Dažniausi kepenų toksinų perkrovos požymiai yra nepaaiškinamas nuovargis, nepaisant pakankamo poilsio, virškinimo sutrikimai su dešiniojo viršutinio kvadranto jautrumu, nuolatinės odos problemos, pavyzdžiui, spuogai ar gelta, hormonų pusiausvyros sutrikimai, turintys įtakos svorio reguliavimui, ir kognityviniai sutrikimai, vadinami „smegenų migla”. Fiziniai požymiai gali būti voratinklinės angiomos ant viršutinės kūno dalies, steatorėja ir niežulys. Padidėjęs kepenų fermentų (ALT, AST) kiekis ir pakitusi bilirubino apykaita rodo kepenų pažeidimą. Šie simptomai kartu rodo, kad reikia nuodugniai įvertinti kepenų būklę ir taikyti paramos strategijas.
Nepaaiškinamas nuovargis ir mažas energijos lygis
Nuovargis ir sumažėjęs energijos kiekis yra pagrindiniai kepenų perkrovos požymiai . Kai susilpnėja kepenų detoksikacijos gebėjimas, sistemiškai kaupiasi šalutiniai medžiagų apykaitos produktai, trikdantys ląstelių energijos gamybą. Šis biocheminis sutrikimas turi įtakos mitochondrijų funkcijai, ypač daug energijos reikalaujančiuose audiniuose, pavyzdžiui, raumenyse ir smegenyse, ir sukelia nuolatinį mieguistumą.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad sutrikę I ir II fazės kepenų detoksikacijos procesai susiję su padidėjusiu uždegiminių citokinų ir oksidacinio streso žymenų kiekiu, kuris dar labiau sustiprina nuovargio simptomus.
Skirtingai nuo nuovargio, susijusio su miego trūkumu ar fiziniu krūviu, su kepenimis susijęs nuovargis paprastai išlieka nepaisant pakankamo poilsio ir neturi aiškių greitinančių veiksnių. Pacientai dažnai skundžiasi būdingu rytiniu nuovargiu, kuris neišnyksta normaliai miegant, ir kognityviniais sutrikimais, liaudiškai vadinamais „smegenų rūku” – neurologine hepatotoksiškumo apraiška, reikalaujančia klinikinio įvertinimo.
Virškinimo problemos ir pilvo diskomfortas
Kepenų funkcijos sutrikimai pasireiškia ne tik sisteminiu nuovargiu, bet ir dažnai būdingais virškinimo sutrikimais ir pilvo diskomfortu.
Kai susilpnėja kepenų detoksikacijos gebėjimas, gali sutrikti tulžies gamyba ir tekėjimas, todėl gali atsirasti tokių simptomų kaip pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas. Pacientai dažnai praneša apie dešiniojo viršutinio kvadranto jautrumą ar buką skausmą, tiesiogiai susijusį su anatomine uždegimo pažeisto organo vieta.
Gali pasireikšti riebalų malabsorbcija, nes tulžis nepakankamai emulsuoja su maistu gaunamus lipidus, todėl atsiranda steatorėja. Kepenų uždegimas gali sukelti vaginę stimuliaciją, sukeliančią pykinimą ar sumažėjusį apetitą.
Laboratorinių tyrimų rezultatai paprastai rodo padidėjusį kepenų fermentų (ALT, AST) kiekį ir pakitusią bilirubino apykaitą. Šie virškinimo požymiai reikalauja klinikinio įvertinimo, nes jie gali rodyti progresuojantį kepenų pažeidimą, reikalaujantį intervencijos.
Ultragarsinis vaizdas dažnai rodo hepatomegaliją arba pakitusį parenchimos echogeniškumą.
Odos problemos ir netikėti išbėrimai
Kai kepenų detoksikacijos pajėgumai tampa per dideli, oda rodo ryškius kepenų pažeidimo požymius. Dermatologiniai požymiai gali būti nuolatiniai spuogai, ypač palei žandikaulio liniją ir smakrą, nepaaiškinamas niežulys, gelta ir hiperpigmentacija.
Šie odos pakitimai atsiranda dėl to, kad toksinai, kuriuos paprastai perdirba kepenys, pašalinami per odą.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad asmenys, kurių kepenų funkcija sutrikusi, dažnai serga psoriaze, egzema ir rožine dažniau nei bendra populiacija.
Voratinklinės angiomos– mažos, išsiplėtusios kraujagyslės, išsišakojusios iš centrinės arteriolės – ypač viršutinėje kūno dalyje, stipriai koreliuoja su kepenų funkcijos sutrikimais.
Be to, organizmui bandant alternatyvius toksinų šalinimo būdus, gali atsirasti gausus prakaitavimas su žymiu blogu kvapu.
Dėl šių dermatologinių požymių būtina įvertinti kepenų funkciją, ypač tada, kai įprastinės dermatologinės priemonės yra neveiksmingos.
Hormonų pusiausvyros sutrikimai ir svorio pokyčiai
Kepenų disfunkcija turi ne tik odos požymių, bet ir didelį poveikį hormonų reguliacijai ir medžiagų apykaitai. Kepenys metabolizuoja ir šalina hormonų, ypač estrogenų, perteklių. Sutrikus hormonų išsivalymui, sumažėja jų kiekis, todėl gali atsirasti estrogenų dominavimas, kuris pasireiškia PMS, nereguliariomis menstruacijomis, vyrų ginekomastija ir sumažėjusiu testosterono kiekiu.
Kepenų nepakankamumą dažnai lydi svorio svyravimai. Dėl sumažėjusio kepenų gebėjimo perdirbti riebalus jie kaupiasi visame kūne, ypač pilvo srityje.
Be to, sutrikusi tulžies gamyba mažina riebalų virškinimo efektyvumą, o sutrikęs glikogeno kaupimas turi įtakos gliukozės kiekio kraujyje reguliavimui, todėl atsiranda energijos svyravimų, dėl kurių atsiranda potraukis angliavandeniams ir persivalgymas.
Dėl šių medžiagų apykaitos sutrikimų susidaro ciklinis modelis, kai hormonų pusiausvyros sutrikimai didina svorio valdymo sunkumus, o padidėjęs riebalinio audinio kiekis dar labiau apkrauna jau ir taip apkrautas kepenis, taip įtvirtindamas sisteminę disfunkciją.
Psichikos migla ir nuotaikos sutrikimai
Daugelis asmenų, patiriančių kepenų perkrovą, praneša apie kognityvinių funkcijų sutrikimus ir emocinius sutrikimus, kurie daro didelę įtaką kasdienei veiklai.
Dėl sutrikusio kepenų detoksikacijos gebėjimo kraujyje kaupiasi neurotoksiniai junginiai, kurie gali peržengti kraujo-smegenų barjerą ir sutrikdyti neuromediatorių funkciją.
Klinikiniai požymiai: susilpnėjusi koncentracija, trumpalaikės atminties sutrikimai ir sunkumai apdorojant sudėtingą informaciją – pažengusiais atvejais tai bendrai vadinama „kepenų encefalopatija”.
Nuotaikos sutrikimai dažniausiai pasireiškia kaip dirglumas, depresija ir nerimas, kurie svyruoja priklausomai nuo toksinų kiekio.
Tyrimai rodo, kad padidėjęs amoniako ir mangano kiekis susijęs su šiais neuropsichiatriniais simptomais.
Be to, kepenų streso metu išsiskiriantys uždegiminiai citokinai gali tiesiogiai paveikti smegenų funkciją.
Hepatobiliarinės sistemos specialistai pažymi, kad šie kognityviniai ir emociniai simptomai dažnai pastebimai pagerėja po tikslingų kepenų palaikymo intervencijų ir toksinų mažinimo protokolų.
