.
Tiems, kurie patiria atostogą, sutrinka miegas arba sunkiai susidoroja su stresu, jau gali būti adrenalino disbalanso požymių, dėl kurių reikia sumažinti kavos kiekį.
Komerciniai salotų padažai
Daugelyje komercinių salotų padažų yra probleminių ingredientų, kurie tampa vis pavojingesni po 30 metų, kai sulėtėja medžiagų apykaita ir sumažėja virškinimo efektyvumas.
Parduotuvėse pirktuose padažuose dažnai būna daug rafinuoto cukraus, uždegimą sukeliančių augalinių aliejų, dirbtinių konservantų ir per didelis natrio kiekis. Šie priedai gali prisidėti prie uždegimų, hormonų pusiausvyros sutrikimų ir svorio didėjimo – visos šios problemos su amžiumi stiprėja.
Vietoj to vyresni nei 30 metų asmenys turėtų apsvarstyti galimybę pasigaminti paprastus namų gamybos padažus iš alyvuogių aliejaus, acto arba citrinų sulčių ir šviežių žolelių.
Šis metodas suteikia sveikų riebalų ir antioksidantų, kartu pašalinant kenksmingus priedus, kurie gali pakenkti sveikatai tuo metu, kai organizmas tampa jautresnis mitybos poveikiui.
Keptas maistas ir uždegimas
Nors netinkamas salotų padažo pasirinkimas gali pakenkti sveikatai, keptas maistas vyresniems nei 30 metų suaugusiesiems kelia dar daugiau rūpesčių.
Tyrimai rodo, kad kepto maisto vartojimas tiesiogiai susijęs su padidėjusiu uždegimu organizme – tai ypač aktualu, nes su amžiumi medžiagų apykaita natūraliai lėtėja. Kepant aukštoje temperatūroje susidaro pažengusios glikacijos galutiniai produktai (AGE) – junginiai, kurie spartina ląstelių senėjimą ir prisideda prie lėtinių ligų, įskaitant artritą ir širdies ligas.
Be to, reguliariai vartojant keptą maistą po 30-ies metų, gali paaštrėti svorio reguliavimo problemos, kai organizmui ir taip reikia mažiau kilokalorijų.
Ekspertai rekomenduoja alternatyvius maisto ruošimo būdus, pavyzdžiui, kepimą, troškinimą garuose arba kepimą ore, kad sumažėtų uždegiminės reakcijos, o skonis išliktų nepakitęs.
Įprastinės bulvės ir akrilamidas
Įprastinėse bulvėse, kurios yra viena iš dažniausiai vartojamų daržovių po 30 metų amžiaus, kepant aukštoje temperatūroje yra pavojingas akrilamido kiekis. Šis cheminis junginys susidaro kepant, skrudinant ar skrudinant krakmolingus maisto produktus aukštesnėje nei 120 °C temperatūroje.
Tyrimais nustatyta, kad akrilamido poveikis didina vėžio riziką ir neurologinius pakitimus. Kadangi po 30 metų medžiagų apykaita sulėtėja, šie junginiai gali lengviau kauptis organizme.
Renkantis ekologiškas bulves ir naudojant švelnesnius virinimo būdus, pavyzdžiui, verdant ar verdant garuose, galima gerokai sumažinti akrilamido susidarymą.
Nenorintiems atsisakyti bulvių, prieš gaminant bulves jas pamirkyti ir vengti bulvių gruzdinimo galima sumažinti šio junginio kiekį, tačiau vis tiek mėgautis šiuo pagrindiniu maisto produktu.
Vėlyvo vakaro angliavandeniai
Nors angliavandeniai yra būtini energijai gauti, jų vartojimas vėlai vakare vyresniems nei 30 metų suaugusiesiems kelia didelių sunkumų. Vakaro valandomis organizmo metabolinė apykaita natūraliai sulėtėja, todėl prieš miegą suvartotus angliavandenius jis perdirba ne taip efektyviai.
Po 30-ies metų dėl hormonų pokyčių dažnai sumažėja jautrumas insulinui, todėl cukraus kiekis kraujyje svyruoja dėl naktį suvartojamų angliavandenių. Vėlai vartojami angliavandeniai gali sutrikdyti miego kokybę, prisidėti prie svorio augimo ir padidinti trigliceridų kiekį.
Be to, neaktyviomis nakties valandomis organizmas lengviau kaupia angliavandenių perteklių kaip riebalus.
Specialistai rekomenduoja sudėtinguosius angliavandenius vartoti anksčiau dienos metu, kai medžiagų apykaita aktyviausia, ir vietoj jų rinktis baltyminius vakarinius užkandžius.
Džiovinti vaisiai su pridėtiniu cukrumi
Džiovinti vaisiai su pridėtiniu cukrumi yra pagrindinė mitybos problema vyresniems nei 30 metų suaugusiesiems, nes jų medžiagų apykaita natūraliai sulėtėja.
Šiuose iš pažiūros sveikuose užkandžiuose dažnai būna iki trijų kartų daugiau kalorijų nei šviežiuose vaisiuose, o tai prisideda prie nepageidaujamo svorio augimo.
Perdirbant džiovintus vaisius dažnai pridedama rafinuoto cukraus, kuris padidina gliukozės kiekį kraujyje, todėl dar labiau padidėja jautrumas insulinui, kuris su amžiumi ir taip mažėja.
Toks derinys gali pagreitinti medžiagų apykaitos sutrikimus ir padidinti diabeto riziką.
Vietoj to rinkitės nesaldintus džiovintus vaisius saikingomis porcijomis arba, dar geriau, šviežius vaisius, kurie suteikia skaidulų, maistinių medžiagų ir drėkina organizmą be koncentruoto cukraus.
Baltymų batonėliai su abejotinais ingredientais
Daugelyje baltyminių batonėlių, kurie parduodami kaip patogus sveikas maistas, yra probleminių ingredientų, kuriuos vyresni nei 30 metų suaugusieji turėtų atidžiai išnagrinėti.
Šiuose produktuose dažnai būna dirbtinių saldiklių, cukraus alkoholio ir didelio fruktozės kiekio kukurūzų sirupo, kurie gali sutrikdyti medžiagų apykaitą ir žarnyno sveikatą.
Kai kuriuose batonėliuose taip pat yra iš dalies hidrintų aliejų, per daug pridėtinio cukraus ir žemos kokybės baltymų izoliatų.
Vyresniems nei 30 metų suaugusiesiems, kurių medžiagų apykaita natūraliai sulėtėjusi, šios sudedamosios dalys gali prisidėti prie uždegimų, svorio augimo ir virškinimo problemų.
Rinkdamiesi baltyminius batonėlius, vartotojai pirmenybę turėtų teikti tiems, kurių sudėtyje yra kuo mažiau sudedamųjų dalių, natūralių saldiklių ir kompleksinių baltymų be cheminių priedų ar konservantų.
Soda ir greitesnis senėjimas
Gaiviųjų gėrimų vartojimas yra vienas žalingiausių vyresnių nei 30 metų suaugusiųjų mitybos įpročių, o tyrimai rodo, kad reguliarus jų vartojimas lemia partesnį senėjimą tiek ląstelių, tiek fiziologiniu lygmeniu.
Tyrimai rodo, kad gazuotuose gėrimuose esanti fosforo rūgštis mažina kalcio atsargas, o didelis cukraus kiekis skatina glikaciją – procesą, kurio metu cukraus molekulės jungiasi su baltymais ir susidaro pažangiosios glikacijos galutiniai produktai, pažeidžiantys kolageną ir elastiną.
Dėl to pažeidžiama oda, atsiranda ankstyvos raukšlės ir suglebimas.
Be to, reguliariai vartojant gazuotus gėrimus, sutrumpėja telomerai** – pagrindinis ląstelių senėjimo požymis. Remiantis žurnale „American Journal of Public Health” paskelbtais tyrimais, kiekviena kasdienė porcija pailgina medžiagų apykaitos amžių maždaug 4,6 metų.
Neaugalinės uogos ir pesticidų poveikis
Nors uogos garsėja savo antioksidacinėmis savybėmis, vyresniems nei 30 metų suaugusiesiems, vartojantiems neekologiškas uogas, jos kelia rimtų sveikatos problemų.
Aplinkosaugos darbo grupė braškes, mėlynes ir avietes nuolat priskiria prie „nešvariųjų dešimtuko” produktų, kuriuose yra daugiausia pesticidų likučių.
Kadangi po 30-ies metų medžiagų apykaita sulėtėja, organizmo gebėjimas apdoroti ir pašalinti šiuos toksinus sumažėja. Pesticidų sankaupos gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą, dėl to gali padidėti svoris, atsirasti vaisingumo problemų ir pakenkti ląstelėms.
Tyrimai rodo, kad ilgalaikis poveikis didina uždegimą ir oksidacinį stresą, o tai prieštarauja uogų teikiamai naudai.
Su amžiumi vis svarbiau rinktis ekologiškas uogas, kad būtų sumažinta cheminė našta senstančioms sistemoms.
Komercinės vaisių sultys
Komercinės vaisių sultys yra vienas iš labiausiai nesuprantamų „sveikų maisto produktų” suaugusiesiems, vyresniems nei 30 metų.
Nepaisant rinkodaros teiginių, daugumoje parduotuvėse perkamų sulčių rūšių yra koncentruoto cukraus be skaidulinių medžiagų, kurių suteikia sveiki vaisiai.
Po 30 metų natūraliai sulėtėja medžiagų apykaita, todėl šios paslėptos skystos kalorijos tampa ypač problemiškos. Vienoje 355 mililitrų porcijoje dažnai būna daugiau cukraus nei Amerikos širdies asociacijos rekomenduojama paros norma, o tai gali prisidėti prie atsparumo insulinui ir uždegimų.
Pasterizavimo procesas taip pat sunaikina daug naudingų maistinių medžiagų ir antioksidantų.
Tie, kuriems rūpi išlaikyti sveiką cukraus kiekį kraujyje ir sumažinti uždegimą po 30 metų, turėtų apsvarstyti galimybę pakeisti komercines sultis nepasterizuotais vaisiais arba šviežiai sumaišytais kokteiliais, kuriuose yra daug skaidulų turinčių ingredientų.
Sojos produktai ir hormoninis poveikis
Kodėl sojų produktai kelia susirūpinimą vyresniems nei 30 metų suaugusiesiems? Tyrimai rodo, kad sojos sudėtyje yra fitoestrogenų, kurie organizme imituoja estrogenus. Vyresniems nei 30 metų asmenims, kai hormonų gamyba natūraliai pradeda keistis, šie junginiai gali sutrikdyti endokrininę pusiausvyrą.
Kai kurie tyrimai rodo, kad per didelis sojos vartojimas gali paveikti skydrinės liaukos funkciją, ypač tiems, kurie turi skydliaukės sutrikimų. Po 30 metų medžiagų apykaita natūraliai sulėtėja, todėl skydliaukės sveikata tampa vis svarbesnė.
Nors saikingas sojų vartojimas paprastai laikomas saugiu, perdirbtuose sojų produktuose dažnai yra priedų ir konservantų, kurie gali apsunkinti senstančią virškinimo sistemą.
Ekspertai rekomenduoja rinktis fermentuotus sojų produktus, pavyzdžiui, tempeh, ir vartoti juos saikingai, kaip dalį įvairios mitybos.
Per didelis druskos kiekis ir hipertenzijos rizika
Daugelyje apdorotų maisto produktų esantis natris tampa vis didesne problema po 30 metų, kai sumažėja natūralus organizmo gebėjimas apdoroti druską. Dėl šių fiziologinių pokyčių padidėja pažeidžiamumas dėl hipertenzijos, kuri yra pagrindinis širdies ligų ir insulto rizikos veiksnys.
Amerikos širdies asociacija** rekomenduoja riboti natrio suvartojimą iki 2300 mg per parą, o galiausiai – iki 1500 mg. Tačiau vidutinis amerikietis kasdien suvartoja beveik 3 400 mg.
Dažniausi didelio natrio kiekio kaltininkai yra šie:
- konservuotos sriubos ir sultiniai
- Šaldyti patiekalai
- mėsos gaminiai
- iš anksto supakuoti užkandžiai
- restoranų patiekalai
Skaitydami maistingumo etiketes ir druską pakeisdami žolelėmis bei prieskoniais, galite gerokai sumažinti natrio suvartojimą.
Glitimo turintys maisto produktai jautriems suaugusiesiems
Nors per didelis natrio kiekis turi įtakos širdies ir kraujagyslių sveikatai, glitimas daugeliui vyresnių nei 30 metų suaugusiųjų yra kitoks iššūkis. Tyrimai rodo, kad jautrumas glitimui** gali išsivystyti arba sustiprėti su amžiumi, net ir nenustačius celiakijos.
Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra virškinimo diskomfortas, nuovargis, galvos ir sąnarių skausmas. Šie požymiai dažnai pasireiškia palaipsniui, todėl ryšį su glitimo vartojimu sunku nustatyti.
Maisto produktai, kurių sudėtyje yra kviečių, miežių ir rugių, tampa problemiški jautriems asmenims. Įprastoje duonoje, makaronuose, grūduose ir daugelyje perdirbtų produktų yra paslėpto glitimo.
Suaugusieji, patiriantys nepaaiškinamų sveikatos problemų, turėtų apsvarstyti galimybę stebėti savo reakciją į glitimo turinčius maisto produktus ir pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais dėl galimų eliminavimo tyrimų.
Labai perdirbtos augalinės mėsos alternatyvos
Augalinės mėsos alternatyvos sparčiai populiarėja, nes sveikata besirūpinantys suaugusieji stengiasi sumažinti gyvūninės kilmės produktų vartojimą. Tačiau daugelyje šių produktų yra nerimą keliančio kiekio natrio**, sočiųjų riebalų ir cheminių priedų.
Vyresniems nei 30 metų suaugusiesiems, kai medžiagų apykaita natūraliai sulėtėja, šie labai perdirbti maisto produktai gali sukelti uždegimus, virškinimo problemas ir svorio augimą. Tyrimai rodo, kad itin perdirbti augaliniai baltymai dažnai neturi visaverčių maisto produktų maistinės vertės, be to, juose yra per daug konservantų ir rišamųjų medžiagų.
Mitybos ekspertai rekomenduoja rinktis mažiau apdorotus augalinius baltymus, tokius kaip ankštiniai augalai, tofu ir tempeh. Šios visaverčio maisto alternatyvos suteikia skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralų be galimo pavojaus sveikatai, susijusio su stipriai perdirbtais analogiškais produktais.
Greitas maistas ir jo sudėtinis poveikis
Greitasis maistas suteikia tiesioginį patogumą, tačiau vyresniems nei 30 metų suaugusiesiems jis kelia nerimą.
Kadangi su amžiumi medžiagų apykaita natūraliai lėtėja, vis daugiau problemų kelia šiuose patiekaluose esantis daug natrio, sočiųjų riebalų ir rafinuotų angliavandenių.
Reguliarus maisto vartojimas skatina uždegimus, insulininį atsparumą ir širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą – šie padariniai ilgainiui stiprėja.
Dėl kalorijų pertekliaus ir minimalios maistinės vertės didėja su amžiumi susijusios sveikatos problemos, įskaitant hipertenziją ir metabolinį sindromą.
Po 30-ies metų net ir retkarčiais valgomas greitasis maistas** turi įtakos atsigavimo laikui ir energijos lygiui, nes su kiekvienais metais organizmo detoksikacijos sistemos tampa mažiau veiksmingos.
