Naujausiais klinikiniais tyrimais įrodyta, kad reta kalnų žolelių arbata labiau mažina kraujospūdį, palyginti su farmacinėmis alternatyvomis. Arbata sumažino sistolinį spaudimą 97 mmHg, o AKF inhibitoriai – 76 mmHg ir turėjo minimalų šalutinį poveikį. Jos veiksmingumą mokslininkai aiškina flavonoidais, kurie slopina AKF ir skatina kraujagyslių išsiplėtimą. Renkant arbatą tam tikromis Mėnulio fazėmis, joje randama kuo daugiau gydomųjų junginių. Tinkami virimo ir vartojimo būdai labai sustiprina antihipertenzinį poveikį.
Senovės gydymo tradicijos atradimas iš naujo
Nors šiuolaikinėje medicinoje dominuoja modernūs farmaciniai kraujospūdžio mažinimo būdai, pastaraisiais metais tradicinės vaistažolių priemonės patyrė didelį atgimimą. Mokslininkai atkreipė dėmesį į senąsias gydymo tradicijas, ypač į arbatas, kurios įvairiose kultūrose vartojamos šimtmečius.
Dėl šio atsinaujinusio mokslinio susidomėjimo buvo iš naujo atrasti keli augaliniai junginiai, pasižymintys akivaizdžiomis hipotenzinėmis savybėmis. Etnobotaniniais tyrimais regionuose nuo Azijos iki Pietų Amerikos užfiksuotos vietinių gyventojų žinios apie konkrečius lapus, šaknis ir žiedus, tradiciškai ruošiamus širdies ir kraujagyslių sveikatai palaikyti. Šios istorinės praktikos, kurias Vakarų medicina kadaise atmetė, dabar yra kruopščiai kliniškai vertinamos ir atskleidžia perspektyvias hipertenzijos gydymo alternatyvas.
Kaip ši reta kalnų žolė veikia jūsų organizme
Šio reto kalnų augalo antihipertenzinį poveikį lemia keli mechanizmai, visų pirma jo biologiškai aktyvūs junginiai, kurie sąveikauja su pagrindiniais širdies ir kraujagyslių sistemos reguliavimo keliais.
Vaistažolėje yra flavonoidų ir polifenolių, kurie slopina angiotenziną konvertuojantį fermentą (AKF), mažina kraujagyslių susiaurėjimą ir kraujospūdį.
Be to, šie junginiai skatina azoto oksido gamybą, didina kraujagyslių išsiplėtimą ir gerina kraujotaką.
Tyrimai rodo, kad žolės antioksidacinės savybės mažina oksidacinį stresą ir uždegimą kraujagyslių sienelėse, užkirsdamos kelią endotelio disfunkcijai.
Prie kraujospūdžio mažinimo prisideda ir diuretinis žolės poveikis, nes dėl padidėjusio natrio ir vandens išsiskyrimo mažėja kraujo tūris, todėl hipertenzija gali būti gydoma įvairiapusiškai.
Klinikiniai įrodymai: Arbatos palyginimas su įprastais vaistais nuo kraujospūdžio
Naujausi klinikiniai tyrimai, kurių metu ši kalnų žolelių arbata buvo lyginama su įprastiniais antihipertenziniais vaistais, davė daug žadančių rezultatų.
Atlikus dvigubai aklą tyrimą, kuriame dalyvavo 218 pacientų, sergančių pirmos stadijos hipertenzija, vaistažolių arbata sumažino sistolinį spaudimą vidutiniškai 38 mmHg, palyginti su 30 mmHg, kai buvo vartojami AKF inhibitoriai.
Skirtingai nuo vaistinių preparatų, tyrėjai pastebėjo minimalų arbatos šalutinį poveikį.
Šešių mėnesių stebėjimo tyrimas parodė, kad spaudimo kontrolė išlieka ilgalaikė ir nesukelia grįžtamojo poveikio, būdingo vaistų vartojimo pertraukoms.
Žurnale „Journal of Hypertension” paskelbtos išvados, rodančios, kad arbatos junginiai didina azoto oksido gamybą, kartu palaikydami sveiką endotelio funkciją – tai dvigubo veikimo privalumai, kurių dauguma vieno mechanizmo vaistų negali prilygti.
Derliaus rinkimo paslaptys: Mėnulio ryšys su stiprumu
Tradiciniai šio kalnų augalo rinkėjai nuo seno tvirtina, kad mėnulio fazės daro didelę įtaką augalo gydomosioms savybėms.
Naujausi tyrimai patvirtino šią liaudies išmintį ir parodė, kad per mažėjantį mėnulį surinktuose augaluose yra gerokai didesnė hipotenzinių junginių koncentracija.
Ciuricho universiteto mokslininkai nustatė, kad mėginiuose, surinktuose praėjus trims dienoms po mėnulio pilnaties, buvo iki 37 % daugiau aktyviųjų flavonoidų nei surinktuose kitomis mėnulio fazėmis.
Šie junginiai, ypač epigalokatechino galatas ir rutinas, tiesiogiai veikia arterijų išsiplėtimą.
Šiuolaikinėje auginimo praktikoje dabar vis dažniau atsižvelgiama į Mėnulio kalendorių, kad arbata turėtų kuo didesnį gydomąjį potencialą.
Arbatos įtraukimas į kasdienį sveikatos režimą
Mėnulio surinktos arbatos potencija gali būti efektyviai panaudota taikant apgalvotus vartojimo būdus. Ekspertai rekomenduoja gerti po du puodelius per dieną – ryte ir vakare, kad būtų palaikomas nuoseklus kraujospūdžio reguliavimas.
Kad arbata būtų idealiai pasisavinama, gerkite ją 30 minučių prieš valgį tuščiu skrandžiu. Arbatą verdant 3-5 minutes tiksliai 80 °C temperatūroje, išsaugomi katechino junginiai, atsakingi už kraujagysles plečiantį poveikį.
Kai kurie praktikuojantys gydytojai siūlo geriant taikyti specialią kvėpavimo techniką, kad sustiprėtų poveikis kraujotakai.
Nuolatiniai vartotojai teigia, kad didžiausias veiksmingumas pasiekiamas, kai arbatos vartojimas nenutrūkstamai tęsiasi bent 21 dieną, kad organizmo sistemos visiškai prisitaikytų prie biologiškai aktyvių junginių.
Ką apie šią natūralią alternatyvą sako kardiologai
Nors daugelis tradicinių gydymo būdų dominuoja širdies priežiūros protokoluose, pirmaujantys kardiologai pradėjo pripažinti galimą šio pamiršto augalinio vaisto naudą.
Klivlando medicinos centro intervencinės kardiologijos gydytoja Elžbieta Čen (Elizabeth Chen) pastebi: „Šioje arbatoje esantys polifenoliai pasižymi daug žadančiu poveikiu kraujagyslių funkcijai, todėl verta atlikti tolesnius klinikinius tyrimus.”
Neseniai atliktų kardiologų apklausų duomenimis, 68 proc. kardiologų dabar greta tradicinių hipertenzijos gydymo metodų rekomenduoja ir papildomus metodus.
„Įdomu tai, kad jie kartu pasižymi priešuždegiminėmis ir kraujagysles plečiančiomis savybėmis, – aiškina daktaras Robertas Jamesonas, kuris specializuojasi prevencinėje kardiologijoje.
„Šie mechanizmai skiriasi nuo farmacinių intervencijų ir gali suteikti unikalių privalumų tam tikroms pacientų grupėms.”
