Penkios daržovės išsiskiria savo riebalų deginimo potencialu ir baltymų kiekiu. Brokoliuose yra sulforafano, kuris didina adiponektino kiekį. Lęšių daigai turi 9 g baltymų 240 ml ir pasižymi geresniu maistinių medžiagų biologiniu prieinamumu. Žirniai mažina visceralinių riebalų kiekį dėl unikalių prebiotiškų krakmolų. Šparagai veikia kaip natūralus diuretikas, o vienoje porcijoje yra 2,2 g baltymų. Špinatai skatina sotumo hormonus ir gerina jautrumą insulinui. Norint padidinti šių daržovių naudą medžiagų apykaitai, labai svarbus jų paruošimo būdas.
Brokoliai: riebalus deginančių kryžmažiedžių daržovių karūna
Brokoliai yra maistinė jėgainė tarp riebalus deginančių daržovių. Šioje kryžmažiedžių daržovėje yra sulforafano, junginio, kuris gali padidinti adiponektino – hormono, padedančio reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje ir spartinančio riebalų deginimą – kiekį.
Vos 14 kalorijų 100 gramų brokolių turi įspūdingą 2,6 g baltymų ir 2,4 g skaidulų kiekį, todėl sotina ir mažina bendrą suvartojamų kalorijų kiekį.
Tyrimai rodo, kad didelis kalcio kiekis brokoliuose skatina termogenezę, o juose esantis vitaminas C padeda metabolizuoti riebiąsias rūgštis. Daržovėse esantis indol-3-karbinolis padeda reguliuoti estrogenų kiekį, todėl gali užkirsti kelią riebalų kaupimuisi estrogenams jautriuose audiniuose.
Norint gauti kuo daugiau maistinės naudos, verdant garuose arba lengvai kepant, brokolių biologiškai aktyvūs junginiai išlieka geriau nei verdant. Brokolių vartojimas 2-3 kartus per savaitę gali palaikyti medžiagų apykaitos sveikatą ir papildyti svorio reguliavimo pastangas.
Lęšių daigai: Netikėti baltymų šaltiniai medžiagų apykaitai
Iš kuklių ankštinių augalų išaugę lęšių daigai tampa netikėtais medžiagų apykaitos sąjungininkais riebalus deginančių daržovių karalystėje. Šiose sudaigintose sėklose yra apie 9 g baltymų 240 ml, taigi jos gerokai baltymingesnės už daugelį tradicinių daržovių.
Daiginimo procesas padidina maistingųjų medžiagų biologinį prieinamumą ir sumažina antinutrientų kiekį, todėl pagerėja medžiagų apykaitą skatinančių junginių įsisavinimas. Tyrimai rodo, kad lęšių daigų sudėtyje yra daugiau geležies ir B grupės vitaminų – svarbių kofaktorių ląstelių energijos gamybai.
Didelis skaidulų kiekis lęšiuose virškinimo metu sukelia termogeninį poveikį, dėl kurio organizmas turi sunaudoti papildomų kalorijų. Be to, lęšių daigai pasižymi mažu glikeminiu indeksu, todėl išvengiama insulino šuolių, kurie paprastai skatina riebalų kaupimąsi.
Šių daigų įtraukimas į maistą suteikia ilgalaikės energijos ir palaiko liesų raumenų būklę – svarbų veiksmingos medžiagų apykaitos komponentą.
Žirniai: Neįvertinti žalieji brangakmeniai, kurie nukreipti į pilvo riebalus
Riebalus deginančių maisto produktų srityje žirniai yra nepastebėti čempionai, kurių sudėtyje yra junginių, ypač naudingų pilvo riebalų mažinimui.
Šiuose kukliuose žaliuose rutuliukuose 240 ml yra 3,9 g baltymų, kurie padeda išlaikyti raumenis lieknėjant.
Žirniuose yra unikalaus amilozės krakmolo, kuris yra atsparus virškinimui ir veikia kaip prebiotikas, maitinantis naudingas žarnyno bakterijas. Šio fermentacijos proceso metu susidaro trumpos grandinės riebalų rūgštys, kurios, kaip rodo tyrimai, gali sumažinti visceralinių riebalų kaupimąsi.
Be to, žirniuose esantis didelis skaidulų kiekis – 4 g 240 ml – ilgam suteikia sotumo jausmą ir kartu reguliuoja cukraus ir insulino kiekį kraujyje.
Įspūdingas maistingumas apima medžiagų apykaitą palaikančius B grupės vitaminus, manganą ir vitaminą K.
Tyrimai rodo, kad reguliarus žirnių vartojimas taip pat gali sumažinti uždegimo žymenis, susijusius su užsispyrusiais pilvo riebalais, todėl šie universalūs ankštiniai augalai yra vertingi sąjungininkai tikslingose riebalų mažinimo strategijose.
Šparagai: gamtos diuretikas riebalams nykti ir raumenims apibrėžti
Pavasariniuose lieknuose smidruose yra natūralių junginių, kurie veikia kaip veiksmingi diuretikai, padedantys organizmui pašalinti vandens perteklių ir toksinus. Didelis asparagino, aminorūgšties, pavadintos paties augalo vardu, kiekis daržovėje didina šlapinimosi dažnumą ir mažina pilvo pūtimą.
Šparagai pasižymi įspūdinga maistine ver te ir turi nedaug kalorijų – maždaug 40 ml 120 ml porcijoje. Juose yra 2,2 g baltymų ir 1,8 g skaidulinių medžiagų, kurios padeda palaikyti raumenis ir kartu suteikia sotumo jausmą.
Gausus kalio kiekis daržovėse padeda subalansuoti natrio kiekį, taip dar labiau sumažindamas vandens susilaikymą.
Tyrimai rodo, kad dėl didelio chromo kiekio šparagai gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, todėl juose išvengiama insulino šuolių, dėl kurių kaupiasi riebalai. Glutationo, galingo antioksidanto, kiekis palaiko kepenų funkciją – labai svarbų veiksmingos medžiagų apykaitos ir toksinų šalinimo komponentą, galintį pagerinti matomą raumenų formavimąsi.
Špinatai: kaip šie žalieji lapai aktyvina riebalus deginančius hormonus
Nors šparagai sprendžia vandens susilaikymo problemą, špinatai veikia riebalų apykaitą hormoniniu lygmeniu. Šiuose daug maistinių medžiagų turinčiuose žaliuose lapuose yra tilakoidų – membranose esančių skyrių, kurie, kaip įrodyta, mažina alkį ir potraukį maistui, nes skatina sotumo hormonų, tokių kaip GLP-1, išsiskyrimą.
Žurnale „Journal of the European College of Nutrition” paskelbti tyrimai rodo, kad vartojant špinatus padidėja adiponektino, hormono, gerinančio jautrumą insulinui ir skatinančio riebalų deginimą, kiekis.
Didelis magnio kiekis špinatuose taip pat atlieka svarbų vaidmenį aktyvinant fermentus, kurie reguliuoja gliukozės apykaitą ir riebalų oksidaciją.
Be to, špinatuose yra nitratų, kurie didina mitochondrijų efektyvumą, todėl ląstelės fizinio krūvio metu sudegina daugiau kalorijų.
Kad būtų pasiektas idealus hormonų pusiausvyrą užtikrinantis poveikis, mitybos specialistai rekomenduoja kasdien suvalgyti 240-480 ml špinatų, žalių salotose arba lengvai paruoštų garuose, kad išliktų biologiškai aktyvūs junginiai.
1 comment
Špinatai turi daug oksalatų, nuo kurių susiformuoja oksalatiniai akmenys inkstuose