Vištienos sriuba veikia kaip natūrali priemonė nuo peršalimo per kelis moksliškai patvirtintus mechanizmus. Sultinys slopina neutrofilų migraciją ir mažina kvėpavimo takų uždegimą, o tokie ingredientai kaip česnakas, imbieras ir ciberžolė suteikia antimikrobinių ir priešuždegiminių junginių. Garai padidina mukociliarinį klirensą, o pagrindinės maistinės medžiagos palaiko imuninę funkciją infekcijos metu. Tyrimai patvirtina, kad vartojimas susijęs su mažesne simptomų trukme ir sunkumu. Tradicinis paruošimo būdas leidžia maksimaliai išgauti šiuos vaistinius junginius ir gauti idealią gydomąją naudą.
Vištienos sriubos galia kovoti su peršalimu
Nors vištienos sriuba šimtmečius buvo laikoma liaudies medicinos priemone, naujausioje mokslinėje literatūroje pateikiami įtikinami jos gydomųjų savybių įrodymai. Žurnale „Chest” paskelbti tyrimai rodo, kad vištienos sriuba slopina neutrofilų migraciją ir veiksmingai mažina viršutinių kvėpavimo takų uždegimą.
Sriubos veiksmingumą lemia sinergetinis komponentų derinys. Vištos virimo metu iš vištienos išsiskirianti aminorūgštis cisteinas chemiškai primena vaistus nuo bronchito acetilcisteiną. Tuo tarpu daržovės suteikia priešuždegiminių junginių ir antioksidantų.
Karštos sriubos garai padidina mukociliarinį klirensą, o pakankamas drėkinimas išsklaido gleivių sekretą. Tyrimai rodo, kad vištienos sriubos vartojimas susijęs su mažesne simptomų trukme ir sunkumu.
Šios sriubos maistinių medžiagų profilis palaiko imuninę funkciją, nes joje yra cinko, seleno ir vitamino A – kritinių mikroelementų, palaikančių kvėpavimo takų epitelio barjerą prieš patogenus.
Svarbiausi imuninę sistemą stiprinantys ingredientai
Remiantis nustatytu vištienos sriubos veiksmingumu, tam tikri ingredientai nusipelno ypatingo dėmesio dėl jų dokumentais patvirtintų imuninę sistemą stiprinančių savybių.
Česnakų sudėtyje yra alicino – antimikrobinių ir antivirusinių savybių turinčio junginio, kuris aktyvina baltuosius kraujo kūnelius.
Imbiero sudėtyje yra gingerolio, kuris slopina rinoviruso dauginimąsi ir pasižymi priešuždegiminiu poveikiu.
Ciberžolės sudėtyje yra kurkumino, kuris moduliuoja imuninių ląstelių funkciją ir mažina uždegiminių citokinų gamybą.
Kryžmažiedės daržovės (brokoliai, lapiniai kopūstai) suteikia sulforafano, stiprinančio antioksidacinių fermentų gamybą.
Grybuose, ypač šiitake ir maitake rūšyse, yra beta gliukanų, kurie skatina makrofagų aktyvumą.
Kaulų sultinyje yra nepakeičiamų aminorūgščių, įskaitant gliciną ir proliną, kurios palaiko žarnyno barjero vientisumą.
Citrusiniai ingredientai suteikia vitamino C, kuris didina neutrofilų migraciją ir skatina limfocitų proliferaciją.
Klinikiniai duomenys rodo, kad idealiai imuninės sistemos funkcijai būtinas pakankamas šių mikroelementų kiekis.
Kaip močiutės receptas mažina uždegimą ir užkietėjimą
Tradicinis „močiutės vaistas” veikia per daugybę fiziologinių mechanizmų, kurie veiksmingai šalina viršutinių kvėpavimo takų uždegimą. Pagrindiniai šių paveldėtų receptų komponentai – paprastai česnakas, imbieras ir įvairios žolelės– turi stiprių junginių, kurie slopina uždegimą sukeliančių citokinų gamybą.
Česnakų alicinas pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, o imbiero gingeroliai blokuoja prostaglandinų sintezę ir mažina uždegiminę reakciją.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad šių karštųjų preparatų garai, gerindami gleivinės klirensą, veikia kaip dekongestantas. Drėkinimo ir fitonutrientų derinys skatina gleivių sekreto skystėjimą ir palengvina atsikosėjimą.
Be to, maistinė sudėtis palaiko imuninių ląstelių funkciją infekcijos metu.
Šiuolaikinė analizė atskleidė, kad šie receptai pasižymi papildomu poveikiu: antimikrobiniu poveikiu patogenams, priešuždegiminiu atsaku, mažinančiu simptomus, ir imunomoduliacine parama, pagreitinančia sveikimą – tai patvirtina tradicinę išmintį, pagrįstą įrodymais.
Pasigaminkite geriausią gydomąją vištienos sriubą namuose
Išmanydami močiutės vaistų biocheminius mechanizmus, dabar galite pasigaminti moksliškai optimizuotą vištienos sriubą, kuri maksimaliai padidina gydomąjį potencialą. Procesas prasideda nuo visos ekologiškos vištienos su nepažeistais kaulais virimo, kad būtų išgautas kolagenas ir glicinas – junginiai, kurie palaiko imuninę funkciją ir mažina uždegimą.
Labai svarbūs priedai yra alicino turtingas česnakas, pasižymintis antivirusinėmis savybėmis, imbieras, kurio sudėtyje esantys gingeroliai slopina rinoviruso dauginimąsi, ir ciberžolė, kurios kurkuminas pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu. Tradiciškai kinų medicinoje naudojama astragalo šaknis suteikia imunitetą stiprinančių polisacharidų.
Ruošiant reikia lėtai virti 3-4 valandas, kad būtų galima išgauti kuo daugiau vaistinių junginių. Gydomasis veiksmingumas priklauso nuo paruošimo būdo – greitas virimas sumažina biologiškai aktyvių komponentų išsiskyrimą.
Vartojant sriubą karštą, papildoma nauda gaunama įkvėpus garų, kurie tiesiogiai veikia kvėpavimo takų simptomus.
Kiti šio senovinio vaistinio preparato privalumai sveikatai
Nors vištienos sriuba pirmiausia pripažinta dėl jos poveikio viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms, moksliniai tyrimai rodo, kad jos gydomoji nauda neapsiriboja vien tik peršalimo simptomų švelninimu.
Tyrimais nustatyta, kad sriuba pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, kurios gali padėti gydyti osteoartritą ir lėtinio skausmo sindromus.
Tradicinės vištienos sriubos maistinių medžiagų profilis yra labai naudingas imuninei funkcijai. Kaulų sultinio sudėtyje yra kolageno ir glicino, kurie palaiko žarnyno barjero vientisumą – labai svarbų veiksnį bendrai imuninei sveikatai.
Be to, tyrimai rodo, kad reguliarus jo vartojimas gali pagerinti lipidų profilį ir sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Tinkamai paruoštoje vištienos sriuboje gausiai esanti aminorūgštis cisteinas veikia kaip mukolitinė medžiaga, naudinga ne tik sergant peršalimo ligomis, bet ir kvėpavimo takų ligomis, įskaitant lėtinį bronchitą ir sinusitą.
Hidratacijos, elektrolitų ir biologiškai prieinamų maistinių medžiagų derinys taip pat padeda atsigauti po ligos ir apskritai pasveikti.
