Česnakas yra stipriausias gamtos natūralus antibiotikas, kurio tikriausiai yra daugelyje virtuvės sandėliukų. Šio įprasto česnako svogūnėlio sudėtyje yra allicino – junginio, kuris, kaip įrodyta moksliniais tyrimais, kovoja su bakterijomis, virusais ir grybeliais, įskaitant antibiotikams atsparias padermes, pavyzdžiui, MRSA. Kad česnakas būtų maksimaliai antimikrobiškai veiksmingas, prieš vartodami ar gamindami maistą jį susmulkinkite ir palikite 10-15 minučių pastovėti. Senovės Egipto, Kinijos ir Graikijos gydytojai pripažino jo gydomąsias savybes tūkstančius metų anksčiau nei šiuolaikiniai vaistai. Tinkamas paruošimo būdas atskleidžia visą jo gydomąjį potencialą.
Česnakai: Užmirštas gamtos antibiotikų šaltinis
Česnakai: Užmirštas gamtos antibiotikų šaltinis
Nors nuo XX a. vidurio šiuolaikinėje medicinoje dominuoja sintetiniai antibiotikai, garstyčios jau tūkstančius metų daugelyje civilizacijų veikia kaip natūrali antimikrobinė medžiaga.
Susmulkinus česnako skiltelę išsiskiriantis sujunginys alicinas pasižymi plataus spektro antimikrobinėmis savybėmis prieš bakterijas, virusus ir grybelius. Tyrimai patvirtina, kad česnakai veiksmingai veikia daugelį vaistams atsparių bakterijų padermių, įskaitant MRSA ir E. coli.
Senovės Egipto, Kinijos, Graikijos ir Indijos istoriniuose medicininiuose tekstuose užfiksuota, kad česnakas naudojamas kvėpavimo takų infekcijoms, virškinimo ligoms ir žaizdoms gydyti.
Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina šiuos tradicinius naudojimo būdus ir įrodo, kad česnakas slopina patogenų augimą ir kartu palaiko naudingą žarnyno mikrobiotą.
Mokslas apie česnakų savybes, kovojančias su bakterijomis
Česnakų medicininės savybės pripažįstamos jau tūkstantmečius, o šiuolaikiniai moksliniai tyrimai atskleidė konkrečius biocheminius mechanizmus, lemiančius jų antimikrobinį veiksmingumą.
Susmulkinus česnako skiltelę, fermentas aliinazė paverčia aliiną į aliciną – junginį, kuris pirmiausia lemia česnako antibakterines savybes. Alicinas suardo bakterijų ląstelių membranas ir slopina RNR sintezę, todėl veiksmingai užkerta kelią bakterijų dauginimuisi.
Tyrimais įrodyta, kad česnakai veiksmingai veikia daugelį patogenų, įskaitant antibiotikams atsparias E. coli, Staphylococcus aureus ir Salmonella padermes.
Česnakuose esantys sieros turintys junginiai taip pat pasižymi priešgrybelinėmis ir antivirusinėmis savybėmis, veikiančiomis keliais keliais, todėl bakterijų atsparumas yra mažai tikėtinas, palyginti su įprastais antibiotikais.
Kaip paruošti česnaką, kad jis būtų maksimaliai naudingas antimikrobiniu požiūriu
Norint maksimaliai padidinti česnako antimikrobinį potencialą, reikia taikyti tinkamus paruošimo būdus, nes alicino susidarymas priklauso tik nuo to, kaip česnakas apdorojamas.
Susmulkinus arba supjausčius česnako skilteles ir prieš gaminant maistą leidus joms 10-15 minučių pailsėti, suaktyvėja fermentas aliinazė ir užtikrinamas greičiausias alicino susidarymas.
Šiluma neutralizuoja aliinazę, todėl smulkintą česnaką įdėjus į kepimo pabaigą išsaugoma daugiau antimikrobinių junginių.
Arba vartojant šviežią, susmulkintą česnaką pasiekiamas maksimalus veiksmingumas. Sumaišius su medumi ar alyvuogių aliejumi, žalias sutrintas česnakas gali būti skanesnis, bet kartu išlaikyti gydomąsias savybes.
Senosios gydymo tradicijos naudojant česnakus įvairiose kultūrose
Senovės egiptiečiai Eberso papiruse (1500 m. pr. m. e.) aprašė česnako medicininį naudojimą, skirdami jį širdies ligoms ir parazitams gydyti.
Kinų gydytojai jau 2000 m. pr. m. e. česnaką naudojo gydant virškinimo trakto negalavimus ir kvėpavimo takų infekcijas. Ajurvedos medicinoje česnakai (rasona) buvo naudojami kaip šildomoji priemonė, subalansuojanti organizmo drėgmę.
Graikų gydytojas Hipokratas česnaką skyrė nuo plaučių uždegimo ir žaizdų infekcijų.
Romos kariai česnakus vartojo prieš mūšį, kad sustiprėtų.
Viduramžių europiečiai česnakus naudojo maro protrūkių metu.
Šios tarpkultūrinės tradicijos nuolat pripažino česnako antimikrobines savybes ir padėjo pagrindą šiuolaikiniam moksliniam patvirtinimui.
Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai: Česnakų palyginimas su farmaciniais antibiotikais
Šiuolaikiniais moksliniais tyrimais nustatyta daugiau kaip dvidešimt česnakų veikliųjų junginių, pasižyminčių antimikrobinėmis savybėmis, iš kurių allicinas yra pats stipriausias.
Tyrimai, kuriuose alicinas lyginamas su farmaciniais antibiotikais, rodo daug žadančius rezultatus. Laboratoriniais tyrimais įrodyta, kad česnakų ekstraktai veiksmingai veikia daugelį antibiotikams atsparių bakterijų padermių, įskaitant MRSA, E. coli ir Salmonella.
Žurnale „Journal of Antimicrobial Chemotherapy” paskelbti tyrimai parodė, kad alicinas slopina bakterijų augimą, kai jo koncentracija prilygsta kai kuriems įprastiniams antibiotikams.
Kitaip nei plataus veikimo spektro vaistai, česnakas minimaliai pažeidžia naudingą žarnyno florą, kartu išlaikydamas veiksmingumą prieš patogeninius mikroorganizmus, o tai yra didelis privalumas, atsižvelgiant į šiuolaikinėje medicinoje kylančias atsparumo antibiotikams problemas.
Praktiniai būdai, kaip įtraukti vaistinį česnaką į kasdienę rutiną
Norint išnaudoti česnako natūralias antibiotikų savybes, reikia jį veiksmingai įtraukti į kasdienę mitybą. Šviežias česnakas pasižymi didžiausiu antimikrobiniu poveikiu, geriausia kasdien suvartoti 2-3 susmulkintas skilteles. Susmulkinus išsiskiria alicinas, pagrindinis vaistinis junginys, kuris prieš vartojimą turėtų nusistovėti 10 minučių.
Tiems, kurie nemėgsta žalio česnako skonio, siūloma jį maišyti su medumi, dėti į salotų padažus arba vartoti bekvapius maisto papildus.
Į česnaką įpilti aliejai naudojami odos infekcijoms gydyti. Sergant kvėpavimo takų negalavimais padeda česnakų garų inhaliacijos.
Reguliariai vartojant česnakus, jų nauda kaupiasi, nors ūmių infekcijų metu vaistinių preparatų dozės turėtų būti laikinai padidintos.
