Alkoholio vartojimas, net ir saikingas, labai pablogina pažinimo funkciją, nes sutrikdo neuromediatorių aktyvumą prefrontalinėje žievėje. Tyrimai rodo, kad koncentracijos sutrikimai gali išlikti iki 24 valandų po gėrimo, nepaisant to, kad alkoholio kiekis kraujyje vėl tampa lygus nuliui. Alkoholis jungiasi prie GABA receptorių ir kartu slopina glutamato poveikį, todėl susidaro dvejopas mechanizmas, mažinantis informacijos apdorojimo gebėjimą. Ankstyvieji simptomai yra sunkumai atliekant užduotis ir susilpnėjusi darbinė atmintis. Įrodymai rodo, kad 14-30 dienų susilaikymo laikotarpis gali pastebimai pagerinti kognityvines savybes.
Stebinantis kaltininkas: koncentraciją mažinančio gėrimo nustatymas
Kaip dažnai asmenys, patys to nežinodami, vartoja gėrimus, kurie silpnina jų pažintines funkcijas? Tyrimai rodo, kad alkoholis, net ir saikingai vartojamas, daro didelę įtaką gebėjimui susikaupti.
Žurnale „Journal of Psychopharmacology” paskelbti tyrimai rodo, kad jau 0,005 % alkoholio koncentracija kraujyje gali susilpninti darbinę atmintį ir dėmesio koncentraciją.
Skirtingai nuo gėrimų su kofeinu, kurie laikinai padidina budrumą, alkoholis sutrikdo neuromediatorių funkciją prefrontalinėje žievėje – smegenų srityje, atsakingoje už vykdomąsias funkcijas. Šis sutrikimas atsiranda dėl to, kad alkoholis veikia kaip centrinės nervų sistemos depresantas, lėtina nervų perdavimą ir slopina glutamato aktyvumą, kartu stiprindamas GABA poveikį.
Pažymėtina, kad koncentracijos sutrikimas gali išlikti iki 24 valandų po alkoholio vartojimo, t. y. gerokai ilgiau, nei alkoholio kiekis kraujyje vėl tampa lygus nuliui, dėl ko atsiranda ilgalaikis kognityvinių funkcijų sutrikimas, kurio daugelis vartotojų nesusieja su alkoholio vartojimo įpročiais.
Kaip šis gėrimas veikia smegenų chemiją
Alkoholio poveikis smegenų chemijai yra kur kas platesnis nei tiesioginis atsipalaidavimo ar euforijos jausmas, kurį patiria dauguma vartotojų. Ši medžiaga visų pirma veikia kaip centrinę nervų sistemą slopinanti medžiaga , kuri jungiasi prie gama-aminosviesto rūgšties (GABA) receptorių, o tai slopina nervų veiklą ir lėtina informacijos apdorojimą.
Tyrimai rodo, kad alkoholis tuo pat metu slopina glutamato, pagrindinio smegenų jaudinančio neurotransmiterio, atsakingo už kognityvines funkcijas, įskaitant mokymąsi ir atminties formavimąsi, veikimą. Dėl šio dvigubo poveikio labai sutrinka vykdomosios funkcijos, ypač prefrontalinė žievė– sritis, valdanti koncentraciją, sprendimų priėmimą ir dėmesio reguliavimą.
Neurovaizdavimo tyrimai atskleidė, kad net saikingas alkoholio vartojimas laikinai sumažina gliukozės apykaitą šioje svarbioje smegenų srityje, todėl sumažėja energijos, kurią galima panaudoti ilgalaikiam protiniam susikaupimui.
Šis medžiagų apykaitos sutrikimas išlieka kelias valandas po to, kai jaučiamas subjektyvus apsvaigimo jausmas, ir tai paaiškina ilgai trunkančius koncentracijos sunkumus, su kuriais susiduria daugelis žmonių.
Mokslo žinios apie protinį rūką ir kognityvinių funkcijų pablogėjimą
Alkoholio vartojimo reiškinys, paprastai vadinamas „protiniu rūku”, atsiranda dėl sudėtingų neurobiologinių mechanizmų, darančių įtaką kognityviniam apdorojimui. Etanolis trikdo neuromediatorių sistemas, ypač stiprindamas GABA slopinamąjį poveikį ir slopindamas glutamato sužadinamąją funkciją, taip slopindamas dėmesio ir informacijos apdorojimui svarbią nervinę veiklą.
Tyrimai rodo, kad alkoholis trikdo prefrontalinės žievės – smegenų srities, atsakingos už vykdomąsias funkcijas, įskaitant darbinę atmintį ir sprendimų priėmimą – veiklą. Šis sutrikimas pasireiškia susilpnėjusiu gebėjimu susikaupti ir sumažėjusiu kognityviniu lankstumu.
Be to, alkoholio sukelta dehidratacija dar labiau sustiprina šį poveikį, nes sumažėja smegenų kraujotaka ir sutrinka medžiagų apykaitos atliekų šalinimas.
Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad lėtinis alkoholio vartojimas susijęs su spartesniu kognityvinių gebėjimų silpnėjimu, o neurovizualiniai tyrimai atskleidžia baltosios medžiagos vientisumo sumažėjimą ir sutrikdytą neuronų tinklo veiksmingumą net ir esant vidutiniam alkoholio suvartojimo lygiui, kuris anksčiau buvo laikomas nekenksmingu.
Įspėjamieji ženklai, kad jūsų dėmesio koncentracija yra chemiškai pažeista
Atpažindami ankstyvuosius alkoholio sukeltų kognityvinių sutrikimų požymius, asmenys gali įsikišti, kol nepatyrė didelių koncentracijos sutrikimų. Tyrimai rodo, kad net saikingas alkoholio vartojimas gali pasireikšti nepastebimai, t. y. padidėjusiais sunkumais atliekant užduotis, sumažėjusiu darbinės atminties pajėgumu ir pailgėjusiu reakcijos laiku atliekant kognityvinius vertinimus.
Pagrindiniai įspėjamieji požymiai yra šie:
- Nesugebėjimas išlaikyti dėmesio atliekant sudėtingas užduotis
- Dažnas minčių blaškymasis pokalbio viduryje
- Didesnė priklausomybė nuo rašytinių priminimų
- Sumažėjęs veiklos, kuriai reikia laiko, efektyvumas
- Sunkumai apdorojant kelis informacijos srautus vienu metu
Neurovaizdavimo tyrimai rodo alkoholio poveikį prefrontalinės žievės aktyvumui, o funkcinė magnetinio rezonanso tomografija atskleidžia pakitusius neuronų modelius atliekant koncentracijos užduotis per 24 valandas po alkoholio vartojimo.
Šios objektyvios priemonės koreliuoja su subjektyviais pranešimais apie proto miglotumą, o tai rodo, kad biologiniai žymenys gali atsirasti anksčiau nei pastebimi kognityviniai simptomai.
Ciklo nutraukimas: Alternatyvos, didinančios protinį aiškumą
Nors alkoholio vartojimas trikdo kognityvines funkcijas ir mažina dėmesio koncentraciją, yra įrodymais pagrįstų alternatyvų, galinčių padidinti protinį aiškumą ir atkurti didžiausią koncentracijos gebėjimą.
Tyrimai rodo, kad hidratacijos optimizavimas nuolat vartojant vandenį yra kognityvinės veiklos pagrindas, o dehidratacija vos 2 % sumažina dėmesį iki 13 %.
Augalinės kilmės gėrimai, kurių sudėtyje yra L-teanino, ypač žalioji arbata, rodo kiekybiškai įvertinamą naudą ilgalaikiam dėmesiui.
Klinikiniai tyrimai atskleidė, kad teaninas didina smegenų alfa bangų aktyvumą, todėl atsiranda budrus atsipalaidavimas be raminamųjų pojūčių.
Be to, kai kuriose vaistažolių arbatose esantys adaptogenai (rodiolė, ašvaganda) žada sušvelninti neigiamą kortizolio poveikį prefrontalinės žievės funkcijai.
Siekiant nedelsiant pagerinti kognityvines funkcijas, rekomenduojama saikingai vartoti kofeino (40-300 mg) ir tinkamai drėkinti organizmą, tačiau, likus 8-10 valandų iki miego, galima išvengti antrinio koncentracijos pablogėjimo dėl miego sutrikimo.
Tikros istorijos: Atsigavimas po koncentracijos problemų sumažinus išlaidas
Įvairiose demografinėse grupėse užfiksuoti kognityvinių gebėjimų atstatymo po alkoholio vartojimo sumažinimo atvejai rodo reikšmingus neurologinio atsistatymo modelius.
Žurnale „Neuropsychopharmacology” paskelbti tyrimai atskleidžia, kad 14-30 dienų susilaikymo nuo alkoholio laikotarpiai pastebimai pagerina vykdomąsias funkcijas, o tiriamieji praneša apie geresnius užduočių atlikimo ir sprendimų priėmimo gebėjimus.
Dr. Helen Morrow atliko longitudinį tyrimą, kurio metu stebėjo 107 saikingai geriančius asmenis, kurie 60 % sumažino alkoholio vartojimą. Po šešių savaičių 89 proc. iš jų statistiškai reikšmingai pagerėjo pastovaus dėmesio užduočių ir darbinės atminties vertinimo rezultatai.
Stebėtina, kad 45-60 metų amžiaus dalyviai pasižymėjo ryškiausiomis atsigavimo kreivėmis.
Masačusetso bendrosios ligoninės Kognityvinės sveikatos klinikoje atlikti atvejų tyrimai rodo, kad specialistai, atsisakę kasdienio alkoholio vartojimo, susikaupimą atstatė per 4-6 dienas, o tie, kurie neturėjo gretutinių ligų, visiškai atsistatė per maždaug 90 dienų.
14 dienų atkūrimo planas, kaip susigrąžinti protinę energiją
Remiantis neurokognityvinių tyrimų rezultatais, gautais atlikus daugybę longitudinių tyrimų, struktūrizuotas 14 dienų alkoholio vartojimo mažinimo protokolas suteikia daug galimybių atkurti kognityvines funkcijas ir pagerinti koncentraciją.
Atkūrimo plane numatytas laipsniškas alkoholio vartojimo mažinimas, o ne staigus nutraukimas, todėl išvengiama nepageidaujamo abstinencijos poveikio ir optimaliai atkuriama neurocheminė pusiausvyra.
Protokolą sudaro trys skirtingi etapai: 1-5 dienomis siekiama 75 % sumažinti įprastinį alkoholio vartojimą; 6-10 dienomis palaikomas minimalus alkoholio suvartojimas (≤0,5 decilitro standartinio gėrimo); 11-14 dienomis visiškai susilaikoma nuo alkoholio vartojimo.
Visą šį laikotarpį dalyviai turėtų palaikyti hidrataciją, kasdien išgerdami 2-3 litrus vandens, vartoti B komplekso vitaminų, kad būtų pašalintas galimas jų trūkumas, ir laikytis nuoseklios miego higienos.
Neurovaizdavimo tyrimai rodo, kad prefrontalinės žievės aktyvumas paprastai pradeda normalizuotis iki 10 dienos, atitinkamai pagerėja vykdomosios funkcijos, dėmesio koncentracija ir informacijos apdorojimas.
