Sveikatos ekspertai įspėja, kad dėl galimo pavojaus sveikatai negalima šildyti keturių konkrečių maisto produktų. Pakartotinai pašildžius špinatus, nitratai gali virsti kancerogeniniais nitrozaminais. Vištieną šaldant ir šildant dauginasi bakterijos. Ryžiuose gali būti Bacillus cereus sporų, kurios gamina toksinus net po virimo. Netinkamai laikomos bulvės prieš pašildymą gali išskirti solaniną. Tinkama maisto tvarkymo praktika,įskaitant greitą atšaldymą ir ribotą pašildymą, gerokai sumažina šią riziką. Šių pavojų supratimas padeda išvengti per maistą plintančių ligų.
Špinatai: kodėl kaitinant išsiskiria pavojingi nitratai
Nors špinatai yra plačiai žinomi kaip maistinių medžiagų šaltinis, šių žalių lapų pašildymas kelia pavojų sveikatai. Kai špinatai iš pradžių išverdami, o paskui vėl pašildomi, daržovėje natūraliai esantys nitratai virsta nitritais.
Toliau kaitinant šie nitritai gali virsti nitrozaminais, kancerogeniniais junginiais. Ši cheminė transformacija yra ypač problemiška, kai špinatai prieš pašildant laikomi kambario temperatūroje, nes tokia aplinka pagreitina nitratų virsmą.
Tyrimai rodo, kad vartojant maisto produktus, kuriuose yra daug nitrozaminų, ilgainiui gali padidėti vėžio rizika. Mitybos specialistai rekomenduoja virtus špinatus vartoti iš karto po paruošimo, o jei reikia laikyti, nedelsiant juos atšaldyti ir vartoti šaltus, o ne pašildyti.
Norint užtikrinti idealią mitybą ir saugumą, geriausia šviežius špinatus įmaišyti į patiekalus arba virti tik tiek, kiek reikia suvartoti iš karto.
Vištiena: Bakterijų keliami pavojai dėl kelių kaitinimo ciklų
Vištiena kelia didelį pavojų sveikatai, kai ją kaitinant kelis kartus susidaro idealios sąlygos pavojingam bakterijų dauginimuisi. Kai vištiena pakartotinai atvėsinama ir pašildoma, tokios bakterijos kaip Salmonella ir Campylobacter gali daugintis pavojingose temperatūrų zonose (4-60 °C), gamindamos toksinus, kurių vėlesnis pašildymas gali nesunaikinti.
Maisto saugos ekspertai rekomenduoja vištieną pašildyti tik vieną kartą, užtikrinant, kad ji visą laiką pasiektų 74 °C temperatūrą. Tyrimai parodė, kad vištienos baltyminės struktūros dėl daugkartinio karščio poveikio suyra, todėl sumažėja maistinė vertė ir padidėja bakterijų pažeidžiamumas.
USDA pataria vištienos likučius atšaldyti per dvi valandas po virimo ir suvartoti per 3-4 dienas.
Užuot pakartotinai šildę vištieną kelis kartus, apsvarstykite galimybę prieš šaldydami vištienos likučius padalyti į mažesnes porcijas, kad galėtumėte pašildyti tik tai, ko reikia tiesioginiam vartojimui.
Ryžiai: Stebinanti sporų rizika, į kurią dauguma žmonių nekreipia dėmesio
Skirtingai nuo daugumos virtų maisto produktų, ryžiuose slypi unikalus pavojus – Bacillus cereus, sporas formuojanti bakterija, kuri gali išgyventi standartinę virimo temperatūrą.
Kai virti ryžiai laikomi kambario temperatūroje, šios karščiui atsparios sporos sudygsta į bakterijas, kurios greitai dauginasi ir gamina toksinus, sukeliančius vėmimą ir viduriavimą.
Šaldymas sulėtina bakterijų dauginimąsi, bet nepašalina esamų toksinų. Tyrimai rodo, kad ryžiuose, laikomuose kambario temperatūroje vos vieną valandą, gali būti nesaugus bakterijų kiekis.
Po keturių valandų laikymo kambario temperatūroje rizika padidėja penkis kartus.
Saugumo sumetimais ryžius patiekite iš karto po virimo arba greitai atvėsinkite (per vieną valandą) ir laikykite šaldytuve ne ilgiau kaip vieną dieną prieš pašildant.
Atšildydami patikrinkite, ar ryžių temperatūra siekia 74 °C. Rekomenduojama kaitinti vieną kartą; daugkartinis kaitinimas labai padidina toksinų kaupimosi riziką.
Bulvės: Kada ši įprasta pagrindinė daržovė tampa potencialiai toksiška
Netinkamai laikomos bulvės po virimo kelia rimtą pavojų sveikatai, nes gali susidaryti solaninas, natūralus glikoalkaloidinis toksinas. Šio junginio padaugėja, kai virtos bulvės prieš pašildant ilgesnį laiką paliekamos kambario temperatūroje arba šaldytuve.
Apsinuodijimo solaninu simptomai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, galvos skausmas, sunkiais atvejais – neurologinis poveikis. Toksinas yra šiluminiu požiūriu stabilus, t. y. įprastinis kaitinimas jo nesunaikina.
Mitybos specialistai rekomenduoja išvirtas bulves greitai atvėsinti ir laikyti žemesnėje nei 4 °C temperatūroje ne ilgiau kaip 3-4 dienas.
Išmeskite bulves, kurios pakeitė žalią spalvą arba išdygo, nes tai rodo padidėjusį solanino kiekį. Kad bulvės būtų visiškai saugios, bulvių likučius vartokite šaltus, pavyzdžiui, su bulvių salotomis, arba kruopščiai pašildykite tik vieną kartą iki 74 °C (165 °F) vidinės temperatūros.
