Jūsų mityba gali veikti kaip nepripažintas nuotaikos reguliatorius per neurocheminius kelius. Cukrus sukelia dopamino išsiskyrimą, panašų į antidepresantų, o ekstremalios dietos protokolai keičia serotonino ir streso hormonų lygį. Įprasti maisto priedai trikdo neuromediatorių funkciją, o angliavandenių ciklas dėl cukraus kiekio kraujyje svyravimų sukuria priklausomybės modelius. Šie mitybos elementai gali laikinai pakelti nuotaiką, bet dažnai sukelia nuosmukius ir priklausomybę. Šių mechanizmų supratimas yra pagrindas susigrąžinti neurocheminę pusiausvyrą ir tikrą emocinį stabilumą.
Cukraus dopamino šuolis: Saldžiausias ir prieinamiausias „antidepresantas”
Kodėl žmonės, kai jaučiasi prislėgti, nuolat griebiasi saldumynų? Taip elgiamasi dėl stipraus neurocheminio cukraus poveikio. Suvalgytas cukrus sukelia greitą dopamino išsiskyrimą smegenyse esančiuose atlygio keliuose, todėl laikinai pakyla nuotaika, panašiai kaip vartojant antidepresantus.
Tyrimai rodo, kad šis dopamino padidėjimas paaiškina cukraus priklausomybę sukeliančias savybes. Smegenys greitai susieja cukraus vartojimą su malonumu ir sukuria nervinius kelius, kurie sustiprina nuolatinį vartojimą, ypač emocinio streso metu. Dėl šio mechanizmo cukrus yra viena iš lengviausiai prieinamų savigydos priemonių nuotaikai reguliuoti.
Tačiau šis poveikis turi ir nemažai trūkumų. Po pradinio dopamino šuolio seka kritimas, dėl kurio žmonės dažnai jaučiasi blogiau nei prieš vartojimą.
Šis ciklas gali sukelti priklausomybę ir prisidėti prie įvairių sveikatos sutrikimų, įskaitant medžiagų apykaitos sutrikimus ir laikui bėgant pablogėjusią psichinę sveikatą.
Ekstremalių dietų protokolai: Kaip apribojimas sukuria neurocheminius pokyčius
Priešingai įprastiems lūkesčiams, ekstremalūs mitybos apribojimo protokolai gali sukelti reikšmingus neurocheminius pokyčius, kurie daro įtaką nuotaikos reguliavimui ir psichinei sveikatai.
Kai žmonės smarkiai apriboja kalorijas, badauja su pertraukomis arba laikosi monodietų, organizmas reaguoja pakitusia serotonino gamyba ir streso hormonų svyravimais.
Tyrimai rodo, kad ilgesnio badavimo metu padidėja endorfinų ir dopamino – natūralių smegenų „geros savijautos” cheminių medžiagų – gamyba, o tai sukelia laikiną euforiją, kurią kai kurie besilaikantieji dietos patiria kaip psichologinį atlygį.
Šis neurocheminis pokytis paaiškina, kodėl, nepaisant fizinio diskomforto, tam tikri ribojantys valgymo įpročiai sukelia psichologinę priklausomybę.
Be to, ketogeninės dietos smarkiai pakeičia GABA ir glutamato pusiausvyrą smegenyse, kartais imituodamos antikonvulsinių vaistų, naudojamų nuotaikos sutrikimams gydyti, poveikį.
Šie biocheminiai prisitaikymai gali paaiškinti, kodėl kai kurie asmenys praneša apie pagerėjusią nuotaiką ekstremalių dietų protokolų metu, nepaisant mitybos problemų.
Paslėptas įprastų maisto priedų poveikis smegenų chemijai
Nors daugelis vartotojų daugiausia dėmesio skiria maisto produktų kaloringumui ir maistingumui, dažnai nepastebimi maisto priedai, esantys perdirbtuose produktuose, gali smarkiai pakeisti smegenų chemiją ir paveikti nuotaikos reguliavimą.
Tyrimai rodo, kad dirbtiniai saldikliai, konservantai ir skonio stiprikliai gali sutrikdyti jautrių asmenų neurotransmiterių funkcijas.
Pavyzdžiui, aspartamas gali paveikti serotonino gamybą, o mononatrio glutamatas siejamas su sužadinimo toksiškumu nerviniuose audiniuose.
Tyrimai rodo, kad sintetiniai maisto dažikliai, ypač raudonasis 40 ir geltonasis 5, gali paveikti dopamino kelius panašiai kaip stimuliuojantys vaistai.
Įrodyta, kad kepiniuose dažnai aptinkami emulsikliai gali keisti žarnyno mikrobiomo sudėtį, galimai veikdami žarnyno ir smegenų ašį, kuri reguliuoja nuotaiką.
Šie neurocheminiai sutrikimai dažnai pasireiškia palaipsniui ir nežymiai, todėl jų poveikį sunku tiesiogiai susieti su mitybos šaltiniais be kruopštaus šalinimo protokolų.
Angliavandenių ciklas: Jūsų smegenys cukraus kiekio kraujyje kalneliuose
Maisto priedų neurocheminis poveikis yra tik vienas iš mitybos įtakos psichikos sveikatai aspektų – ne mažiau svarbus yra angliavandenių vartojimo įpročių ir nuotaikos reguliavimo ryšys.
Kai žmonės vartoja paprastuosius angliavandenius, gliukozės kiekis kraujyje greitai pakyla ir sukelia insulino kaskadą, kuri vėliau gali sukelti hipoglikemiją. Šie cukraus kiekio kraujyje kalneliai tiesiogiai veikia neurotransmiterių, ypač serotonino ir dopamino, gamybą.
Tyrimai rodo, kad daug glikemijos turintis maistas laikinai pakelia nuotaiką dėl padidėjusio triptofano pernešimo į smegenis, kuris veikia panašiai kaip tam tikri antidepresantai. Tačiau po to dažnai atsiranda dirglumas, nuovargis ir depresijos simptomai.
Reguliarus šių būsenų kaitaliojimas gali sukurti priklausomybės modelius, panašius į priklausomybę, nes žmonės nesąmoningai gydosi angliavandeniais, kad suvaldytų nuotaikos svyravimus. Toks elgesys gali maskuoti pagrindinę depresiją ir kartu didinti ilgalaikį neurocheminį disbalansą.
Priklausomybės nuo maisto ir nuotaikos atpažinimas ir atkūrimas
Neurocheminio poveikio, kurį tam tikri mitybos modeliai daro nuotaikos reguliavimui, pripažinimas yra pirmas svarbus žingsnis siekiant panaikinti priklausomybę nuo maisto ir nuotaikos.
Tyrimai rodo, kad žmonės dažnai nesąmoningai gydosi maisto produktais, kurie laikinai stabilizuoja neurotransmiterių,ypač serotonino, dopamino ir GABA , aktyvumąir taip sukuria biocheminio pastiprinimo ciklus, atspindinčius priklausomybę.
Norint atsikratyti šios priklausomybės, reikia metodiško požiūrio: fiksuoti emocinę būseną prieš ir po tam tikrų maisto produktų vartojimo, taikyti 14-21 dieną trunkantį atsistatymo laikotarpį, kad būtų normalizuotas neuromediatorių jautrumas, ir palaipsniui įvesti maistinių medžiagų turinčias alternatyvas, kurios palaiko ilgalaikę neurocheminę pusiausvyrą.
Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad šis atstatymo procesas paprastai 3-7 dienomis sukelia į abstinencijos simptomus, o 10 dieną pagerėja nuotaikos stabilumas, sumažėja potraukis ir pagerėja kognityvinių funkcijų aiškumas.
Šių nuspėjamų neurobiologinių pokyčių supratimas padeda žmonėms ištvermingai išgyventi laikinus nepatogumus ir pasiekti tikrą neurocheminę pusiausvyrą.
