Namuose užaugintuose ridikėliuose yra 28-43 proc. daugiau biologiškai aktyvių junginių nei komercinėse veislėse. Šių priešuždegiminių junginių didžiausias kiekis pasiekiamas praėjus 25-30 dienų po sudygimo, tačiau po septynių laikymo dienų jų kiekis sumažėja iki 60 %. Komerciniai ridikėliai platinimo metu patiria transportavimo stresą ir fermentinį skilimą. Be to, įvairūs dirvožemio mikrobiomai namų soduose padidina gliukozinolatų gamybą 23-47 %, o lengvas aplinkos stresas sukelia gynybinius junginius. Auginimo metodų ir priešuždegiminio veiksmingumo ryšys atskleidžia, kodėl laikas ir auginimo sąlygos turi didelę reikšmę.
Mokslo žinios apie ridikėlius ir uždegimą
Nors kelios daržovės pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, ridikėliuose yra specifinių biologiškai aktyvių junginių, kurie tiesiogiai moduliuoja uždegiminius procesus organizme. Šie junginiai yra antocianinai, izotiocianatai ir flavonoidai, kurie slopina ciklooksigenazės-2 (COX-2) fermentus ir mažina prouždegiminių citokinų gamybą.
Tyrimai rodo, kad auginimo metodai daro didelę įtaką fitocheminių medžiagų koncentracijai ridikėliuose. Namuose užaugintose veislėse šių bioaktyviųjų junginių paprastai būna 28-43 % daugiau, palyginti su komerciniais analogais. Šį skirtumą lemia keli veiksniai: Komercinis derliaus nuėmimas prieš didžiausią fitocheminį išsivystymą, apdorojimas etilenu po derliaus nuėmimo, siekiant išlaikyti išvaizdą, ir maistingųjų medžiagų nuskurdintas dirvožemis pramoninėje žemdirbystėje.
Priešuždegiminis ridikėlių veiksmingumas tiesiogiai susijęs su rafanino ir sulforafano kiekiu – junginių, kurių po derliaus nuėmimo sparčiai mažėja, todėl galima paaiškinti, kodėl šviežiai nuimti namuose užauginti pavyzdžiai pasižymi geresnėmis priešuždegiminėmis savybėmis.
Derliaus nuėmimo laikas: Kada fitocheminės medžiagos pasiekia aukščiausią lygį
Kada tiksliai ridikėliai pasiekia savo fitocheminį zenitą? Tyrimai rodo, kad gliukozinolatų koncentracija ridikėliuose didžiausia praėjus maždaug 25-30 dienų po sudygimo, t. y. tuo pat metu, kai vystosi idealios šaknys, bet iki visiškos brandos.
Šis kritinis laikotarpis skiriasi priklausomai nuo veislės, o trumpiau augančių veislių biologiškai aktyvių junginių daugiausia susikaupia anksčiau.
Namų daržininkai paprastai ridikėlius skina šiuo didžiausio fitocheminio aktyvumo laikotarpiu, o komercinės įmonės pirmenybę teikia ilgesniam galiojimo laikui ir transportabilumui, todėl dažnai derlių nuima vėliau.
Po derliaus nuėmimo šie junginiai pradeda skaidytis iš karto, o per 72 valandas laikant šaldytuve jų kiekis labai sumažėja.
Fermentinis aktyvumas, atsakingas už gliukozinolatų pavertimą į biologiškai aktyvius izotiocianatus, po penkių dienų komercinio laikymo sąlygų sumažėja maždaug 60 %, todėl galima paaiškinti, kodėl parduotuvėje pirktų ridikėlių priešuždegiminės savybės gerokai sumažėja, palyginti su šviežiai nuskintų egzempliorių savybėmis.
Transportavimo ir laikymo poveikis biologiškai aktyviems junginiams
Kelionė nuo lauko iki stalo turi didelę įtaką ridikėlių fitocheminei sudėčiai. Komerciniai ridikėliai paprastai pereina kelis tvarkymo etapus, įskaitant mechaninį derliaus nuėmimą, plovimą, rūšiavimą ir gabenimą šaldytuvuose – šie procesai gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių.
Per šį ilgą laikotarpį pagreitėja pagrindinių priešuždegiminių junginių fermentinis irimas, ypač gliukozinolatų ir antocianinų. Tyrimai rodo, kad gliukorofenino, pagrindinio priešuždegiminio gliukozinolato ridikėliuose, po septynių dienų laikymo šaltai (4 °C) sumažėja maždaug 60 %.
Be to, temperatūros svyravimai transportavimo metu gali sukelti ląstelių pažeidimus, išskiriant mirozinazės fermentus, kurie paverčia gliukozinolatus į lakiuosius junginius, kurie vėliau išgaruoja. Namuose užauginti ridikėliai, surenkami ir suvartojami per kelias valandas, aplenkia šiuos degradacijos procesus, išsaugo savo biologiškai aktyvų profilį ir gydomąją uždegimą reguliuojančių junginių koncentraciją.
Dirvožemio mikrobiomo vaidmuo kuriant maistines medžiagas
Be sandėliavimo ir transportavimo veiksnių, ridikėlių fitocheminė sudėtis prasideda nuo sudėtingos augalų šaknų ir dirvožemio mikroorganizmų sąveikos . Namų soduose paprastai yra įvairių mikrobų bendrijų, kurios užmezga simbiotinius santykius su ridikų šaknimis, palengvindamos mineralinių medžiagų įsisavinimą ir antrinių metabolitų gamybą.
Tyrimai rodo, kad mikoriziniai grybai ir augalų augimą skatinančios rizobakterijos neapdorotame dirvožemyje gali padidinti gliukozinolatų gamybą 23-47 %, palyginti su įprastai auginama aplinka. Šie junginiai yra izotiocianatų – pagrindinių priešuždegiminių medžiagų ridikėliuose – pirmtakai.
Komercinėje žemdirbystėje naudojant fungicidus ir dirvožemio sterilizacijos būdus labai sumažėja mikrobų įvairovė, todėl nukenčia šis maistinių medžiagų išsivystymo kelias.
Be to, dirvožemio mikrobai daro įtaką ridikėlių reakcijai į stresą, suaktyvindami gynybos mechanizmus, kurie gamina papildomus biologiškai aktyvius junginius. Šis mikrobų tarpininkaujamas fitonutrientų sustiprinimas yra esminis skirtumas tarp namuose auginamų ir komerciškai gaminamų ridikėlių, turintis tiesioginės įtakos jų priešuždegiminėms savybėms.
Augalų atsakas į stresą: Geroji streso rūšis
Priešingai tradicinei žemės ūkio išminčiai, vidutinis aplinkos stresas sukelia naudingas fiziologines ridikėlių reakcijas, kurios labai pagerina jų maistingumą.
Kai ridikėliai susiduria su neoptimaliomis sąlygomis – nedidele sausra, temperatūros svyravimais ar kenkėjų spaudimu – jie gamina antrinius metabolitus, įskaitant gliukozinolatus, antocianinus ir flavonoidus, kaip gynybos mechanizmus.
Komercinio ūkininkavimo praktikoje pirmenybė teikiama pastovumui ir derliui, optimizuojant drėkinimą ir kovą su kenkėjais, todėl šios naudingos reakcijos į stresą netyčia sumažėja.
Namų soduose augalai paprastai patiria svyruojančias sąlygas – kintantį laistymą, temperatūros svyravimus ir nedidelius susidūrimus su kenkėjais, kurie skatina biologiškai aktyvių junginių gamybą.
Tyrimai rodo, kad lengvo streso sąlygomis užaugintuose ridikėliuose priešuždegiminių junginių koncentracija yra iki 40 % didesnė nei kontroliuojamoje komercinėje aplinkoje užaugintuose ridikėliuose.
Ši hormoninė reakcija– naudingas mažų streso dozių poveikis – paaiškina, kodėl namuose užauginti ridikėliai pasižymi geresnėmis priešuždegiminėmis savybėmis, palyginti su parduotuvėje pirktais analogiškais ridikėliais.
Maksimalus priešuždegiminių savybių padidinimas namų soduose
Remdamiesi supratimu apie naudingą reakciją į stresą, namų daržininkai gali tikslingai taikyti konkrečius auginimo būdus, kad padidintų ridikėlių priešuždegiminių junginių poveikį.
Strateginis švelnaus streso poveikis, įskaitant kontroliuojamą vandens ribojimą, UV spindulių poveikį ir organines dirvos pataisas, gali paskatinti ridikėlius gaminti gerokai daugiau gliukozinolatų ir antocianinų.
Tyrimai rodo, kad išlaikant šiek tiek druskingą dirvožemį (2-3 dS/m) izotiocianatų gamyba padidėja iki 40 %. Panašiai ir 2-3 dienų pertraukos tarp laistymų, kai augalai įsitvirtina, skatina gynybinių fitocheminių medžiagų sintezę, nesumažindamos derliaus.
Silicio turtingų priedų įter pimas sustiprina natūralius ridikėlių gynybos mechanizmus ir kartu skatina antioksidantų vystymąsi.
Temperatūros svyravimai dieną ir naktį (5-8 °C skirtumas) dar labiau padidina šių junginių koncentraciją.
Taikant šiuos įrodymais pagrįstus metodus namų daržininkai gali auginti ridikėlius, pasižyminčius žymiai geresnėmis priešuždegiminėmis savybėmis nei komerciškai prieinami analogai, auginami griežtai kontroliuojamomis sąlygomis.
