Naujausi tyrimai rodo, kad saikingas saldumynų vartojimas, ypač kartą per savaitę, gali sumažinti koronarinės arterijos ligos riziką iki 14 %. Šį apsauginį poveikį greičiausiai lemia streso hormonų reguliavimas ir ribojančių valgymo įpročių, kurie lemia persivalgymą, prevencija. Juodasis šokoladas, vaisių desertai ir riešutų turintys skanėstai dėl savo antioksidacinių savybių suteikia papildomos naudos širdies ir kraujagyslių sistemai. Dabar kardiologai pripažįsta, kad suplanuoti pasimėgavimai gali padėti laikytis ilgalaikės dietos ir palaikyti psichologinę gerovę. Mokslo žinios apie šį nelogišką ryšį atskleidžia netikėtus veikiančius mechanizmus.
Stebinantis ryšys tarp kassavaitinių skanėstų ir širdies sveikatos
Nors daugelis mano, kad visi saldumynai prisideda prie širdies ir kraujagyslių problemų, naujausi tyrimai rodo, kad saikingas savaitinis saldumynų vartojimas iš tiesų gali būti naudingas širdies sveikatai. Penkerius metus trukusio tyrimo, kuriame dalyvavo 97 500 kg dalyvių, metu nustatyta, kad kartą per savaitę desertais besimėgaujantiems asmenims koronarinių arterijų ligų rizika buvo 14 % mažesnė, palyginti su tais, kurie desertų nevartojo.
Mokslininkai daro prielaidą, kad suplanuoti pasimėgavimai gali padėti sumažinti bendrą stresą, kuris, kaip žinoma, prisideda prie širdies problemų. Be to, toks saikingas požiūris dažnai padeda išvengti kraštutinio ribojimo ir persivalgymo ciklo, dėl kurio padidėja bendras cukraus suvartojimas.
Didelę reikšmę turi skanėstų rūšis. Juodasis šokoladas ir vaisių desertai, kuriuose yra flavonoidų, pasižymėjo stipriausiu apsauginiu poveikiu, o labai perdirbti desertai, kuriuose yra transriebalų, nebuvo naudingi.
Atrodo, kad pagrindinis skirtumas yra sąmoningas mėgavimasis ir įprastas vartojimas, o tai rodo, kad tai, kaip mes vartojame skanėstus, gali būti taip pat svarbu, kaip ir tai, ką mes vartojame.
Kaip saikingas cukraus vartojimas veikia streso hormonus
Kodėl saikingas cukraus vartojimas veikia mūsų organizmo reakciją į stresą? Tyrimai rodo, kad retkarčiais vartojamas cukrus gali padėti reguliuoti kortizolio, pagrindinio streso hormono, kiekį. Saikingai vartojamas cukrus skatina dopamino išsiskyrimą, suaktyvina smegenų atlygio kelius ir laikinai sumažina nerimą.
Tyrimai rodo, kad saldus maistas, vartojamas kartą per savaitę, išlaiko šį teigiamą stresą mažinantį poveikį, nesukeldamas tolerancijos ir nesukeldamas neigiamų medžiagų apykaitos pasekmių, kurias sukelia dažnas vartojimas.
Svarbiausia yra laikas ir kiekis – retas, saikingas cukraus vartojimas leidžia organizmui apdoroti gliukozę nuolat nedidinant insulino kiekio.
Ši subtili pusiausvyra paaiškina, kodėl kai kuriems žmonėms visiškai atsisakius cukraus gali padidėti stresas, o per didelis cukraus vartojimas sukelia uždegimą ir hormonų reguliacijos sutrikimus– abu širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius.
Saikingumas sukuria idealią hormoninę aplinką širdies sveikatai.
Ribojimo ir persivalgymo ciklo nutraukimas
Hormonų pusiausvyros ir suvartojamo cukraus kiekio ryšys atskleidžia svarbias pasekmes valgymo įpročiams. Tyrimai rodo, kad ekstremalus mitybos ribojimas dažnai sukelia fiziologines reakcijas, kurios sustiprina potraukį maistui ir gali sukelti persivalgymo epizodus. Šis ribojimo ir persivalgymo ciklas gali sutrikdyti medžiagų apykaitos procesus ir streso hormonų reguliavimą.
Tyrimai rodo, kad suplanuotas saikingas saldumynų vartojimas gali padėti išlaikyti hormonų pusiausvyrą ir kartu patenkinti psichologinius malonumo poreikius. Įtraukdami atsitiktinius skanėstus, o ne nustatydami griežtus draudimus, žmonės gali išvengti staigių kortizolio svyravimų, susijusių su ribojančiais valgymo įpročiais.
Toks požiūris leidžia organizmui sveikiau reaguoti į cukrų ir sumažina kompensacinio persivalgymo tikimybę. Sveikatos priežiūros specialistai vis dažniau rekomenduoja apgalvotai ir sąmoningai įtraukti nedideles saldumynų porcijas į subalansuotos mitybos strategiją, kad būtų skatinami tvarūs mitybos įpročiai ir potencialiai mažinami širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai.
Suplanuoto atlaidumo ir širdies ir kraujagyslių apsaugos moksliniai pagrindai
Naujausi širdies ir kraujagyslių tyrimai rodo, kad strategiškai įtraukti saldumynai gali būti netikėtai naudingi sveikatai palankios mitybos modeliams.
Tyrimai rodo, kad suplanuoti malonumai gali suaktyvinti tam tikrus medžiagų apykaitos kelius, kurie gali sustiprinti širdies ir kraujagyslių sistemos atsparumą, jei tai vyksta kontroliuojamai ir su pertraukomis.
Atrodo, kad šis mechanizmas yra susijęs su hormoniniu atsaku į stresą, kai saikingas su maistu gaunamo cukraus poveikis sukelia adaptyvius ląstelių apsaugos mechanizmus.
Tyrėjai užfiksavo, kad asmenims, besilaikantiems saikingo atlaidumo protokolų, sumažėjo uždegimo žymenų ir pagerėjo lipidų profilis, palyginti su tais, kurie griežtai atsisakė arba dažnai vartojo cukrų.
Be to, suplanuoti skanėstai padeda tvariai laikytis dietos, nes apsaugo nuo psichologinio suvaržymo, kuris dažnai lemia kompensacinį persivalgymą.
Šis metodas veikia kartu su organizmo reguliavimo sistemomis, o ne prieš jas, todėl gali paaiškinti, kodėl asmenys, kurie retkarčiais valgo saldumynus, išlaiko geresnius ilgalaikius širdies ir kraujagyslių sistemos rodiklius nei tie, kurie bando visiškai susilaikyti.
Saldumynų troškimo subalansavimas su širdžiai naudingais įpročiais
Norint rasti pusiausvyrą tarp potraukio saldumynams tenkinimo ir širdies ir kraujagyslių sveikatos palaikymo, reikia apgalvotų strategijų, o ne griežto atėmimo.
Mitybos ekspertai rekomenduoja apgalvotai integruoti skanėstus į sveiką širdžiai mitybą, daugiausia dėmesio skiriant porcijų kontrolei ir ingredientų kokybei.
Praktiškai galima rinktis daug kakavos turintį juodąjį šokoladą, kuriame yra flavanolių, galinčių palaikyti kraujagyslių funkciją, arba mažesnes saldžias porcijas derinti su baltymais, kad sumažėtų cukraus kiekio kraujyje šuoliai.
Planuojant pasimėgavimą fizinio aktyvumo metu, cukrus gali būti efektyviau metabolizuojamas.
Daugelis kardiologų dabar remia metodą” 90/10″– 90 proc. laiko laikytis širdžiai naudingų rekomendacijų ir 10 proc. laiko mėgautis mėgstamais skanėstais, o tai gali sumažinti streso hormonų, kurie neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sveikatą, kiekį.
Optimalus laikas: Kodėl geriausia kartą per savaitę
Tyrimai rodo, kad nustatant saldumynų vartojimo ribas, vieną kartą per savaitę pasimėgauti saldumynais yra ideali pusiausvyra tarp pasitenkinimo ir širdies ir kraujagyslių apsaugos.
Šis pageidaujamas dažnumas suteikia organizmui pakankamai laiko apdoroti suvartotą cukrų ir nesukelia lėtinio uždegimo, susijusio su kasdieniu desertų vartojimu.
Tyrimai rodo, kad laukimo laikotarpiai tarp saldumynų padeda išlaikyti jautrumą insulinui ir užkirsti kelią medžiagų apykaitos sutrikimams, kurie skatina aterosklerozę.
Savaitės laiko tarpas taip pat suteikia psichologinį pranašumą– saldumynai iš kasdienių dalykų tampa ypatingomis progomis, o tai sumažina bendrą jų suvartojimą.
Mitybos specialistai pažymi, kad šis metodas veiksmingas, nes yra tvarus ir ilgalaikis, priešingai nei griežtesni režimai, kurie dažnai skatina persivalgymą.
Septynių dienų pertrauka suteikia laiko širdies ir kraujagyslių sistemai atsigauti ir kartu patenkina natūralų žmogaus potraukį saldumynams.
Širdžiai palankių saldumynų pasirinkimas kassavaitiniam skanėstui
Kaip galima maksimaliai padidinti kartą per savaitę pasimėgauti desertu, nepakenkiant širdies sveikatai? Svarbiausia yra pasirinkti naudingų maistinių savybių turinčius desertus ir sumažinti kenksmingų ingredientų kiekį.
Juodasis šokoladas, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 70 % kakavos, turi flavonoidų, kurie palaiko širdies ir kraujagyslių funkciją. Šviežių vaisių desertai suteikia antioksidantų, skaidulinių medžiagų ir natūralaus saldumo be pridėtinio cukraus. Graikiško jogurto kokteiliai su uogomis ir medumi suteikia baltymų ir apsauginių junginių. Riešutų pagrindu pagaminti skanėstai suteikia širdžiai naudingų riebalų ir baltymų, kurie sušvelnina cukraus kiekį kraujyje.
Vartotojai turėtų vengti transriebalų, didelio fruktozės kiekio kukurūzų sirupo ir dirbtinių priedų, kurių yra daugelyje komercinių desertų. Maistingumo etikečių skaitymas padeda nustatyti paslėptą cukrų ir nesveikus riebalus.
Porcijų kontrolė išlieka labai svarbi net ir pasirinkus sveikesnius patiekalus – saikinga kokybiško deserto porcija suteikia pasitenkinimą ir neapkrauna širdies ir kraujagyslių sistemos.
Psichologinė planuotų nuolaidų nauda ilgalaikei sveikatai
Strategiškai įtraukiant suplanuotus saldžius pasimėgavimus į sveikatai palankios mitybos modelį, gaunama didelė psichologinė nauda, kuri prisideda prie ilgalaikio laikymosi ir bendros gerovės.
Šie suplanuoti skanėstai padeda išvengti nepritekliaus jausmo, kuris dažnai lemia persivalgymą arba visišką dietos atsisakymą.
Tyrimai rodo, kad asmenys, kurie laikosi ribojančių mitybos modelių be jokio lankstumo, patiria didesnį su maistu susijusį stresą ir nerimą.
Priešingai, tie, kurie retkarčiais planuotai leidžia sau pasimėgauti, labiau pasitenkina savo mitybos pasirinkimu ir ilgainiui geriau laikosi sveikos mitybos rekomendacijų.
Šis psichologinis palengvėjimas veikia kaip galinga motyvacinė priemonė, padedanti žmonėms nuosekliai laikytis sveikatai palankaus gyvenimo būdo.
Būsimo skanėsto laukimas gali užtikrinti emocinį atsparumą sunkiais momentais, sukurti tvarų požiūrį į mitybą, kuris suderina fizinę sveikatą ir psichologinę gerovę.
Ką apie šį naują mitybos metodą sako kardiologai
Šis požiūris labai skiriasi nuo tradicinių kardiologinės mitybos gairių, kuriose dažnai buvo akcentuojamas visiškas saldumynų atsisakymas.
Amerikos kardiologų kolegija neseniai pripažino, kad psichologinė savijauta turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligų rezultatams, o tai rodo, kad tvarūs mitybos modeliai yra svarbesni nei tobulas jų laikymasis.
„Pastebime, kad pacientai, kurie įtraukia minimalius suplanuotus skanėstus, ilgalaikėje perspektyvoje geriau laikosi širdžiai palankios mitybos”, – aiškina Klivlendo klinikos daktaras Džeimsas Vilsonas (James Wilson).
„Atrodo, kad streso sumažėjimas dėl to, kad išvengiama nepritekliaus ir atgailos ciklų, nusveria minimalų atsitiktinių skanėstų poveikį medžiagų apykaitai.”
