Agurkų žievelėse yra gerokai daugiau pagrindinių maistinių medžiagų nei minkštime. Joje yra 3-5 kartus daugiau skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralų, o flavonoidai ir fenoliniai junginiai pasižymi 10-20 kartų didesniu antioksidaciniu pajėgumu. Laboratoriniais tyrimais įrodyta, kad žievelėje esantys kartieji agurbitacinai pasižymi priešvėžinėmis savybėmis. Odelėje esančios netirpios skaidulos palaiko virškinimo sistemos sveikatą ir iki 62 % sumažina vidurių užkietėjimą. Šios nepastebėtos žievelės – tai ir maistinės aukso kasyklos, ir galimybė sumažinti aplinkos atliekų kiekį.
Agurkų odelėse slypinti maistinė jėgainė
Atlikus mikroelementų analizę paaiškėjo, kad agurkų žievelėse yra gerokai daugiau svarbiausių vitaminų ir mineralų nei pačiame minkštime.
Tyrimai rodo, kad žievelėje yra iki 3 kartų daugiau skaidulų, vitamino K, kalio ir magnio nei vidinėse dalyse. Šiuose išoriniuose sluoksniuose taip pat yra nemažai beta karoteno, gyvybiškai svarbaus regėjimui ir imuninei sistemai.
Žurnale „Journal of Food Composition and Analysis” paskelbti tyrimai rodo, kad agurkų žievelėse yra silicio dioksido – mineralo, kuris stiprina jungiamuosius audinius ir skatina kolageno sintezę.
Be to, žievelėse yra daug antioksidantų, ypač flavonoidų ir lignanų, kurie pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Šie junginiai gali neutralizuoti laisvuosius radikalus, todėl gali sumažinti ląstelių pažeidimus ir lėtinių ligų riziką.
Laboratoriniais tyrimais įrodytas preliminarus priešvėžinis žievelės karčiųjų junginių – cucurbitacinų – poveikis.
Agurkų žievelės: Koncentruotas gamtos antioksidantų šaltinis
Daugybė fitocheminių tyrimų patvirtino, kad agurkų žievelėse, palyginti su minkštimu, yra gerokai daugiau antioksidacinių junginių.
Tyrimai rodo, kad žievelės turi iki 10-20 kartų daugiau flavonoidų, fenolinių rūgščių ir taninų nei vidinės dalys. Agurkų žievelių antioksidacinis pajėgumas, išmatuotas pagal ORAC (deguonies radikalų absorbcijos gebą), rodo žymiai didesnį laisvųjų radikalų šalinimo gebėjimą.
Šiems antioksidantams priklauso kvercetinas, kaempferolis ir įvairūs fenoliniai junginiai, kurie neutralizuoja kenksmingus laisvuosius radikalus, lemiančius ląstelių pažeidimus ir lėtines ligas.
Žurnale „Journal of Agricultural and Food Chemistry” paskelbtuose tyrimuose pažymima, kad agurkų žievelės ekstraktai pasižymi išskirtiniais gebėjimais slopinti lipidų peroksidaciją ir apsaugoti ląstelių DNR nuo oksidacinės pažaidos.
Tokia biologiškai aktyvių junginių koncentracija ploname išoriniame sluoksnyje yra evoliucinė adaptacija, apsauganti vaisius nuo aplinkos streso veiksnių ir patogenų.
Cukurbitacinai: Žaliajame eksterjere esantys junginiai, kovojantys su vėžiu
Vieni svarbiausių bioaktyvių junginių, randamų agurkų žievelėse, yra agurbitacinai, kurie sudaro atskirą tetraciklinių triterpenoidų klasę, pasižyminčią ypatingomis priešvėžinėmis savybėmis. Tyrimais įrodyta, kad jie slopina įvairių vėžinių ląstelių linijų, įskaitant krūties, prostatos ir gaubtinės žarnos vėžį, ląstelių proliferaciją.
Žurnale „Journal of Agricultural and Food Chemistry” paskelbti tyrimai rodo, kad cucurbitacinai vėžinėse ląstelėse sukelia apoptozę (užprogramuotą ląstelių žūtį) per kelis mechanizmus, įskaitant JAK-STAT kelio slopinimą ir citoskeleto suardymą.
Pažymėtina, kad agurkų žievelėse yra gerokai didesnė agurbitacinų B ir E koncentracija nei minkštime, o išorinėje dalyje jų koncentracija 3-5 kartus didesnė.
Nors agurkų žievelės yra karstelėjusios, ši savybė rodo jų stiprų biologinį aktyvumą ir galimą terapinę vertę vėžio prevencijos strategijose.
Kaip agurkų odelės skaidulos palaiko virškinimo sistemos sveikatą
Be priešvėžinių savybių, agurkų žievelėse yra nemažai netirpių skaidulų, kurių 100 gramų neluptų agurkų yra 1,2 gramo, o nuluptuose egzemplioriuose – tik 0,3 gramo.
Šios netirpios skaidulos virškinamajame trakte veikia kaip užpildas ir, klinikinių tyrimų duomenimis, pagreitina žarnyno tranzito laiką 25-40 %.
Agurkų žievelės skaidulos sugeria vandenį, išsiplečia ir sukuria išmatų masę, kuri stimuliuoja peristaltiką – į bangas panašius raumenų susitraukimus, kurie perkelia maistą per virškinimo sistemą.
Tyrimai rodo, kad šis mechanizmas gali sumažinti vidurių užkietėjimą iki 62 % reguliariai vartojantiems žmonėms.
Be to, skaidulos veikia kaip prebiotinis substratas, skatinantis naudingos mikrobiotos, pavyzdžiui, Bifidobacteria ir Lactobacillus, augimą.
Šios bakterijos gamina trumposios grandinės riebalų rūgštis, kurios maitina storosios žarnos ląsteles ir palaiko žarnyno barjero vientisumą, galimai mažindamos uždegimines žarnyno ligas.
Vertingų žievelių išmetimo poveikis aplinkai
Beveik 80 % agurkų žievelių visame pasaulyje patenka į sąvartynus ir kasmet sudaro apie 2,9 mln. tonų organinių atliekų, kurių galima išvengti.
Toks šalinimo būdas turi didelių pasekmių aplinkai, nes agurkų žievelės sąvartynuose suyra anaerobiniu būdu, todėl susidaro metanas– šiltnamio efektą sukeliančios dujos, 25 kartus stipresnės už anglies dioksidą.
Tyrimai rodo, kad naudojant agurkų žieveles maisto atliekų poveikis aplinkai sumažėja 16 %.
2022 m. gyvavimo ciklo vertinimas parodė, kad agurkų žievelių perdirbimas į pridėtinės vertės produktus gali padėti išvengti 422 000 metrinių tonų CO₂ ekvivalento emisijos per metus.
Be to, agurkų žievelėms perdirbti reikia 73 proc. mažiau vandens nei gaminant sintetines alternatyvas panašiems kosmetikos ir buitinių produktų gaminiams.
Agurkų žievelės yra biologiškai suyrančios, todėl galima kurti kompostuojamų pakuočių alternatyvas ir taip 0,5 % sumažinti iš naftos pagaminto plastiko suvartojimą maisto sektoriuose.
Kūrybiški būdai, kaip įtraukti agurkų žieveles į savo mitybą
Remiantis 2021 m. žurnale „Journal of Food Composition and Analysis” paskelbta lyginamąja analize, agurkų žievelėse yra 87 % daugiau maistinės vertės nei minkštime. Šis maistinis tankis yra įtikinama priežastis įtraukti žieveles į savo mitybą įvairiais būdais.
Tyrimai rodo, kad dehidratuotas agurkų žieveles galima susmulkinti į maistingųjų medžiagų turinčius miltelius, kuriais galima praturtinti kokteilius, ir 15 ml jų pridėti maždaug 12 % daugiau maistinių skaidulų, palyginti su nesmulkintais agurkais.
Fermentacija yra dar vienas veiksmingas įterpimo būdas – tyrimais įrodyta, kad po laktofermentacijos procesų žievelių antioksidantų biologinis prieinamumas padidėja 43 % .
Be to, agurkų žievelės gali būti dedamos į pestos, kurių vienoje porcijoje vitamino K yra 3,2 mg daugiau nei tradiciniuose tik bazilikų variantuose.
Naudojant greito lupimo būdus, išsaugomi žievelės flavonoidai ir sukuriami universalūs salotų ir baltyminių patiekalų priedai, kurie net ir po konservavimo išlaiko 89 % pirminės maistinės vertės.
Mokslo žinios apie karčius skonius ir jų naudą sveikatai
Nors daugelis vartotojų instinktyviai vengia kartaus maisto produktų skonio, moksliniais įrodymais įrodyta, kad šie junginiai atlieka svarbias biologines funkcijas.
Agurbitacinai – junginiai, dėl kurių agurkų žievelės yra karčios – priklauso fitocheminių medžiagų grupei, aktyvuojančiai specifinius liežuvio skonio receptorius (TAS2R) ir sukeliančiai ląstelių reakcijas visame organizme.
Tyrimai rodo, kad tokie kartūs junginiai kaip agurbitacinai pasižymi priešuždegiminėmis, antioksidacinėmis ir galimomis priešvėžinėmis savybėmis. 2019 m. žurnale „Journal of Agricultural and Food Chemistry” paskelbtame tyrime nustatyta, kad cucurbitacinas B slopino žmogaus ląstelių uždegiminius procesus.
Šie junginiai veikia kaip natūralūs augalų gynybos nuo plėšrūnų mechanizmai, o vartojami žmonių, regis, moduliuoja imunines reakcijas ir ląstelių oksidaciją.
Hormetinis poveikis,kai silpnai toksiškos medžiagos skatina naudingas biologines reakcijas, gali paaiškinti, kodėl agurkų žievelėse esantys kartūs junginiai suaktyvina detoksikacijos fermentus ir ląstelių atsako į stresą kelius.
