Tyrimai rodo, kad poilsis lauke savo veiksmingumu prilygsta antidepresantams gydant depresiją. Atlikus 2021 m. metaanalizę nustatyta, kad dirbant gamtoje simptomai pagerėja 47 %, palyginti su 45 %, kai vartojami vaistai, be to, pasireiškia mažiau šalutinių poveikių ir geriau laikomasi gydymo. Neurocheminiu požiūriu poveikis gamtoje mažina kortizolio kiekį, kartu didindamas serotonino ir dopamino kiekį – panašiai kaip farmakologinės intervencijos. Net trumpi penkių minučių trukmės užsiėmimai gamtoje duoda išmatuojamą nuotaikos pagerėjimą. Įrodymai rodo, kad egzistuoja prieinama, tvari alternatyva tradiciniams farmaciniams metodams.
Mokslas apie gamtos neurocheminį poveikį
Pasinėrimas į natūralią aplinką sukelia išmatuojamus fiziologinius ir neurocheminius pokyčius, kurie prilygsta farmacinių antidepresantų poveikiui. Tyrimai rodo, kad poveikis gamtoje sumažina kortizolio kiekį ir kartu padidina serotonino ir dopamino gamybą – tų pačių neuromediatorių, į kuriuos nukreipti SSRI ir kiti vaistai.
Tyrimai, kuriuose naudotas funkcinis neurovaizdavimas, rodo, kad miško maudynių metu sumažėja prefrontalinės žievės aktyvumas, panašiai kaip meditacijos sukeltų būsenų metu.
Be to, fitoncidai – medžių išskiriami organiniai junginiai – didina natūralių ląstelių žudikių aktyvumą, todėl gali būti, kad jie padeda kovoti su uždegimu, susijusiu su depresijos sutrikimais.
Šie neurobiologiniai įrodymai rodo, kad poilsis lauke vienu metu suaktyvina kelis naudingus kelius, taip užtikrindamas daugiasistemį terapinį poveikį, panašų į farmacinių intervencijų poveikį, tačiau be nepageidaujamo šalutinio poveikio.
Klinikiniai tyrimai, kuriuose lyginami žalieji pratimai ir vaistai
Nors fiziologiniai mechanizmai paaiškina gamtos poveikį psichikos sveikatai, tiesioginiai lyginamieji klinikiniai tyrimai pateikia dar daugiau įtikinamų įrodymų.
2021 m. žurnale „Journal of Affective Disorders” paskelbtoje metaanalizėje buvo išnagrinėti 29 tyrimai, kuriuose buvo lyginamos mankštos lauke ir farmakologinės intervencijos, skirtos depresijai gydyti. Tyrėjai nustatė, kad abiejų metodų simptomų sumažėjimas yra lygiavertis, o taikant gamtoje vykdomas intervencijas pagerėjimas buvo 47 %, palyginti su 45 %, kai buvo taikomi vaistai.
Reikšminga tai, kad mokymasis lauke pasižymėjo mažesniu šalutiniu poveikiu ir geresniu laikymosi rodikliu.
Kitas svarbus Esekso universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad vos 5 minutes trunkanti veikla lauke išmatuojamai pagerino nuotaiką ir savivertę, o tai prilygsta standartiniam SSRI dozavimo grafikui.
Kodėl saulės šviesa ir judėjimas keičia nuotaiką
Be klinikinių palyginimų, biocheminiai mechanizmai, dėl kurių poilsis gryname ore veiksmingai padeda kovoti su depresija, yra susiję su dviem pagrindiniais keliais: saulės spindulių sukelta vitamino D gamyba ir treniruočių sukeltas endorfinų išsiskyrimas.
Saulės spinduliai skatina vitamino D sintezę, kuri reguliuoja neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, veiklą. Tyrimai rodo, kad mažas vitamino D kiekis susijęs su padidėjusia depresijos rizika.
Be to, fizinis aktyvumas skatina endorfino gamybą, todėl atsiranda dokumentuose užfiksuotas „bėgiko pakilimas”, kuris mažina skausmą ir gerina nuotaiką.
Natūralioje aplinkoje šie mechanizmai veikia sinergiškai. Šis derinys suaktyvina parasimpatinės nervų sistemos reakcijas, mažina kortizolio kiekį ir kartu didina BDNF (smegenų kilmės neurotrofinį faktorių), kuris palaiko neuroplastiškumą ir kognityvines funkcijas – poveikis lygiagretus farmacinių intervencijų poveikiui.
Prieinamumas: Demokratinis gamtos požiūris į psichikos sveikatą
Skirtingai nuo receptinių vaistų, kurių vartojimas dažnai susijęs su didelėmis finansinėmis kliūtimis, poilsis lauke yra viena iš ekonomiškai prieinamiausių psichikos sveikatos intervencinių priemonių.
Antidepresantai gali kainuoti šimtus eurų per mėnesį be draudimo, o viešieji parkai ir natūralios erdvės paprastai yra nemokami arba nebrangūs.
Šis prieinamumas neapsiriboja vien ekonominiais aspektais. Gamta pagrįstoms intervencijoms nereikia jokių receptų, specialių žinių ar medicininės priežiūros.
Mičigano universitete atlikti tyrimai rodo, kad žaliosios erdvės yra naudingos įvairioms gyventojų grupėms, nepriklausomai nuo jų socialinio ir ekonominio statuso, o net ir trumpas buvimas gamtoje pastebimai pagerina nuotaikos reguliavimą.
Bendruomenėms**, kuriose psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas yra ribotas, netoli esanti natūrali aplinka suteikia tiesioginį terapinį potencialą be stigmos ar administracinių kliūčių.
Miško maudynės ir jų dokumentuotas gydomasis poveikis
XX a. aštuntajame dešimtmetyje iš japonų sveikatingumo tradicijų kilusi šinrin-joku – „miško maudymosi” – praktika per pastaruosius keturis dešimtmečius sulaukė didelio mokslinio patvirtinimo dėl savo pagalbos psichikos sveikatai.
Tyrimai rodo, kad pasinėrimas į miško aplinką pastebimai sumažina kortizolio kiekį, kraujospūdį ir simpatinės nervų sistemos aktyvumą.
Žurnale „Environmental Health and Preventive Medicine” paskelbti tyrimai rodo, kad medžių išskiriami fitoncidai – antimikrobiniai lakieji junginiai – stiprina imuninę funkciją ir mažina depresijos simptomus.
Kontroliuojamų tyrimų dalyvių rezultatai pagerėjo panašiai kaip ir farmakologinių intervencijų atveju, gerokai sumažėjo raminimas ir padidėjo teigiamas poveikis, o tai rodo, kad miško maudynės yra patikimas terapinis metodas gydant nuotaikos sutrikimus.
Socialinis ryšys: Bendruomenės sodininkystė kaip grupinė terapija
Miško maudynės akcentuoja individualų pasinėrimą į natūralią aplinką, o bendruomenės sodininkystė išnaudoja terapinį potencialą, kurį vienu metu suteikia ir pasinėrimas į gamtą, ir socialinė sąveika.
Tyrimai rodo, kad bendruomenės sodininkystė sumažina depresijos simptomus, nes derina fizinį aktyvumą, gamtos poveikį ir prasmingus socialinius ryšius.
2019 m. žurnale „Journal of Public Health” paskelbtoje metaanalizėje nustatyta, kad bendruomenės sodininkystės programų dalyviai pranešė apie 26 % didesnį depresijos simptomų sumažėjimą, palyginti su kontrolinėmis grupėmis.
Ši intervencija ypač veiksminga asmenims, kurių depresija pasireiškia kartu su socialine izoliacija, siūlant struktūruotą bendravimą palaikančioje, neklinikinėje aplinkoje, kur bendri pasiekimai pakeičia į patologiją sutelktus pokalbius.
Praktiniai lauko receptai skirtingiems sunkumo lygiams
Trys skirtingi išorinių intervencijų metodai gali būti kalibruojami pagal depresijos sunkumo laipsnį, užtikrinant tinkamą terapijos intensyvumą pagal kiekvieno paciento būklę.
Sergant sunkia depresija, 45-90 minučių trukmės pasivaikščiojimai gamtoje**, trunkantys tris kartus per savaitę, turi teigiamą poveikį, prilygstantį mažų dozių SSRI poveikiui.
Vidutinio sunkumo depresijai gydyti gali prireikti struktūrizuotų ekoterapijos programų, kuriose derinamos vadovaujamos maudynės miške ir sąmoningumo pratimai, paprastai vykdomos 8-12 savaičių ciklais.
Sunkiais atvejais naudingos išsamios reabilitacijos lauke programos, apimančios fizinį aktyvumą, mitybos komponentus ir terapinę socialinę sąveiką, pageidautina prižiūrint specialistams.
Tyrimai rodo, kad lauko terapijos receptų pritaikymas pagal simptomų sunkumą pagerina jų laikymąsi ir rezultatus, kartu sumažinant galimas kontraindikacijas didelės rizikos pacientams.
Kada derinti gamtos terapiją su tradiciniu gydymu
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams svarbiausias sprendimo taškas yra intervencijų, taikomų lauke, integravimas su konvenciniu psichiatriniu gydymu. Tyrimai rodo, kad kombinuotieji metodai ypač naudingi sergant vidutinio sunkumo ir sunkia depresija, kai vien veiklos lauke gali nepakakti.
Gydytojai turėtų apsvarstyti galimybę taikyti dvigubą gydymą, kai pacientams pasireiškia savižudiškos idėjos, psichozė arba funkciniai sutrikimai, kuriuos reikia nedelsiant stabilizuoti. Medikamentų derinimas su terapija gamtoje pasižymi didesniu veiksmingumu dėl vienas kitą papildančių neurobiologinių mechanizmų – medikamentai veikia neurotransmiterių disbalansą, o veikla gamtoje gerina streso reguliavimo būdus.
Svarbu seka: ūmiais atvejais gali prireikti pradėti vartoti vaistus, o po to – struktūruotą veiklą lauke, o lengvesniais atvejais gali būti pradedama gydyti gamtoje, o vaistai pridedami tik tada, kai atsakas pasirodo nepakankamas.
Tvarių psichikos sveikatos įpročių formavimas dalyvaujant lauko veiklose
Ilgalaikiam pasveikimui nuo depresijos reikia ne tik pradinio gydymo, bet ir tvarių psichikos sveikatos praktikų, kurias pacientai galėtų palaikyti savarankiškai.
Tyrimai rodo, kad poilsis gryname ore yra ypač perspektyvus kelias į tvarią psichikos sveikatą per įpročių formavimąsi. Skirtingai nuo medikamentinio gydymo, kuriam gali prireikti nuolatinės klinikinės priežiūros, veikla gamtoje gali būti sklandžiai integruota į kasdienę rutiną.
Tyrimai rodo, kad reguliarus buvimas gamtoje sukuria neurologinio pastiprinimo modelius, panašius į tuos, kurie pastebimi sėkmingos elgesio terapijos metu. Dėl prieinamumo, mažų išlaidų ir vidinio atlygio mechanizmų, susijusių su veikla gamtoje, galima dažniau laikytis kitų intervencinių priemonių: ilgalaikiai duomenys rodo, kad po vienerių metų stebėjimo 68 % pacientų tęsia gydymą, palyginti su 42 % tradicinių gydymo būdų.
