Trims esminėms grėsmėms moterų sveikatai skiriama nepakankamai dėmesio: Širdies ligos, autoimuniniai sutrikimai ir miego apnėja. Širdies ligos moterims pasireiškia subtiliais simptomais, kurie dažnai klaidingai tapatinami su stresu. Autoimuniniai susirgimai moterims pasireiškia gerokai dažniau nei vyrams ir dažnai klaidingai diagnozuojami kaip depresija. Miego apnėja moterims pasireiškia kitaip, nes sukelia nemigą, o ne tipišką knarkimą. Šioms ligoms būdingi bendri bruožai: Vėlyva diagnozė, lyčiai būdingi simptomai ir rimtos ilgalaikės komplikacijos, jei negydomos. Šių skirtumų supratimas gali išgelbėti gyvybę.
Tylioji epidemija: kaip širdies ligos pasireiškia moterims?
Beveik dviem trečdaliams moterų, kurios staiga miršta nuo išeminės širdies ligos, nepasireiškia jokie ankstesni simptomai, todėl širdies ligos yra ypač klastinga grėsmė moterų sveikatai.
Skirtingai nei vyrai, moterys dažnai jaučia ne tik krūtinės skausmą, bet ir subtilesnius įspėjamuosius požymius, įskaitant neįprastą nuovargį, miego sutrikimus, dusulį ir virškinimo sutrikimus.
Estrogenai suteikia moterims širdies ir kraujagyslių sistemos apsaugą iki menopauzės, po kurios rizika labai padidėja.
Išlieka diagnostikos sunkumų, nes atliekant standartinius tyrimus, pavyzdžiui, angiogramas, gali būti nepastebėta koronarinė mikrokraujagyslinė liga, kuri dažnai pasitaiko moterims.
Moterims būdingi rizikos veiksniai: nėštumo komplikacijos, autoimuniniai sutrikimai ir streso sukelta kardiomiopatija.
Reguliarus tikrinimas, gyvenimo būdo keitimas ir specifiniai tyrimai, skirti lyties atstovams, yra labai svarbūs siekiant pagerinti ligos nustatymo ir gydymo rezultatus.
Autoimuniniai sutrikimai: Kai jūsų kūnas tampa priešu
Kodėl moterys sudaro apie 80 % visų autoimuninėmis ligomis sergančių pacientų ir joms tenka neproporcingai didelė ligų, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja sveikas ląsteles, našta?
Mokslininkai mano, kad svarbų vaidmenį atlieka seksualiniai hormonai, nes estrogenai gali sustiprinti imunines reakcijas, o testosteronas – jas slopinti. Prie to prisideda ir genetiniai veiksniai, nes X chromosomoje yra daugiau su imunitetu susijusių genų** nei Y chromosomoje.
Dažniausiai pasitaikantys autoimuniniai sutrikimai, kuriais serga moterys, yra vilkligė, reumatoidinis artritas, išsėtinė sklerozė ir Hašimoto tiroiditas. Simptomai dažnai pasireiškia nuovargiu, sąnarių skausmu ir uždegimu, kuris dažnai klaidingai diagnozuojamas kaip stresas ar depresija.
Ankstyvas ligos nustatymas tebėra sudėtingas, nes simptomai imituoja kitas ligas, todėl tinkamas gydymas užtrunka vidutiniškai ketverius metus.
Miego apnėja: Daugiau nei tik knarkimas moterims
Nors miego apnėja istoriškai buvo laikoma daugiausia vyrų liga, tyrimai rodo, kad moterys susiduria su išskirtiniais iššūkiais** diagnozuojant ir gydant šį potencialiai rimtą miego sutrikimą.
Moterys dažnai susiduria su kitokiais simptomais nei vyrai – jos nurodo nuovargį, nemigą ir rytinį galvos skausmą, o ne klasikinį garsų knarkimą. Hormoniniai svyravimai menopauzės metu didina riziką, nes mažėja estrogenų kiekis.
Nerimą kelia tai, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai dažnai klaidingai diagnozuoja moterims** depresiją ar nerimą.
Negydoma moterų miego apnėja susijusi su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika, diabetu ir kognityviniais sutrikimais.
Ekspertai rekomenduoja moterims, patiriančioms nepaaiškinamą nuovargį, nuotaikos pokyčius ar miego sutrikimus, aptarti miego kokybę su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, ypač perimenopauzės laikotarpiu ir vėliau.
Įspėjamųjų požymių, kurių gydytojas gali nepastebėti, atpažinimas
Tyrimai rodo, kad moterys dažnai susiduria su sudėtinga sveikatos priežiūros paslaugų aplinka, kurioje į tam tikrus simptomus paprastai nekreipiama dėmesio arba jie neteisingai priskiriami.
Širdies ligos moterims pasireiškia kitaip nei vyrams, o nuovargis ir žandikaulio skausmas dažnai klaidingai diagnozuojamas kaip nerimas.
Autoimuniniai sutrikimai, kuriais moterys serga tris kartus dažniau nei vyrai, dažnai pasireiškia neaiškiais simptomais, tokiais kaip nuolatinis nuovargis ar sąnarių skausmai, ir tik po to tampa rimtomis ligomis.
Endometriozės simptomai dažniausiai atmetami kaip įprastas menstruacijų skausmas, todėl diagnozė vėluoja vidutiniškai septynerius metus.
Moterys, patiriančios nepaaiškinamus svorio pokyčius, didelį nuovargį, nuolatinį skausmą ar nuotaikos pokyčius, turėtų vesti išsamius simptomų dienoraščius ir kreiptis į antrąją nuomonę, kai susirūpinimas yra minimalus.
Kliūčių, trukdančių tinkamai diagnozuoti ir gydyti, šalinimas
Nepaisant didelės medicinos tyrimų pažangos, daugybė sisteminių kliūčių vis dar trukdo moterims greitai ir tiksliai diagnozuoti sunkius sveikatos sutrikimus.
Pagrindinės kliūtys yra lyčių šališkumas klinikiniuose tyrimuose, kuriuose istoriškai daugiausia dėmesio skiriama vyrams. Be to, daugelis sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų neturi specialaus išsilavinimo moterų sveikatos būklių, nesusijusių su reprodukcine priežiūra, srityje.
Prieinamumą dar labiau apsunkina finansiniai suvaržymai, nes, nepaisant mažesnių vidutinių pajamų, moterys dažnai patiria didesnes sveikatos priežiūros išlaidas. Išlieka paplitęs „medicininio apšvietimo” reiškinys, kai simptomai atmetami kaip nerimas ar stresas.
Šioms kliūtims įveikti reikia daugialypių metodų: didesnio mokslinių tyrimų finansavimo, geresnio medicininio švietimo, politikos reformų, kuriomis būtų šalinamos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo spragos, ir suteikti moterims žinių, kad jos galėtų veiksmingai ginti savo interesus.
Prevencijos strategijos, kurios gali išgelbėti jūsų gyvybę
Aktyvūs prevenciniai žingsniai išlieka galingiausiu ginklu moters sveikatos arsenale. Labai svarbu atlikti reguliarius tyrimus, atsižvelgiant į amžių ir rizikos veiksnius: po 40 metų – kasmetinę mamografiją, kas trejus metus – Pap tepinėlį, po menopauzės – kaulų tankio tyrimus.
Gyvensenos pokyčiai labai sumažina ligų riziką: palaikyti mažesnį nei 25 KMI, riboti alkoholio vartojimą iki vieno gėrimo per dieną ir vartoti augalinę mitybą, kurioje gausu antioksidantų ir skaidulų.
Specialistai pabrėžia streso valdymą pasitelkiant meditaciją, pakankamą miegą ir reguliarią fizinę veiklą – 150 minučių per savaitę vidutinio aktyvumo.
Supratus šeimos istoriją, kartu su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais galima taikyti individualias prevencijos strategijas, o asmenims, turintiems stiprių paveldimų rizikos veiksnių, gali būti atliekami genetiniai tyrimai.
